Sekite 15min Google
15 tūkstančių eurų – be suvaržymų, kur išleisti
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius dr. Mindaugas Vaitkus neslepia, kad įtempta medikų trūkumo situacija privertė imtis kitose šalies ligoninėse jau išbandyto sprendimo – siūlyti finansines išmokas. Šiuo metu įstaigai trūksta daugiau nei 20 skirtingų specialybių medikų, todėl laukiami beveik visų sričių specialistai.
Siekdama pritraukti trūkstamus medikus, ligoninė paruošė aiškią skatinimo sistemą. Kiekvienam atvykstančiam gydytojui specialistui siūloma 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka „į rankas“, jei jis įsipareigoja įstaigoje dirbti ne trumpiau kaip trejus metus ir ne mažesniu nei vieno etato krūviu. Ligoninės vadovybė pabrėžia suteikianti visišką finansinę laisvę – medikas pinigus gali naudoti savo nuožiūra, pavyzdžiui, investuoti į būstą ar įsigyti reikalingų daiktų, ir nėra įpareigotas jų išleisti būtent Panevėžio mieste ar rajone.
„Tai nėra atlyginimas, tai – paskata ir padėka, kad gydytojas pasirinko mūsų ligoninę. Šalia to jam mokamas atitinkamas atlyginimas“, – teigia dr. M.Vaitkus.
Ligoninės vadovas atkreipia dėmesį, kad 15 tūkst. eurų išmoka – ne vienintelė taikoma priemonė.
Tai nėra atlyginimas, tai – paskata ir padėka, kad gydytojas pasirinko mūsų ligoninę
Ligoninės vadovas atkreipia dėmesį, kad 15 tūkst. eurų išmoka – ne vienintelė taikoma priemonė. Įstaiga teikia paramą būsimiems medikams: finansuoja studijas studentams bei rezidentams. Pagal teisės aktus ir sudaromas sutartis apmokamas mokslas, o jaunieji specialistai, baigę studijas ir tapę gydytojais, įsipareigoja tam tikrą laiką atidirbti Panevėžio ligoninėje.
Pavėluotas, bet būtinas žingsnis
M.Vaitkus atvirai pripažįsta, kad sprendimas skirti išmokas vėlavo ir tai įstaigai brangiai kainavo.
„Taikydami šią paramą tikrai nesame pirmi – greičiau jau vieni paskutiniųjų. Matėme, kaip kiti miestai dalina išmokas, kad tik pritrauktų daktarą. Iš pradžių stebėjome situaciją, manydami, jog tai laikinas dalykas. Bet matome, kad tas laikinumas tęsiasi jau ne vienerius metus. Dėl tokio laukimo netekome gydytojų, kurie tiesiai šviesiai pasakydavo, kad kitur jiems siūlo papildomas išmokas. Supratome, kad privalome jungtis prie šios sistemos“, – sako M.Vaitkus.
Lūkesčiai ir kvietimas savivaldybėms
Nors trūkumas didelis, ligoninė nepuoselėja iliuzijų dėl masinio medikų antplūdžio. Šiais metais tikimasi sulaukti iki dešimties naujų kolegų. Kartu M.Vaitkus pabrėžia, kad medikų pritraukimas yra naudingas visam regionui, todėl ligoninė atvirai kviečia prisidėti ir vietos savivaldybes.
„Labai sveikintume, jei savivaldybės prisidėtų papildoma pinigine išmoka ar kitais būdais. Pokalbiai jau vyksta, nors konkrečių susitarimų dar neturime. Galbūt tie 15 tūkstančių eurų kartu su savivaldybių parama ir bus ta lemiama motyvacija gydytojams pasirinkti Panevėžį“, – vilties neslepia ligoninės vadovas.
Pagalbą teikia savo įstaigoms
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius pabrėžia, kad specialistų paieškos istorija yra ilga ir paliečia ne tik medikus, bet ir mokytojus, socialinius bei kultūros darbuotojus. Rajono savivaldybė taiko įvairias skatinimo programas: kompensuoja kelionės išlaidas, finansuoja mokytojų perkvalifikavimą, o į kaimo vietoves atvykstantiems gydytojams bei slaugytojams moka priedus prie atlyginimų.
