TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Palangos poilsiautojus gąsdina vaiduokliai, kuriuos pamiršo ir garsūs krepšininkai, ir politikai

Apleistas pastatas Vytauto g. 123
Justinos Butkutės/15min.lt nuotr. / Apleistas pastatas Vytauto g. 123
Šaltinis: 15min
0
A A

Palangos benamiai buvo suradę pelningą būdą, kaip iš įsimylėjėlių išlupti pinigų. Prieš kelerius metus pavargėliai užėmė apleistą pastatą Kęstučio gatvėje, kuris yra visai šalia Civilinės metrikacijos skyriaus, arba kitaip – santuokų rūmų. Benamiai tol trukdydavo šventines ceremonijas, mėtydavo riebias replikas ar tuščias alaus skardines, kol neapsikentę jaunavedžiai atverdavo pinigines.

Prieš kelerius metus apleisto statinio savininkas iš Kaliningrado buvo priverstas susitvarkyti savo landynę: užkalti langus, duris, nupjauti žolę ir išvalyti šiukšles, kurios gadindavo vestuvinius kadrus.

Benamių bizniukas baigėsi. Pavargėliai turėjo ieškoti kitos landynės.

Matyt, paieškos nebuvo labai sudėtingos.

Palangos miesto centre yra tiek apleistų statinių, kad Holivudo filmų kūrėjai tikrai turėtų iš ko rintis, jei Lietuvos kurorte suktų juostą apie poapokaliptinį pasaulį.

Primena apie žlugusius verslus

Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo daug verslininkų, kurie turėjo planų investuoti į kurortą ir sukurti pelningą verslą.

Jie pusvelčiui prisipirko Palangos sovietinių statinių, didelių žemės sklypų arba Palangos centre paskubomis rentė galingus betono griaučius.

Matyt, jie tikėjosi, kad užteks nusipirkti žemės sklypą arti jūros arba pasistatyti poilsio namus ir pinigai patys pradės kristi, – svarstė Danutė Mikienė.

„Matyt, jie tikėjosi, kad užteks nusipirkti žemės sklypą arti jūros arba pasistatyti poilsio namus ir pinigai patys pradės kristi“, – svarstė Danutė Mikienė, Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Viena iš jos užduočių – priversti apleistų pastatų savininkus susitvarkyti aplinką ir šalinti grėsmes aplinkiniams.

Greitai paaiškėjo, kad sukurti pelningą verslą pajūryje nėra taip paprasta, todėl Palangoje nekilnojamąjį turtą pirkę verslininkai arba bankrutavo, arba apleido nebereikalingus pastatus ir sklypus. 

Dalis verslininkų nusipirko brangių sklypų, tačiau tik vėliau išsiaiškino, kad negalės keisti žemės paskirties. Tarkime, kopose šalia Baltijos jūros įrenginėti naktinius klubus. 

Didžioji dalis Palangos teritorijos yra saugoma, priklauso kultūros paveldui. Kai kurie verslininkai apie tai nepagalvojo ir investuodavo neišsiaiškinę, ką galės veikti su tuo sklypu, – kalbėjo D.Mikienė.

„Didžioji dalis Palangos teritorijos yra saugoma, priklauso kultūros paveldui. Kai kurie verslininkai apie tai nepagalvojo ir investuodavo neišsiaiškinę, ką galės veikti su tuo sklypu“, – kalbėjo D.Mikienė.

Kai kurie jau buvo pradėję savo imperijos statybas, tačiau turėjo nutraukti ir užšaldyti projektus amžiams, Palangos kraštovaizdyje palikdami betoninius griaučius.

Kiti verslininkai įklimpo milijoninėse paskolose, nes verslas kurorte sukosi ne taip lengvai, kaip tikėjosi.

Bankrutavo daug didelių ir prabangių restoranų ir klubų.

„Iš esmės, dauguma tų mūsų vaiduoklių taip ir atsirado – žmonės pasiėmė paskolas, tikėjosi užsidirbti, kažkas nepasisekė ir dabar turim tokią situaciją“, – aiškino D.Mikienė.

Tokios situacijos pavyzdžiu galime laikyti Vytauto g. 123 esantį pastatą. Ten buvo įkurtas milžiniškas pramogų kompleksas, turėjęs net atrakcionų aikštelę.

Tačiau savininkas bankrutavo, įklimpo skolose ir nuo 2001 metų statinys yra didžiulė benamių landynė prie Baltijos jūros kranto.

Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Palangos centre
Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Palangos centre

2012 metais Palangos miesto savivaldybė įkūrė Viešosios tvarkos skyrių, kurio viena iš svarbiausių užduočių yra tramdyti apleistų namų ir sklypų savininkus.

Specialistai sako, kad tai – sudėtingas uždavinys ir rimta kurorto problema.

Kritikavo vilniečius ir gyrė A.Sabonį

Dauguma apleistų pastatų priklauso ne vietos gyventojams, o turtingiems atvykėliams.

Tarkime, Birutės al. 18 stūkso apleistas medinis statinys, kurio savininkas yra Norvegijos pilietis. Arba – landynė prie Civilinės metrikacijos skyriaus Kęstučio gatvėje priklauso turtingam rusui iš Kaliningrado srities.

Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Palangos centre
Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Šis pastatas Birutės al. 18 priklauso Norvegijos piliečiui

Dar prieš kelerius metus Viešosios tvarkos skyriaus specialistai privertė rusą nusisamdyti atstovą Lietuvoje ir pagaliau sutvarkyti pastato saugumo reikalus ir aplinką. Tačiau kiti vaiduoklių šeimininkai piktybiškai nesitvarko.

