Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Panevėžys spaudos veidrodyje: stumbrai iš Aukštaitijos miškų bus perkelti į Žemaitiją

Stumbrai
BFL nuotr. / Stumbrai
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį Panevėžio spaudoje dominuoja gyvūnijos temos. Rašoma apie tai, kad Panevėžio rajone laisvėje gyvenančius stumbrus ketinama iškelti į Žemaitiją. Taip pat skelbiama ir apie žalčių pomėgį brautis į vieną iš rajono bibliotekų.

Dienraštis „Sekundė“ rašo, kad stumbrų daroma žala nuolat besiskundžiantys Panevėžio ir Kėdainių rajonų ūkininkai pasiekė savo – jų laukus trypiantys galiūnai bus iškraustyti kitur.

Iš daugiau kaip šimto laisvėje Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose gyvenančių stumbrų šiose vietovėse liks tik apie 20–30, kiti bus iškeldinti į Žemaitiją ir Dzūkiją.

Iš daugiau kaip šimto laisvėje Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose gyvenančių stumbrų šiose vietovėse liks tik apie 20–30, kiti bus iškeldinti į Žemaitiją ir Dzūkiją.

Pirmieji stumbrai iš Panevėžio krašto bus pradėti išvežti 2015-ųjų rudenį.

Tai numatyta šį mėnesį Aplinkos ministerijos patvirtintame Stumbro apsaugos plane.

Stumbrai naujose vietose bus apgyvendinti gavus Europos Sąjungos paramą ir, preliminariais duomenimis, tai kainuos ne vieną milijoną litų.

kedainietis.lt nuotr./Stumbrai  netoli Kėdainių
kedainietis.lt nuotr./Stumbrai netoli Kėdainių

Ministerija aiškina, kad naujose vietose stumbrams bus kur kas geriau dėl didesnių miškų masyvų. Be to, juos įkurdinus Pietų Lietuvoje, bus sudarytos sąlygos genetiniams mainams su Baltarusijos ir Lenkijos stumbrų populiacijomis, rašo „Sekundė“.

Aplinkos ministerijos Gamtos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio teigimu dienraščiui „Sekundė“, dalis stumbrų iš laisvės bus perkelti į 50 ha aptvarą Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, dalis – į maždaug 100 ha aptvarą Dzūkijos nacionaliniame parke.

„Žvėrinčiuje“, kur nauji aptvarai turėtų būti įrengti iki kitų metų rugsėjo, planuojama laikyti 10–15, o Dzūkijos nacionalinio parko aptvaruose – iki 25 miško milžinų. Laisvėje Vidurio Lietuvoje bus palikta apie 20–30 stumbrų.

„Sekundė“ taip pat skelbia, kad Gustonių kaimo biblioteką pamilo ne tik skaitytojai, bet ir žalčiai. Nuo pavasario gausus būrys roplių, skaitytojus pasitikdavęs prie bibliotekos durų, kartais įsigudrina pašliaužioti net ir knygų lentynose.

Žalčiai neša laimę ir turtus – jie mieli, gražūs ir jau prijaukinti.

„Žalčiai neša laimę ir turtus – jie mieli, gražūs ir jau prijaukinti. Vasarą prasidėjusi mūsų graži draugystė tęsiasi iki dabar. Vaikams tai didžiausias džiaugsmas“, – „Sekundę“ patikino Gustonių bibliotekos bibliotekininkė Regina Masiokienė.

Net ir šį mėnesį, kol orai buvo dar šilti ir gražūs, bibliotekos patalpos buvo vėdinamos pravėrus duris. Tuomet žalčiai ir sugužėdavo į biblioteką: vieni šliaužiodavo grindimis, kiti kopdavo ir ant knygų lentynų.

Bibliotekai netikėtai įsigijus tokių neįprastų „augintinių“, šie dabar prisideda ir prie švietėjiškos veiklos. Jaunieji skaitytojai, susigyvenę su naujaisiais draugais, skaito apie žalčius knygas, jas analizuoja, rengia diskusijas.

Jono Augustausko nuotr./Geltonskruostis žaltys
Jono Augustausko nuotr./Geltonskruostis žaltys

Šiuo metu biblioteką lankantys vaikai intensyviai ieško terariumo, kuriame galėtų žiemai apgyvendinti ropliukus. O lauke rastą geltonskruosčio žalčio išnarą R.Masiokienė sakosi kartu su pagalbininkais įdėjusi į dėžutę, ir dabar biblioteka turi eksponatą, rašo „Sekundė“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min