„Ateikite rytoj, atsivešime vaistų iš sandėlio“, – dažniausiai tokį paaiškinimą išgirsdavo „Lietuvos ryto“ žurnalistė, aplankiusi daugiau nei dešimt Vilniaus centre įsikūrusių įvairių vaistinių.
Provizoriai tikino, kad antivirusinių vaistų poreikis padidėjo pasaulį apskriejus žiniai apie naujos struktūros gripo virusą, aptiktą Meksikoje. Šiuos dviejų pavadinimų vaistus graibstyte išgraibstė ir asmenys, kurių artimieji gyvena JAV. Medikamentai jiems buvo siunčiami paštu ir perduodami kitokiu būdu.
Ar kilus gripo pandemijai Lietuva neliks be vaistų? Visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, yra įregistruoti tik du preparatai, slopinantys gripo virusų veiklą.
Bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška „Lietuvos rytui“ teigė, kad šiemet vaistų „Relenza“ atsargos šalyje buvo suformuotos remiantis pernykščiu poreikiu: vaistų pakaktų vos dviem tūkstančiams ligonių. Kilus gripo pandemijai, tai būtų lašas jūroje.
Apie tai įmonės „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas K.Čereška ne kartą įspėjo Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus, Seimo politikus, Vyriausybę. Iki šiol pagal pasiruošimo gripo pandemijai planą sukaupta vaistų atsargų, kurių pakaktų vos 4 proc. šalies gyventojų. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose nurodyta, kad kovai su pandemija būtina turėti vaistų atsargų, kurių pakaktų ne mažiau nei 30 proc. šalies gyventojų.
Prieš dvi savaites Sveikatos apsaugos ministerija pripažino, kad papildomai vaistų nuo gripo nepirks. Jos nesudomino gamintojų pasiūlymas – nupirkusi vaistų valstybė galėtų atsiskaityti tik po metų.
