Svarbiausi įvykiai
- Išskirtiniai vaizdai: amerikiečiai parodė svarbiausius dingusių karių gelbėjimo operacijos darbus
- Pirmąkart prabilo Pabradėje dingusio JAV kario žmona – apie spalį gimusį sūnų ir paskutinę vyro žinutę
- Gelbėjimo operacijos vadas: rezultatų tikimės vakare
- Dingusių JAV karių vietoje apsilankęs G.Nausėda: dar tikiuosi stebuklo
JAV kariuomenė giria Lietuvą: „Kiekviena diena – naujas pavyzdys, kaip visa tauta mums padeda“
20:26
JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje oficialus feisbuko puslapis šeštadienį vakare pasidalino padėkos Lietuvai žinute.
„Kiekviena diena – naujas pavyzdys, kaip visa tauta mums padeda ieškoti mūsų karių“, – rašoma žinutėje.
Pasidalinama ir konkrečiu pavyzdžiu. Aprašyta situacija, kaip šiandien 7 val. ryto zondavimą atlikę gelbėtojai nustatė, kad norint nustatyti paskendusios transporto priemonės buvimo vietą paprastesnės įrangos nepakanka, reikia specialaus požeminio skanavimo sonaro, įprastai naudojamo geologų ar kasyklose.
„Per vieną valandą Lietuvos vyriausybė surado įmonę, kuri turėjo tokį prietaisą, ir nusiuntė operatorių bei įrangą į Vilniaus oro uostą, kad juos galėtų paimti 1-osios šarvuotosios divizijos kovinės aviacijos brigados „UH-60 Blackhawk“ sraigtasparnis. Praėjus vos 6 valandoms nuo poreikio nustatymo, įrenginys jau buvo vandenyje. Kartu mes grąžinsime mūsų karius namo“, – rašo JAV kariuomenė.
Pirmas narų bandymas rasti nuskendusią mašiną nebuvo sėkmingas – vis dar per daug dumblo
23:21
Vėlų šeštadienio vakarą JAV narai pamėgino pradėti dirbti vandenyje, tačiau netrukus buvo įsitikinta, kad reikia pašalinti daugiau dumblo – nuskendusi mašina vis dar nėra pasiekiama.
Apie tai pranešta JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje feisbuko paskyroje.
„JAV karinio jūrų laivyno narai įlipo į vandenį, tačiau transporto priemonės jiems pasiekti nepavyko. Šiuo metu manoma, kad ji yra maždaug 4 metrų gylyje po vandens paviršiumi ir apgaubta maždaug 2 metrų dumblo sluoksniu“, – rašoma pranešime.
Ten pat informuojama, kad vandens pumpavimas ir dumblo šalinimas bus tęsiamas per naktį, o nardymo operacijos bus atnaujintos sekmadienį ryte.
Taip pat gelbėjimo darbams reikia papildomos įrangos. „Inžinieriai ieško galingesnių skenerių, kad galėtų prasiskverbti pro tirštą dumblą ir surasti transporto priemonę“, – skelbiama žinutėje.
D.Šakalienė pristatė esminius gelbėjimo operacijos iššūkius ir aprašė, kas jau padaryta
20:42
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šeštadienį vakare feisbuke aprašė esminius iššūkius, kurie apsunkina Pabradės poligone dingusių JAV karių paieškos operacijos planavimą.
„Aplinkos sąlygos: itin gili, po velėna išplitusi pelkė, sujungta su ežeru, durpių ir smėlio pagrindo nestabilus gruntas. Po įvykio vieta eina aukšto slėgio dujotiekis. Nėra sunkiai technikai tinkamų privažiavimų.
Įvykio aplinkybės: kone 70-ies tonų šarvuotas gelbėjimo tankas, paniręs po kelių metrų dumblo sluoksniu, smingantis gilyn (galimas pelkės gylis bent 15 metrų), neatmestina tikimybė, kad šalia šarvuočio gali būti dumble palaidoti žmonės.
Tad dumblas turi būti šalinamas atsargiai, ne visas technines priemones galima naudoti, jei nenorime sumaitoti kūnų“ – rašo D.Šakalienė.
Ji rašo, kad šarvuočio lokacijai ir pozicijai nustatyti ir galimiems žmonių kūnams aptikti buvo naudojamas daugiaspindulinis echolokatorius, geologų atvežtas sonaras, sprendžiama dėl magnetinių bangų pagrindu veikiančios įrangos, esančios Klaipėdoje.
