Šią vasarą paplūdimiai ties tiltu į jūrą gerokai praplatėjo – pavasarį paplūdimiams skirta dozė smėlio, gabento iš Juodkrantės. Iš viso išversta apie 131 tūkst. kub. m smėlio. Dėl gedimo vamzdyne nepavyko atlikti visų užsibrėžtų planų – dar maždaug 70 tūkst. kub. m smėlio taip ir nebuvo išversti į paplūdimius. Planuojama, kad kitą pavasarį Palangos paplūdimiai gaus dar vieną dozę – 151 tūkst. kub. m smėlio.
Kitais metais turėtų būti užbaigtas projektas „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“, finansuotas iš ES lėšų. Darbų vertė – daugiau nei 6 mln. Lt.
Po audrų ir potvynių paplūdimių juostos vis trumpėja. Kol kas jas pavyksta atstatyti smėliu. Šio pavasario „injekcija“ praplėtė paplūdimį iki maždaug 70 m ilgio. Tai pastebėjo ir poilsiautojai, dabar turintys daugiau vietos pramogoms ant smėlio.
Tačiau projektas ir jam skirti ES pinigai baigsis. Kas bus toliau? Apie tai diskutuota Palangos savivaldybėje. Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, jau dabar reikia spręsti, kaip toliau tvarkyti pajūrio zoną. Klausimas dėl aplinkosauginio kopagūbrio bus nagrinėjamas ir išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje Palangoje kitą antradienį. Kartu bus bandoma ieškoti galimybių, kaip gauti dar 300 tūkst. Lt visai Lietuvos pajūrio zonos infrastruktūrai sutvarkyti: tvirtinti kopagūbrius, įrengti informacinius ženklus, sutvarkyti žabų tvoreles, tvirtinančias kopas.
Žuvininkystės departamentą jau pasiekė vienos žvejybinės kompanijos pretenzija dėl to, kad tvarkant krantus priekrantės žvejai negalėjo vykdyti veiklos. Šiuo metu svarstoma, kaip žvejams būtų galima kompensuoti patirtus nuostolius.
Tuo metu, kai skaičiuojama, kiek smėlio reikia paplūdimių maitinimui, susiduriama su kita problema: vis daugiau smėlio užnešama į užkopį. Miškai, pievos, takai prinešti smėlio. Klaipėdos universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas Rimas Zaromskis siūlo pažvelgti į kitų šalių patirtį, kur paplūdimiai driekiasi užkopyje. „Lietuvoje visi įpratę pramogauti prie pat jūros, tačiau galbūt būtų galima tai padaryti ir už kopų, o pajūrio zoną palikti tik maudynėms“, – dėstė jis.
Juolab, anot L.Budrio, kai Lietuvoje nėra tiek daug saulėtų dienų, kiek norėtų vasarotojai. „Mes nesakome, kad tai atsiras rytoj, ar kitais metais. Tačiau tai yra idėja, apie kurią vertą pagalvoti“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.
