Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paauglių tėvai labiausiai bijo atžalų lytinio gyvenimo pradžios

Karolina Bajoriūnienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Karolina Bajoriūnienė
Šaltinis: 15min
0
A A

Lytinio gyvenimo tema šeimose dažniausiai yra tabu. Devyni iš dešimties apklaustų tėvų baimintųsi išgirsti apie lytinį gyvenimą pradėjusį savo vaiką.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos bei „Bayer HealthCare“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad paauglių lytinis aktyvumas didėja. Lytiniai santykiai vidutiniškai būna pradedami 16-17 metų. Kasmet iki 1000 nepilnamečių merginų pagimdo, kaime tokie atvejai dvigubai dažnesni nei mieste.

Abortų skaičius po truputį mažėja, bet skaičiai taip pat nėra džiuginantys − vidutiniškai 1000 abortų per metus.

Trūksta informacijos ir žinių

Šeštą kartą Lietuvoje yra minima Pasaulinė kontracepcijos diena, kurią organizuoja Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija. Tėvai nėra pilnai pasirengę paruošti savo vaiką lytiniams santykiams − jiems trūksta informacijos ir žinių, mano asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.

Dažniausiai tėvai vaikams pasakoja apie lytiniams santykiams tinkamą amžių, galimas pasekmes − neplanuotą nėštumą ar infekcines ligas, tačiau nesuteikia informacijos apie apsisaugojimo priemones.

Šių metų Pasaulinė kontracepcijos diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į paauglių lytinį švietimą. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad apie vaiko lytinį gyvenimą sužinoję tėvai labiausiai bijotų neplanuoto nėštumo (46,2 proc.).

Informaciją apie kontracepciją vaikas, apklaustųjų nuomone, turėtų gauti namuose iš tėvų (37,8 proc.) bei mokykloje per lytinio švietimo pamokas (35 proc.). Apklaustieji teigia dažniausiai iš dalies pasakojantys apie tinkamą amžių lytiniams santykiams, emocinio ryšio su partneriu svarbą, kontracepcijos priemones, neplanuotą nėštumą, lytiškai plintančias ligas (46,6 proc.), tačiau gana didelė dalis tėvų nieko nepasakoja, nes nežino kaip kalbėti su vaiku, nežino ką pirmiausia pasakoti arba neturi pakankamai žinių (22,9 proc.).

Beveik pusė apklaustųjų sužinoję, kad jų nepilnametis vaikas jau yra turėjęs lytinių santykių pirmiausia jam papasakotų apie kontracepciją (47,2 proc.) bei nukreiptų konsultacijai pas ginekologą (22,5 proc.). Dalis tėvų bandytų atžalą atkalbėti nuo kitų lytinių santykių (12,3 proc.), o labai mažai tėvų uždraustų matytis su vaiko antrąja puse (0,2 proc.). Įdomu tai, kad panašus skaičius tėvų savo atžalai nupirktų kontraceptinių priemonių (7,8 proc.) arba nedarytų nieko, nes tai vaiko asmeniniai reikalai (7,4 proc.).

Turbūt labiausiai šokiruoti tėvai liktų jei prie pietų stalo jų žavusis paauglys praneštų, kad mylimi tėveliai po devynių mėnesių taps seneliais. Pusė apklaustų moterų ir beveik tiek pat vyrų palaikytų ir paremtų savo atžalą ir jo antrąją pusę ir morališkai, ir finansiškai (48 proc.), mažesnė dalis elgtųsi taip, kaip norėtų jų vaikas (19,4 proc.). Lyginant pagal amžių, vaiką finansiškai ir morališkai palaikyti butų labiau linkę 40−50 metų žmonės. Mažesnis skaičius žmonių paremtų tik savo vaiką (12 proc.).

Nėštumą nutraukti skatintų (6,3 proc.) ir gimusį kūdikį augintų kaip savo (7,5 proc.) panašus skaičius apklaustųjų. Susituokti vaikams lieptų 3,8 proc. apklaustųjų.

Lytinis švietimas − nenutrūkstantis procesas, apimantis visus gyvenimo tarpsnius: šeimoje nuo 1,5 metų amžiaus, pradinėje mokykloje ir vyresnėse klasėse, teigia psichologė Karolina Bajoriūnienė.

Sekti pasakų apie gandrus ir kopūstus tėvams nereikėtų

Specialistai pasakojo, kad lyties atskyrimas (berniukas-mergaitė) vyksta jau ir pasąmoningame lygmenyje tėvams: jie perka skirtingų spalvų drabužėlius (mėlyna−rožinė), žaisliukius (mašinėlės−lėlės), skirtingai guodžia berniukus ir mergaites.

Vaikui sulaukus 1,5 metų tėvams nerekomenduojam rodytis jiems visiškai nuogiems − tai kenksminga vaiko psichikai. Vaikui reikėtų aiškinti, kuo tėvelis ir mamytė skiriasi. Nuo trejų metų tėvai jau pradeda sulaukti klausimų „Iš kur aš atsiradau?“ Tėvai neturėtų meluoti apie kopūstus ir gandrus, tačiau taip pat neturėtų pasakoti tiesos vaikui nesuprantama kalba.

Galbūt vaikui užteks pasakyti, kad jis atsirado iš mamytės ir tėvelio meilės, o jei jam kils daugiau klausimų − į juos atsakyti nemeluojant, bet ir nešokiruojant. Tėvai neturėtų vengti kalbėti, jei jiems neišeina papasakoti, nežino kaip tai padaryti − galima pasiūlyti kartu nuvykti pas žmogų, kuris sugebės apšviesti vaiką.

Žinoma, galbūt tokių paslaugų reikės, kai vaikui bus dešimt ar trylika metų, tačiau tėvai turėtų nuolat kalbėtis su vaiku ir išgirsti, kada vaikas iš tikrųjų nori sužinoti informaciją.

Tėvai dideles viltis deda į lytinio švietimo pamokas, tačiau jie nepagalvoja, kad visai klasei susirinkus į vieną vietą ir profesionalui pradėjus pasakoti apie menstruacijas mergaitėms, šlapius sapnus berniukams, lytines ligas, lytinį suartėjimą dažniausiai jis išgirsta ne atvirus klausimus, o pašaipas, komentarus ir juokelius.

Tokioje terpėje paaugliai užsidaro savyje, bijodami klasės draugų pašaipų. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos vaikų ginekologijos sekcijos pirmininkė gydytoja akušerė ginekologė Žana Bumbulienė mano, kad profesionalų vaidmuo nepilnamečių lytiniame švietime turėtų būti reikšmingas: „Būtent specialistas galėtų paskatinti atidėti seksualinio gyvenimo pradžią, o jei nepilnametis jau yra jį pradėjęs − supažindinti su kontracepcijos galimybėmis bei grėsmėmis jų nenaudojant.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min