„Deja, pelkės dumblas nepasiduoda - matomumas iki keliasdešimties centimetrų, kai reikia minimum 5-ių metrų. Viskas įvykio vietoje vyksta daug lėčiau negu norėtume. Kariai ir gelbėtojai dirba itin atsargiai — pasirengę bet kokiems scenarijams. Negalime sau leisti, kad būtų padarytos kokios nors klaidos“, – teigia D.Šakalienė.
Ji išvardino ir darbus, kurie jau padaryti:
sumažintas dujų slėgis ir galiausiai dujotiekis išdujintas;
įrengtas sunkiai technikai būtinas privažiavimas, faktiškai naujas kelias;
pastatyti du pylimai (smėlio, molio ir HESCO smėlio maišų);
nukasta velėna; nudrenuotas vanduo ir nukastas dumblo sluoksnis;
siurbiamas dumblas;
vykdomas nuolatinis darbas vežant, montuojant ir traukiant klimpstančią techniką (pavyzdžiui, 300-ų metrų ilgio pulpotiekio vamzdyno sumontavimas, Watermaster žemsiurbės-voro transportavimas, traukimas įklimpus, remontas vietoje, pontonų montavimas ir t.t.).
„Taip pat — nuolatinė sąlygų analizė bei planų koregavimas, nuolatinio informacijos ir pasiūlymų srauto atranka ir milžiniškos tarptautinės komandos koordinavimas“, – rašo D.Šakalienė.
Jos teigimu, visų vieningumas ir susitelkimas suteikia stiprybės ir jėgų.
„Esame be galo dėkingi visiems, kurie mintimis yra su gelbėtojais ir šimtais žmonių, kurie, negailėdami savęs, dirba dieną ir naktį. Kaip daug mes iš jų reikalaujam padaryti per labai trumpą laiką, kas normaliom sąlygom yra net nerealu. O jie nesiskųsdami, be miego, sušalę, ketvirtą parą pamiršę save dirba tam, kad pasiektume šarvuotį kuo skubiau“, – teigia ministrė.
Operacijos Pabradėje vadas: tikėtina, kad narai artimiausiu metu galės lįsti į vandenį
18:52
Iš pelkės Pabradės poligone vaduojant nuskendusią Jungtinių Valstijų karinę mašiną, operacijos vadas sako, kad gelbėjimo operacijos situacija sudėtinga, kadangi vanduo ir dumblas neleidžia nustatyti tikslios transporto priemonės buvimo vietos.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad dumblas yra šalinamas, ir sako, jog tikėtina, kad narai jau šeštadienio vakarą galės lįsti į vandenį nustatyti transporto priemonės buvimo vietą arba ieškoti galimai iškritusių kūnų.
„JAV narai turi tokią įrangą, su kuria galėtų lįsti dabar esančiomis sąlygomis. Jei vėl mums nepavyks nustatyti transporto buvimo vietos, bus toliau šalinamas dumblas ir tas pats bus vykdoma rytoj iš ryto, prašvitus“, – žurnalistams šeštadienį sakė operacijos vadas Aušrius Buikus.
Jo teigimu, dar vieną parą operacija tikrai užtruks.
„Nežiūrint visų mūsų pastangų, situacija vis tiek išlieka pakankamai sudėtinga, kadangi vanduo su dumblo priemaišomis neleidžia nei su narų pagalba, nei su sonarų ir echolotų pagalba nustatyti tikslios transporto priemonės buvimo po vandeniu vietos“, – sakė A.Buikus.
„Negalima vykdyti pilnai pilnos operacijos, tačiau galima pasidžiaugti, kad dirba abejos turimos žemrausės ir ekskavatorius, kuris nukasinėja stambius požeminio grunto sluoksnius, (...) jeigu bus galimybės, atvykusi JAV narų komanda bus pasirengusi lįsti į vandenį ir nustatyti transporto buvimo vietą ir rasti užkabinimo taškus tam, kad vykdyti tolesnį vilkimą iš po vandens“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, dabar svarbiausias tikslas – surasti, ar yra iškritę kūnai, ir jei yra, juos ištraukti į krantą, taip pat nustatyti transporto priemonės užkabinimo vietas.