Specialistai pasakojo, kad tarp tokių yra ir garsių Lietuvos krepšininkų, apie kuriuos palangiškiai dabar kalba su ironiškomis šypsenomis, buvęs ūkio ministras, net Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, randantis daug laiko spaudos konferencijoms Seime.

Pastebėjome tokią tendenciją, kad paprasti žmonės, kurie apleistus sklypus ar statinius paveldėjo, labai nuoširdžiai viską supranta ir bando tvarkytis, o kuo turtingesnis ir įtakingesnis žmogus, tuo jam sunkiau sumokėti tuos kelis eurus, kad kažkas aprinktų šiukšles teritorijoje, – sakė D.Mikienė.

„Prieš šio sezono atidarymą mes dar kartą paskambinome visų vaiduoklių savininkams ir paprašėme bent jau žolę nusipjauti.

Pastebėjome tokią tendenciją, kad paprasti žmonės, kurie apleistus sklypus ar statinius paveldėjo, labai nuoširdžiai viską supranta ir bando tvarkytis, o kuo turtingesnis ir įtakingesnis žmogus, tuo jam sunkiau sumokėti tuos kelis eurus, kad kažkas aprinktų šiukšles teritorijoje“, – sakė D.Mikienė.

Specialistai juokavo, kad Arvydas Sabonis yra vienas iš nedaugelio garsių žmonių, kurie geranoriškai susitvarko savo turtą.

„Net rusai, kurie čia gyvena po kelias savaites per metus, randa būdų kaip susitvarkyti savo aplinką, o vilniečiams tai yra labai sudėtinga“, – juokavo Viešosios tvarkos skyriaus atstovė.

Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Palangos centre
Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Palangos centre

Vaiduoklis – vienas, savininkų – septyni

Sunkiausia kovoti yra tada, kai didžiulis pastatas priklauso ne vienam, o keliams savininkams. Tokios situacijos pavyzdys – J.Simpsono g. 17 esantis apleistas naktinis klubas.

Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Palangos centre
J.Butkutės/15min.lt nuotr./J.Simpsono g. 17

„Tai yra viena didžiausių miesto gėdų. Visų pirma, statinys stovi Senojoje Palangoje ir bjauroja bendrą vaizdą. Galite tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmonės, kurie šalia tokio vaiduoklio turi verslus. Kita vertus, šitas pastatas yra labai nesaugus, griūvantis, jo būklė yra avarinė“, – pasakojo D.Mikienė. 

Maždaug tūkstančio kvadratinių metrų monstras priklauso net 7 savininkams, todėl prižiūrėti tvarką ir keisti situaciją yra labai sudėtinga.

Galite tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmonės, kurie šalia tokio vaiduoklio turi verslus. Kita vertus, šitas pastatas yra labai nesaugus, griūvantis, jo būklė yra avarinė, – pasakojo D.Mikienė. 

„Mes priimame kokius nors nutarimus, susitariame su keliais savininkais, tačiau kiti arba neatsako, arba užginčija ir viską reikia pradėti iš naujo“, – aiškino Viešosios tvarkos skyriaus atstovė.

Panaši situacija susiklostė su praeityje garsiais restoranais „Palangos mėta“ ir „Birutė“, kurių savininkai bankrutavo, o jų nuosavybės teises perėmė tai bankroto administratoriai, tai bankai. 

Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Palangos centre
Justinos Butkutės/15min.lt nuotr./Apleistas pastatas Vytauto g. 64, kur buvo įkurtas restoranas „Birutė“

Drausmina tik pakelti mokesčiai

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja pasakojo, kad pirmiausiai su tokių statinių savininkais bandoma tartis gražiuoju: „Dažniausiai, mes prašome tik aptverti aplinką, užkalti langus ir duris, išsivalyti šiukšles ar nusipjauti žolę.“

Geriausia priemonė yra įtraukimas į Palangos miesto savivaldybės apleistų pastatų sąrašą. Patikėkite, tai yra labai veiksminga priemonė, nes leidžia smarkiai padidinti mokesčius, – sakė D.Mikienė. 

Jeigu prašymai nesuveikia, tada apleistos sklypo ar pastato savininkas gali gauti nedidelę baudą. Sumos yra menkos, todėl dažniausiai apsileidėlių nesudrausmina. 

„Geriausia priemonė yra įtraukimas į Palangos miesto savivaldybės apleistų pastatų sąrašą. Patikėkite, tai yra labai veiksminga priemonė, nes leidžia smarkiai padidinti mokesčius“, – sakė D.Mikienė. 

2014 metais Palangos miesto savivaldybės taryba padidino žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius nuo 0,004 iki 4 procentų, todėl įtraukimas į apleistų pastatų sąrašą tapo efektyvia drausminimo priemonė. 

„Žmogus turėjo mokėti po 700 litų per metus ir staiga pamato, kad dabar turi mokėti po keliolika tūkstančių! Tada kiekvienas pradeda galvoti, net turtingiausi“, – juokavo Viešosios tvarkos skyriaus atstovė. 

Padidintas mokesčių tarifas buvo pradėtas taikyti tik šiemet, tačiau jau davė rezultatų – dalis Palangos centre esančių apleistų statinių savininkų įvykdė specialistų prašymus. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min