Visas užrašas lietuvių ir rusų kalbomis ant plokštės prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos pastato skelbia:
„Šioje teritorijoje buvo pirmoji Palangos pionierių stovykla, kurią 1941.06.22 sunaikino vokiškieji fašistai, klastingai užpuolę tarybų šalį.“
Tokia plokštė įrengta prie gėlyno. Greta stovi skulptūra „Mergaitė“.
Netoliese, priešais Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, tebėra per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių sovietų karių kapinės ir obeliskas su SSRS herbu, kuriame vaizduojamas pjautuvas ir kūjis.
Užrašas ant vienos pakabintos lentelės skelbia, kad memorialą Rusijos ambasada Lietuvoje atnaujino Rusijos Federacijos lėšomis 2005 metais.
Prieš trejus metus parlamentaras Kęstutis Masiulis kreipėsi į Palangos miesto merą Šarūną Vaitkų ir tarybos narius, ragindamas juos iškelti.
Politikas aiškino, kad kapų ir kapinių monumentų vieta – kapinėse.
Š.Vaitkus tąsyk atsakė manantis, kad Seimas šiuo klausimu turėtų priimti atskirą įstatymą, kuriame būtų reglamentuotas toks palaikų iškėlimas visoje šalyje ir tam numatytos lėšos.
Lyg atsvara raudonarmiečių kapams Palangos centre ir obeliskui jų garbei – už keliolikos metrų esantis 2004 metais atidengtas paminklas iš Palangos kilusiam žiauriai sovietų nukankintam Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadui, paskelbtam ketvirtuoju prezidentu, Jonui Žemaičiui-Vytautui.
Nesulaukė prašymų nuimti
Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas sakė, kad 1980 metais pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Mergaitė“, esanti prie plokštės apie „fašistų klastingai užpultą tarybų šalį“, – regioninio reikšmingumo paveldo vertybė, kuri yra Palangos miesto savivaldybės saugomo turto sąraše.
„Skulptūra stovi Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai priklausančiame žemės sklype. Yra istorinis faktas, kad netoli skulptūros „Mergaitė“, dabartinio Palangos skulptūrų parko teritorijoje, 1941 metais stovėjo pionierių stovykla, šią teritoriją 1941-06-22 bombardavo nacistinės Vokietijos kariuomenė“, – aiškino jis.
R.Trautmano teigimu, Palangos miesto savivaldybė nėra sulaukusi prašymo nuimti plokštę nuo minimos skulptūros.
Tačiau, anot jo, jau yra parengtas raštas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) „Dėl užrašo panaikinimo ant lentos, esančios šalia dekoratyvinės skulptūros „Mergaitė“.
„Vietoj esamo užrašo planuojama įrašyti kitą – nurodyti skulptūros autorių, pavadinimą ir datą. Užrašo tekstas dar bus derinamas su Kultūros paveldo departamentu. Gavus LGGRTC atsakymą, bus kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą dėl leidimo atlikti priežiūros darbus“, – nurodė R.Trautmanas.
Vietoj esamo užrašo planuojama įrašyti kitą – nurodyti skulptūros autorių, pavadinimą ir datą. Užrašo tekstas dar bus derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu bus dar kartą patikrinti visi Palangoje sovietiniais metais pastatytų paminklų bei skulptūrų užrašai.
Labai keista
LGGRTC generaliniam direktoriui profesoriui Adui Jakubauskui labai keista, kad praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo vis dar naudojami sovietiniai naratyvai.
„Ten arba reikėtų kažkokią lentelę prikabinti, kuri pasakytų iš šių dienų perspektyvos, arba tada miesto savivaldybė turėtų paprasčiausia tokią plokštelę demontuoti. Nes tokių atvejų buvo ir Varėnos rajone, kiek žinau, panašių. Tai jie paprasčiausiai buvo demontuoti, nes ir gyventojai buvo pareiškę pastabų, ir panašių dalykų. Tai mano toks ir komentaras būtų“, – teigė jis.