Šeštadienį žurnalistai pastebėjo į operacijos vietą važiuojančius ugniagesių automobilius. Pasak A.Buikaus, jie irgi bus pasitelkti operacijos vykdymo metu.
„Nusiurbus paviršinį dumblo sluoksnį, gali būti taip, kad liks dar keli metrai dumblo. Todėl bus naudojamos vandens patrankos, kurias turi mūsų ugniagesių komandos, kad nupurkšti paviršinį dumblo sluoksnį nuo transporto priemonės, kad pasimatytų jos buvimo pozicija. Kariuomenėje turime vieną priešgaisrinę transporto priemonę, todėl tam, kad darbas eitų greičiau, pasitelkiame į pagalbą priešgaisrines gelbėjimo tarnybos transporto priemones“, – sakė A.Buikus.
Šiuo metu įvykio vietoje dirba dvi žemsiurbės. Viena žemsiurbė dirba nuo penktadienio, o didžioji žemsiurbė, dar vadinama „voru“, negalėjo iškart prieiti prie įvykio vietos ir pradėjo dirbti šeštadienį po pietų.
Šeštadienio rytą LRT radijui krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad vadinamasis „voras“ buvo sugedęs, trūko hidraulinė žarna, kuri valdo vieną iš „voro“ kojų, ją teko keisti.
A.Buikus teigė, kad „voras“ pilnu pajėgumu pradėjo dirbti šeštadienį po pietų. Anot jo, žemsiurbės vandenį siurbia „šimtais kubinių metrų per valandą“.
D.Šakalienė anksčiau šeštadienį sakė, kad svarstoma darbams pasitelkti ir trečią žemsiurbę. A.Buikus patvirtino, kad tokios galimybės ieškoma.
„Ieškoma tokios galimybės, jei prireiks, turėti kaip atsarginį variantą, dėl to ir žiūrime, turėjome šį rytą iššūkių, tą pamoką išmokome, tai ieškome ir trečios žemsiurbės, kad turėtume arti, kad sugedus vienai iš žemsiurbių, ją būtų galima pakeisti kita“, – sakė A.Buikus.
Į Pabradės poligoną vyksta karinė technika
18:22
Apie 18 val. vakaro šeštadienį BNS fotožurnalistas užfiksavo į Pabradės poligoną vykstančią karinę techniką. Tarp vykstančių mašinų yra gaisrinės automobilis, karo medikų automobilis, šarvuoti kariuomenės visureigiai.
JAV kariuomenė pasidalino vaizdo klipu, kaip žemsiurbė siurbia dumblą iš pelkės
18:01
JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje feisbuko puslapis pasidalino vaizdo klipu, kaip veikia dumblą iš pelkės Pabradėje pumpuojanti žemsiurbė.
Taip pat amerikiečiai pasidalino nuotrauka, kurioje matyti pelkėje veikianti galingiausia Lietuvoje „Nemunaičio“ žemsiurbė.
„Antroji žemsiurbė vandenyje, o narai stovi šalia“, - skelbia įrašas šalia nuotraukos ir vaizdo klipo.
D.Šakalienė: svarstome apie trečią žemsiurbę, kalbamės su Žemės ūkio ministerija
16:00
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šeštadienį kelias valandas praleidusi įvykio vietoje, perpiet trumpai pakomentavo situaciją LRT.
Ji teigė, kad iš pelkės Pabradės poligone vaduojant nuskendusią Jungtinių Valstijų karinę mašiną, svarstoma pasitelkti dar vieną žemsiurbę.
„Ką tik su operacijų vadu kalbėjome, manoma, kad ir dar vieną žemsiurbę būtų galima panaudoti, žemės ūkio ministras ką tik susisiekė, pasiūlė dar papildomą pagalbą“, – LRT televizijai šeštadienį Pabradės poligone sakė D. Šakalienė.
Taip pat ji sakė, kad kol kas sunku pasakyti, kada į pelkę galės nerti narai.
„Ir mūsų narai, ir amerikiečių narai yra pasiruošę, visa įranga, visos galimybės yra. Bet dabar sunku pasakyti, dar didelis kiekis masės liko“, – sakė ministrė.
Anot ministrės, šiuo metu įvykio vietoje dirba dvi žemsiurbės, bet procesas vyksta lėtai.