Tiesa, idėjos finansuoti studijas būsimiems medikams rajone teko atsisakyti dėl pačių jaunųjų specialistų požiūrio. „Svarstėme kompensuoti studijas būsimiems rajono poliklinikos medikams. Tačiau pasikvietę pasikalbėti jaunus gydytojus išgirdome aiškią poziciją: jie ieško paramos be jokių įsipareigojimų, o sutartys keleriems metams juos neva ‚įklampina‘. Kadangi toks variantas specialistams netiko, šios minties atsisakėme. Dabar rajone labiausiai skatiname medikus, kurie ligos ar atostogų metu vyksta pavaduoti kolegų kaimo ambulatorijose ir šeimos gydytojų kabinetuose – palikti kaimo vietovių be daktarų egzistuoti negalime“, – aiškina A.Pocius.
Ligoninės bėdos – bendros
Nors iki šiol Rajono savivaldybė laikėsi pozicijos, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė yra Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo įstaiga, meras pripažįsta, jog ribos tarp miesto ir rajono gyventojų poreikių išsitrina. Dėl to jis asmeniškai palaiko idėją ieškoti susitarimo su ligoninės vadovybe ir finansiniais būdais prisidėti prie medikų pritraukimo, nors tam dar reikės visos Tarybos pritarimo.
„Ligoninės pasirinkimas skatinti medikus yra tikrai gera iniciatyva. Negaliu kalbėti už visą Savivaldybės tarybą, bet aš asmeniškai šiam dalykui pritariu. Nors gyvename rajone, daugelis mūsų žmonių savaitgaliais ar vakarais kreipiasi būtent į ligoninės priimamąjį, todėl turime tiesioginį interesą susitarti su ligoninės direktoriumi, kad ten medikų problemų būtų kuo mažiau. Tik bėda ta, kad daktarų šalyje yra tiek, kiek yra. Jei priviliojame specialistą pas save, jo kažkur iškart pritrūksta. Kaip ištrūkti iš šio uždaro rato, nežinau – pati ministerija turėtų gerai pagalvoti, nes medikų trūksta visoje šalyje“, – teigia A.Pocius.
Pasigenda ministerijos vaidmens
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Sveikatos reikalų koordinatorius Mindaugas Burba pabrėžia, kad sveikatos priežiūros specialistų stygiaus problema mieste išlieka įtempta.
Miestas jau dabar prisideda prie specialistų išlaikymo ar pritraukimo: kartu su Respublikine Panevėžio ligonine įgyvendina projektą, kuriuo padengiamos rezidentūros studijos vienam gydytojui specialistui, finansuojami mokslai bei mokamos stipendijos šešiems slaugytojams. Be to, reaguodama į ligoninės prašymą, savivaldybė sudarė lengvatines sąlygas atvykstantiems gydytojams rezidentams gyventi Panevėžio sporto centro bendrabutyje.
Šalia taikomų paramos priemonių M.Burba pabrėžia, kad kalbant apie tiesiogines pinigines išmokas miestui vis dar trūksta aiškumo ir didesnio valstybės įsitraukimo. „Pirmiausiai reikia žinoti, ko konkrečiai norima iš mūsų kaip savivaldybės. Esame atviri visiems siūlymams, tačiau ligoninė yra ministerijos pavaldumo įstaiga, todėl tiek darbo organizavimo, tiek specialistų trūkumo klausimai privalo būti keliami valstybiniu lygiu“, – teigia M.Burba.
Išmokos – tik gaisrų gesinimas
Savivaldybės atstovo vertinimu, vietinės išmokos pačios problemos šalyje nesprendžia, o tik skatina savivaldybių tarpusavio konkurenciją.
„Mokėdamos išmokas savivaldybės tiesiog konkuruoja tarpusavyje – medikas išvyksta iš vieno miesto į kitą, tačiau bendras specialisto konsultacijų skaičius šalyje išlieka toks pat. Tokiomis priemonėmis problemos nesprendžiame, o tik gesiname gaisrus: užgesiname vienoje savivaldybėje, bet gaisras iškart kyla kitoje, iš kurios tas specialistas išvyko“, – atkreipia dėmesį M.Burba.
Tokiomis priemonėmis problemos nesprendžiame, o tik gesiname gaisrus: užgesiname vienoje savivaldybėje, bet gaisras iškart kyla kitoje, iš kurios tas specialistas išvyko
Specialisto teigimu, tikrasis lūžis įvyks tik po kelerių metų, kai pradės veikti priimti teisės aktų pakeitimai. Pagal juos dalis valstybės finansuojamose vietose studijuojančių būsimųjų medikų po studijų baigimo turės įsipareigoti atidirbti šalies regionuose – šių sisteminių sprendimų rezultatų tikimasi sulaukti po šešerių metų.
