Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 14d. 11:42

Panevėžys spaudos veidrodyje: Žvyrą asfaltu pavertė nors popieriuje

Nesutvarkyta gatvė po liūties
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Žvyruota gatvė

Trečiadienį Panevėžio žiniasklaida rašo apie tai, kad Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios moterys susigundė pasiūlymu bylinėtis su valstybe ir prisiteistus iš jos pinigus pasidalyti su advokatu. Taip pat rašoma ir apie nesusipratimus dėl žvyruotų ir asfaltuotų gatvių.

Žymiausiu šalies veltėdžiu vadinamas Panevėžio rajono gyventojas Zenonas Zebkinas nušalinto prezidento Rolando Pakso advokatu prisistatantį teisininką Stanislovą Tomą apkaltino tuo, jog jam sumokėjo 3 tūkst. litų, kad pateiktų ieškinį prieš Lietuvą Žmogaus Teisių Teismui. Tačiau advokato pateiktą peticiją – ji neužėmė ir puslapio – Strasbūras atmetė.

S.Tomo pavardė ne pačias maloniausias asociacijas kelia ir Panevėžio pataisos namų administracijai. Kai 2013 metų vasarą šis teisininkas su nevyriausybine organizacija „Justitia est fundamentum“ apsilankė Pataisos namuose, nuteistosios įstaigos administraciją užvertė prašymais ir skundais, rašo miesto dienraštis „Sekundė“.

Jūratės Baltušnikienės nuotr./KTU studentų vizitas į Panevėžio pataisos namus
Jūratės Baltušnikienės nuotr./Panevėžio pataisos namai

Mat svečiai jas paragino teismuose reikalauti kompensacijos dėl esą pažeidžiamų teisių. Minėtos organizacijos atstovai kalinėms išaiškino, kaip jos gali prisiteisti pinigų iš Lietuvos valstybės, ir pasiūlė sandorį – pergalės atveju jos advokatui sumoka 50 proc. priteistos sumos.

Kodėl nepamėginus laimės, juolab kad laisvo laiko marios? Ir moterys sėdo kurpti prašymų Panevėžio pataisos namų administracijai pagal svečių joms paliktą klausimyną, kuriame 16 klausimų: kokiose patalpose jos gyveno, kokie buvo jų numeriai, koks patalpų dydis, kaip dažnai buvo įjungiamas karštas vanduo, kiek kartų ir po kiek minučių jos galėjo naudotis dušais, koks tualeto plotas, kaip dažnai buvo išduodamas tualetinis popierius, kiek ritinių popieriaus jos gaudavo, kiek ritinyje yra lapų, koks bendras jų ilgis. Yra ir klausimų apie pastato konstrukcijose galbūt esamą asbestą, įstaigoje naudojamus ryšio blokatorius, jų modelius ir pagaminimo metus, skelbia „Sekundė“.

Bendraujant su nuteistosiomis susidarė įspūdis, kad atvyko ne žmogaus teisių gynėjai, o verslininkai.

Minėtos organizacijos atstovai moterims paaiškino, kad ši pažyma bus teikiama Žmogaus Teisių Teismui. Organizacija esą yra sudariusi sutartį su advokatu, dr. S.Tomu, besispecializuojančiu Europos teisės srityje.

„Gavę „Justitia est fundamentum“, kuri prisistatė, kaip žmogaus teisių gynėja, prašymą neprieštaravome, kad jos atstovai susitiktų su bausmę atliekančiomis moterimis. Tačiau jiems bendraujant su nuteistosiomis susidarė įspūdis, kad atvyko ne žmogaus teisių gynėjai, o verslininkai“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./J. Kazlausko gatvė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žvytuota gatvė

„Sekundė“ taip pat rašo, kad metų metus Panevėžio savivaldybės slenksčius minantys ir asfalto prašantys žvyruotų gatvių gyventojai Naujųjų išvakarėse sulaukė staigmenos. Savivaldybė išleistame informaciniame leidinyje 2011–2014 metais nuveiktų darbų sąraše tarp išvardytų išasfaltuotų gatvių įtraukė ir dešimt niekada nemačiusiųjų asfalto.

Ar meras ir administracijos direktorė norėjo, kad po jų nuotraukomis nuveiktų darbų sąrašas atrodytų ilgesnis?

„Ar meras ir administracijos direktorė norėjo, kad po jų nuotraukomis nuveiktų darbų sąrašas atrodytų ilgesnis?“ – kraipė galvas žvyruotose Rožyno kvartalo gatvėse susitikę kaimynai.

Tokią neteisybę pamačiusi Audra Krištopaitienė nusprendė neleisti politikams meluoti. Aguonų 1-ajame skersgatvyje užaugusi, dabar į tą gatvelę keliskart per savaitę užsukanti aplankyti sesers A.Krištopaitienė pasipiktinusi puolė ieškoti mero Vitalijaus Satkevičiaus. Bet paskambinus į Savivaldybę atsiliepusi referentė pasiūlė savo nuoskaudas išlieti pavaduotojui, rašo „Sekundė“.

„Norėjau su meru pasikalbėti, taigi jo nuotrauka puikavosi“, – nenusileido A.Krištopaitienė.

Užsirašiusi panevėžietės telefono numerį sekretorė pažadėjo informuoti merą ir patarė laukti skambučio. Tačiau meras taip ir nepaskambino.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gyventojai užsilaukė, kada sostinės savivaldybė lygins Rodūnios žvyrkelį.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žvyruota gatvė

Įtarusi, kad sekretorės pažadas beprasmiškas, A.Krištopaitienė pati nukulniavo į Savivaldybės vieno langelio tarnybą. Tačiau ir ten atkakli panevėžietė nieko nepešė, tik suprato, kad valdžia nuo eilinio žmogaus atsitvėrusi storomis sienomis.

„Davė man administracijos direktorės pavaduotojo telefoną. Prašiausi į priėmimą, bet neleido, atseit anksčiau nei po dviejų savaičių neįmanoma prieiti. Skambinti į Savivaldybę beprasmiška. Neatsiliepė nei jis, nei vicemerai“, – apie bandymus susisiekti su valstybės tarnautojais „Sekundei“ pasakojo A.Krištopaitienė.

Temos: 1 Panevėžys
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min