„Viskas ant žemės vyksta daug lėčiau negu kad mums iš šono norisi kad būtų“, – sakė D.Šakalienė.
Anot jos, viena žemsiurbė dirba nuo penktadienio, o didžioji žemsiurbė, dar vadinama „voru“, negalėjo iškart prieiti prie įvykio vietos.
„Buvo nuspręsta eiti aplinkui, kad nebūtų stabdomas kitų žmonių darbas, o aplinkui visur pelkės, tai tas procesas užtruko. Kaip ir sakiau, dabar ieškoma ir dar daugiau žemsiurbių, kad mes galėtume tą efektyviau padaryti“, – sakė D. Šakalienė.
Ministrė pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad dalis karinėje mašinoje buvusių karių gali būti iškritę iš jos. Todėl dumblas yra siurbiamas labai atsargiai.
„Pirmi du metrai buvo lengviau išsiurbti, dabar siurbiame labai atsargiai, kad būtume pasiruošę visiems scenarijams. (...) Tam tikrų agregatų naudoti negalima, labai atsargiai elgiamės, jei būtų tokia situacija, kad būtų kūnų šalia paskendusio tanko, tokiame scenarijuje negalime sau leisti, kad būtų padarytos kokios nors klaidos“, – sakė D.Šakalienė.
Pasak ministrės, nemažai laiko užėmė pontonų prikabinimas prie didžiausios žemsiurbės, vadinamos „voru“.
„Prikabinti prie „voro“ pontonus iš abiejų šonų, kad jisai neskęstų, reikia virš valandos laiko. Tai vien tik prikabinimas vieno pontono. Jeigu mes kalbam apie du, o reikia 2, tai tas laikas dar pailgėja“, – sakė D.Šakalienė.
Ji pabrėžė, kad labai daug dalykų yra daroma pirmą kartą, o toks karinės mašinos skendimo pelkėje scenarijus nei Lietuvos, nei Lenkijos nei JAV kariuomenių nebuvo planuotas netgi teoriškai.
„Daug dalykų susiję su labai komplikuota pačia vietove. (...) Čia yra mažiausiai 15 metrų gylio pelkė, kuri kaip požeminis kambarys yra išplitusi po velėna. Mes kai kuriuos dalykus tiesiog atrandame paties proceso metu“, – sakė D.Šakalienė.
Ji pabrėžė, kad jau ne viena specialistų grupė atkreipė dėmesį, kad situacija – itin sudėtinga.
„Ta pati situacija kartojosi: atvažiuoja nauja grupė specialistų su savo galimais pasiūlymais, apžiūri vietovę, įvertina situaciją ir sako, kad tokio sudėtingumo vietovėje tikrai nėra dirbę ir nėra turėję tokio paties pobūdžio įvykių. Dėl to visų yra tokia išvada, kad vietovės sudėtingumas, gamtos sąlygų begalinis nepatogumas ir situacija su tokio sunkumo technika, kuri tokiu būdu įsmigo, yra labai neįprasta“, – sakė D.Šakalienė.
Ministrė teigė, kad ir vakar keletą valandų praleido su dirbančiais įvykio vietoje žmonėmis.
„Buvo daug žmonių, kurie norėjo pasikalbėti. Ir tokios galbūt ir emocinės paramos, nes labai sunku kelias paras dirbti“, – sakė D.Šakalienė.
Prognozuoti, kada baigsis operacija, ji nenorėjo.
„Pačios operacijos pabaiga tikrai sunku pasakyti, kada bus, nes scenarijai gali būti labai įvairūs. Ar mes rasim karius tanke, ar ten jų nebus, ar bus tokia situacija, kai gali būti šalia tanko kūnai, ar jų irgi nebus, bet mes turime būti užtikrinti, kad nepraleidome nieko. Vietą, kur įsmuko tankas, ir aplink ją, mes turime išmatuoti visą“, – sakė D.Šakalienė.
Ji teigė, kad karinė mašina galėjo nugrimzti ir iki 12 metrų gylio.
Prie operacijos prisijungė specializuoti JAV karinių jūrų pajėgų narai iš Ispanijos
14:10
Šeštadienį popiet JAV kariuomenė pasidalino žinia, kad keturių JAV karių, dingusių Pabradės poligone, ir jų šarvuočio gelbėjimo operacijos pajėgos plečiasi. Šeštadienį į įvykio vietą atvyko bei nardymo operacijas pradėjo JAV karinių jūrų pajėgų specializuoti narai.
JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje pranešime žiniasklaidai, skelbiančiame naujausias žinias apie karių gelbėjimo operaciją, rašoma, kad Į Lietuvą JAV narai atvyko šeštadienį anksti ryte iš Rotos vietovės Ispanijoje, kur yra JAV karinio jūrų laivyno bazė.
Iš Ispanijos į Lietuvą juos atskraidino JAV karinių oro pajėgų lėktuvas, po to JAV kariuomenės sraigtasparniai juos ir jų įrangą perkėlė į įvykio vietą, kur jie pradėjo nardymo operacijas.
Pagrindinis narų tikslas – surasti paskendusio šarvuočio „M88A2 Hercules“ pakėlimo taškus, už kurių bus galima kabinti kabinimo techniką.
„Susisiekėme su jau nuvykusiais Lietuvos narais. Iš jų ir kitų ant žemės esančių narų turime gerą vaizdą apie vietą“, – pranešime cituojamas JAV karinių jūrų pajėgų vyresnysis naras Carlosas Hernandezas.
„Pradėsime nuo to, kad į vandenį įleisime savo „Defender“, povandeninį nuotoliniu būdu valdomą aparatą, kad susidarytume aiškų vaizdą, ko ten galime tikėtis, taip pat savo rankinį aparatą „Artemis“, – teigia jis.
Pranešime JAV kariuomenė teigiamai atsiliepia apie lietuvių atsidavimą ir ryžtą.
„Mane ir toliau stebina mūsų partnerių iš Lietuvos atsidavimas ir ryžtas padėti mums surasti dingusius karius. Taip pat esame labai dėkingi JAV karinių jūrų pajėgų narų komandai, kuri naktį iš Ispanijos atvyko į vietą“, – pranešime cituojamas JAV 1-osios šarvuočių divizijos vadas generolas majoras Curtisas Tayloras.
„Ketiname panaudoti visus turimus visų šalių išteklius, kad surastume dingusius karius. Kaip bendra ir tarptautinė komanda esame stipresni ir nesustosime, kol mūsų kariai nebus surasti“, – teigia jis.
Pranešime taip pat nurodoma, kad vakar, kovo 28 d., į Lietuvą atvyko papildomi vyresnieji inžinieriai iš JAV kariuomenės inžinierių korpuso (USACE), kurie padeda planuoti ir vykdyti paieškos operacijas.
„USACE pareigūnai ir civiliai inžinieriai, turintys įvairių sričių patirties, šiuo metu yra vietoje ir tiesiogiai padeda JAV kariuomenei, Lietuvos kariuomenei ir kitoms Lietuvos valdžios institucijoms vykdyti paieškos darbus. USACE supranta šios niūrios misijos rimtumą ir mūsų komanda padarys viską, ką gali, kad paremtų visus kartu dirbančius partnerius“, – sakė JAV kariuomenės inžinerijos korpuso Europos padalinio vadas pulkininkas Danielis Kentas.
Pranešime taip pat cituojamas Lenkijos kariuomenės majoras Michailas Bebarkas, kuris pabrėžia, kad Lenkijos inžinieriai taip pat budi ir yra pasiruošę padėti.
„Šiuo metu, kaip matome čia, visi amerikiečiai ir lietuviai puikiai tvarkosi su šia situacija. Mes budime su šarvuotomis gelbėjimo mašinomis, viena inžinerine mašina, vandens siurbliu ir taip toliau. Jeigu bus poreikis, mes galime atsivežti savo techniką ir padėti čia atlikti šį darbą“, - sakė M.Bebarkas.
Be to, JAV kariuomenė nurodo, kad šeštadienį apie 11 val. 30 min. į įvykio vietą atvykę Lietuvos geologai atsivežė nešiojamą dugno profiliavimo įrenginį (sonarą), kuris padės ištirti paieškos rajoną.
JAV kariuomenė taip pat pabrėžia, kad su dingusių karių šeimomis palaikomas nuolatinis ryšys.
