Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Oro navigacija“: dingęs lėktuvas skrido nevaldomoje oro erdvėje

„An-2”
Wikipedia nuotr. / Lėktuvas „An-2”
Šaltinis: BNS
0
A A

Virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai teigia padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje.

„Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai. Skrydžių centruose budi ne po vieną darbuotoją, jie be leidimo iš darbo vietos neturi teisės pasitraukti. Tačiau mes teikiame paslaugas aukštyje nuo 3 kilometrų, tai, kas yra žemiau – vadinamoji nevaldoma oro erdvė“, – BNS sakė „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.

„Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Vytautas Vaižmužis BNS patvirtino, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas pranešė, kad yra 4 tūkst. pėdų, arba 1,5 kilometro aukštyje.

„Tai buvo nevaldoma oro erdvė – vos 4 tūkst. pėdų. Lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai bei buvo nutolęs nuo kranto daugiau nei per 100 kilometrų“, – BNS sakė V.Vaižmužis.

Pasak jo, tokiame aukštyje skrendantis lėktuvas neturi prievolės nuolat pranešinėti informacijos apie savo skrydį.

„Aviacijos specialistai ar lėktuvo savininkai geriau galėtų pasisakyti, kodėl buvo pasirinktas toks rizikingas kelias. Vienmotoris lėktuvas virš Baltijos jūros, toli nuo kranto yra retas atvejis“ , – BNS sakė „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas.

Jo teigimu, lėktuvas galėjo būti gabenamas saugesniu keliu sausuma, kaip konteinerinis krovinys.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovas Albinas Balčiūnas BNS teigė, kad „Oro navigacijos“ specialistai nuolat yra darbo vietoje, visi pokalbiai yra įrašinėjami.

„Tokie samprotavimai gali atsirasti neišmanant mūsų darbo specifikos, nes prie pulto niekuomet nebudi vienas žmogus, budi keli. Jie gali pasitraukti tik gavę leidimą. Be to, yra įrašinėjami ne tik pokalbiai su pilotais, 24 valandas per parą yra įrašomi ir vidiniai mūsų darbuotojų pokalbiai“, – BNS sakė A.Balčiūnas.

Padarė viską, ką galėjo?

Palangos skrydžių valdymo centro vadovo tvirtinimu, centro darbuotojai padarė viską, ką galėjo.

„Lėktuvui įskridus į oro erdvę viskas buvo tvarkoje. Kol vyksta tyrimas, nenoriu leistis į detales, galiu tik pasakyti, kad mūsų žmonės padarė viską ir dar daugiau negu reikėjo padaryti, mes pirmieji pradėjome ieškoti lėktuvo“, – BNS sakė A.Balčiūnas.

Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sakė, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos centras kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.

„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti“, – BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min