Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Palankus Rusijos prezidento tonas Lietuvos atžvilgiu – ne revoliucija, bet jo negalima ignoruoti, mano politologai

Raudonoji aikštė
„Scanpix“ nuotr. / Raudonoji aikštė.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimo, kad yra prielaidų intensyvinti santykius su Lietuva nereikia pernelyg sureikšminti, tačiau būtina įvertinti, kad Maskva siunčia pozityvų ženklą ir nekalba kaltinančiu tonu.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad D.Medvedevo pasisakymas buvo „ne iš anksto apgalvotas politinis pareiškimas, o tiesiog atsakymas į klausimą“.

„Aš ypatingai nesureikšminčiau to vieno pasisakymo. Tai nėra pasiūlymas, kuris turėtų iš esmės keisti Rusijos požiūrį į Lietuvą. Yra naudojamasi tokia bendra retorika, kad santykiai tarp šalių ir dialogas turėtų būti plečiamas. Dabartinė situacija, matyt, nėra labai patenkinama nei iš Lietuvos, nei iš Rusijos pusės. Turiu galvoje tuos įvairius nesutarimus, kurie kyla dėl prekių gabenimo, susisiekimo ir kitų ekonominių dalykų“, – BNS sakė politologas.

Vis dėlto, jo nuomone, galima sveikinti vien tai, kad Rusijos prezidentas, nors ir abstrakčiai, bet pozityviai žiūri į santykių plėtojimą.

Anksčiau vadovaujant V.Putinui Rusija Lietuvos tarsi nepastebėdavo, žvelgdavo lyg į baltą dėmę žemėlapyje. V.Putinas galbūt dar yra galingesnis, bet prezidentas D.Medvedas taip pat nėra piemuo, – sakė Kęstutis Girnius.„Pats tonas, kad nėra puolama kaltinti Lietuvą už ką nors, o siūloma ieškoti pozityvių bendravimo galimybių, yra geras ženklas. Prezidentas turi aukštą statusą ir tai gali prisidėti prie bendrų nuostatų Rusijos visuomenėje pasikeitimo, o tai yra svarbu. Svarbiausia yra tai, kad Baltijos šalys nėra kiekviena proga pristatomos kaip priešiškos valstybės“, – teigė politologas.

Jis pažymėjo, kad Rusijoje egzistuoja daug įvairių pozicijų ir kol nebus rezultatų praktiniuose sprendimuose, Rusijos vadovo kalbos „liks tik retorika“.

„Kol kas D.Medvedevas dar nėra tas vienintelis lyderis, kuriam paklūsta visas Rusijos politinis elitas. Šiuo metu kaip tik yra daug neaiškumo, kiek jis priklausomas nuo Putino, ar tarp jų egzistuoja tamprus ryšys ir pozicijų derinimas, ar yra tam tikri viešųjų ryšių žaidimai D.Medvedevui pateikti save kaip kitokį lyderį“, – svarstė T.Janeliūnas.

Už santykius su Lietuva, TSPMI atstovo teigimu, yra atsakingos ir tos Rusijos institucijos, kurios tiesiogiai dirba bei formuoja poziciją santykiuose su užsienio šalimis.

„Ta dalis valdžios, kuriai reikia palaikyti tiesioginius kontaktus, turi pritarti neutraliam arba pozityviam santykių atnaujinimui. Politiką kartais daro ne patys aukščiausi, o vidurinės grandies žmonės, kartais net biurokratai, o nuo jų pozityvaus požiūrio daug kas gali priklausyti“, – konstatavo T.Janeliūnas.

TSPMI dėstytojo apžvalgininko Kęstučio Girniaus teigimu, toks D.Medvedevo pasisakymas reiškia, kad ima ryškėti skirtumai tarp dabartinio ir buvusio Rusijos prezidentų pozicijų. Aukščiausiame Rusijos valdžios poste esant dabar Vyriausybei vadovaujančiam Vladimirui Putinui Kremlius nekreipė jokio dėmesio į Lietuvą, todėl, pasak politologo, Vilnius turėtų vertinti D.Medvedevo siunčiamą pozityvų ženklą.

„Anksčiau vadovaujant V.Putinui Rusija Lietuvos tarsi nepastebėdavo, žvelgdavo lyg į baltą dėmę žemėlapyje. V.Putinas galbūt dar yra galingesnis, bet prezidentas D.Medvedas taip pat nėra piemuo. Aš nemanau, kad jis tokį pareiškimą padarė neapgalvojęs ir jei jis tiesia ranką, Lietuvai reikėtų į tai atsižvelgti“, – sakė K.Girnius.

Jo nuomone, Lietuvos atstovai su rusais turėtų užmegzti pokalbius, kurie padėtų išsiaiškinti, ko abi pusės siekia.

„Sunku iš anksto numatyti, bet su rusais reikia kalbėtis ir tuomet pažiūrėti, ko jie siekia. Jei jų pasiūlymai patrauklūs, galbūt ir Lietuva iš savo pusės galėtų ką nors pasiūlyti, o jei ne, tuos pokalbius galima užtęsti“, – teigė K.Girnius.

Rusijos prezidentas trečiadienį Maskvoje sakė, jog norėtų, kad santykiai su Baltijos šalimis, taip pat ir Lietuva, taptų geresni.

„Dabar, kiek tai susiję su Lietuva, susidaro tam tikros prielaidos aktyvinti dialogą. Aš manau, yra neblogos galimybės intensyvinti šį darbą“, – naujienų agentūros „Interfax“ pranešime cituojamas D.Medvedevas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min