15min žurnalistės komentaras iš įvykio vietos: paaiškina, kodėl darbai vyksta taip lėtai
12:29
Lietuvos kariuomenės atstovai apie JAV karių paieškos ir gelbėjimo operacijos eigą trumpai papasakojo 15min žurnalistei Aistei Čiučiurkaitei. Žemiau matote jos trumpą komentarą, kur ji perpasakoja gautą informaciją 15min portalo lankytojams.
„Žemsiurbė jau yra prie pat tvenkinio, tačiau tai nereiškia, kad siurbimo darbai prasidės greitai, nes žemsiurbę reikia vilkti, tįsti iki tinkamos vietos, kur ji turės atramą ir galės pradėti siurbimo darbus. Taip pat jau yra sukabinti trosai, lynai, kad būtų galima privažiavus žemsiurbei ir nusiurbus dumblą iš karto pradėti lynų kabinimo darbus prie šarvuočio", - sako A.Čiučiurkaitė.
Anot jos, naujų žinių turėtų būti vakare.
„Matome, kad darbai vyksta ir progresuoja iš lėto, nes situacija yra tikrai labai sudėtinga“, – sako A.Čiučiurkaitė.
Kariuomenės atstovė: žemsiurbė lėtai artėja prie įvykio vietos, darbai tęsiasi
12:06
Šeštadienį priešpiet JAV karių paieškos ir gelbėjimo operacijos eigą žurnalistams pakomentavo Lietuvos kariuomenės atstovė, kapitonė Indrė Pilkauskaitė.
„Situacija yra nepakitusi, darbai toliau tęsiasi. Šią akimirką pontoninis ekskavatorius ruošia kelią didžiajai žemsiurbei, „vorui“, arčiau priartėti vietos, iš kurios galės siurbti dumblą, taip sudarydamas sąlygas narams panerti bei užkabinti trosus, kad galėtų ištraukti techniką“, – sakė kariuomenės atstovė.
Anot jos, žemsiurbė po truputį artėja prie įvykio vietos ir jau yra netoli nuo jos, bet juda lėtai, nes jos „kojos“ dažnai stringa purve.
Paklausta, kada galbūt pavyks prikabinti šarvuotį ir kada jis bus traukiamas, kariuomenės atstovė atsakė, kad tai priklausys nuo to, kaip seksis pašalinti dumblą.
„Tik kai bus galimybė narams panerti, jie identifikuos kabinimo taškus, užkabins trosus ir galėsime vykdyti toliau ištraukimo darbus“, – sakė I.Pilkauskaitė.
Jos teigimu, manoma, kad dumblo sluoksnio storis pelkėje vis dar siekia apie 2 metrus.
„Nei vieni narai, nei sąjunigninkų nei lietuvių, negali vykdyti paieškos, kol yra dumblo sluoksnis. Jie yra išsižvalgę, kuo galėtų padėti šioje situacijoje, tačiau visi laukiame“, – teigė kariuomenės atstovė.
D.Šakalienė: naktį žemsiurbei trūko žarna, ją teko remontuoti
09:04
Šeštadienį ryte LRT radijui krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šiek tiek plačiau papasakojo apie iššūkius, su kuriais naktį iš penktadienio į šeštadienį susidūrė žemsiurbė. Ji atskleidė, kad naktį buvo trūkusi „voru“ vadinamos žemsiurbės hidraulinė žarna.
„Teritorija labai sunki judėjimui. „Voras“ yra pritaikytas siurbimui, judėjimui vandenyje ar pelkėje, jis nėra labai greitas, kai reikia ropoti per tokią sudėtingą vietovę. Kelmai ar kažkas kitas turbūt kliudė ir naktį buvo kaip tik man ten bebūnant trūkusi hidraulinė žarna, kuri valdo vieną iš voro kojų“, – LRT radijui sakė D.Šakalienė.
Ji pasakojo, kad su kariuomene suorganizavo atsarginę dalį, ji buvo nuvežta prie žemsiurbės ir sugedusi dalis pakeista.
„Voras“ yra sutvarkytas, tačiau per tą laiką, kol stovėjo, jis pats paklimpo. Tai tempiamas yra šiuo metu iš paklimpimo vietos, ir šiuo metu ekskavatorius valo prieigą, kad supaprastintų jo judėjimą link įvykio vietos“, – LRT radijui apie 8 val. ryto pasakojo D.Šakalienė.
Anot jos, žemsiurbės judėjimo greitis yra maždaug 4 metrai per minutę.