Ten praktiškai arba tokiu atveju reikėtų kažkokią lentelę prikabinti, kuri pasakytų iš šių dienų perspektyvos, arba tada miesto savivaldybė turėtų paprasčiausia tokią plokštelę demontuoti.
A.Jakubauskas sakė kol kas negalįs komentuoti Palangos miesto savivaldybės noro keisti plokštės užrašą, nes pirmiausia norėtų pamatyti to, kas planuojama, vizualizaciją.
Komentuodamas apie sovietų karių kapines Palangos miesto centre, LGGRTC generalinis direktorius aiškino, kad jį giliai glumindavo tai, jog ir Raudonosios armijos karvedžiai, kaip, pavyzdžiui, Ivanas Černiachovskis (buvo palaidotas Vilniuje, aikštėje priešais dabartinius Vyriausybės rūmus), buvo laidojami miestų aikštėse.
„Lyg nebūtų žmonėms palaidoti kapinių. Ir kada broliškuose kapuose miestų širdyse buvo laidojami žuvę kariai, be jokios abejonės, tai tos sistemos iškreiptas suvokimas buvo apie kritusių, žuvusių žmonių palaidojimo vietą, galų gale įamžinimą“, – pažymėjo A.Jakubauskas.
Čia, jo nuomone, susiduriame ir su moraliniais aspektais: ar galima trikdyti tų žuvusių žmonių rimtį?
„Nes į karą dauguma jų ėjo ne savo noru ir žuvo tame kare. Tai čia labai daug tokių ir moralinių aspektų iš tiesų yra. Mano galva, tai netgi ne Centro uždavinys būtų nustatyti, ar konkrečiame mieste turi būti palaidojimas, ar neturi būti. Čia turėtų būti turbūt ir miesto savivaldybės sprendimas, ir miesto referendumas galbūt. Bet aš manyčiau, kad kovoti su mirusiais gal nereikėtų vis tik“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
Tai čia labai daug tokių ir moralinių aspektų iš tiesų yra.
Jis sutiko su mintimi, kad prie tokių raudonarmiečių palaidojimų vietų galbūt galėtų būti pastatytos lentelės, paaiškinančios, ką Lietuvai reiškė SSRS „vadavimas“.
Tačiau tai, anot LGGRTC generalinio direktoriaus, taip pat turėtų būti padaryta vietos savivaldos rūpesčiu.
„Mes tikrai nereglamentuotumėme, ką ten turėtų miesto savivaldybė įrengti ir parašyti šiuo atveju“, – pabrėžė A.Jakubauskas.
Į svarstymus ir sprendimus dėl tokių klausimų visada reaguoja Rusija.
Tarkime, 2007 metais Estijoje į kapines perkėlus anksčiau Talino centre stovėjusį paminklą per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems sovietų kariams – Bronzinį karį, prasidėjo beprecedentis puolimas prieš šalį.
Kibernetinės atakos prieš valstybės institucijas ir privačias kompanijas tęsėsi kelias savaites.
Tačiau, kaip sakė A.Jakubauskas, žiūrėti į tai, kaip kokia užsienio valstybė kaip reaguos, gyvenant suverenioje šalyje, turbūt nederėtų.
„Bet vėlgi kalbant apie kapinių perkėlimą ar kapinių atnaujinimą, tai čia yra ir tam tikri kiti – moraliniai – aspektai. Čia turbūt vienareikšmio atsakymo aš neturėčiau. Kadangi į tas žūties vietas, kur yra palaidoti žmonės, labai dažnai nukentėję nekalti, paprasti žmonės žuvę, atvažiuoja aplankyti ir jų tolimieji giminaičiai, tai čia yra taip pat yra ir moraliniai aspektai. Todėl nėra vienareikšmiško atsakymo“, – kartojo LGGRTC vadovas.
Čia turbūt vienareikšmio atsakymo aš neturėčiau.
