Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 13d. 21:49

Papildomi 28 eurai vienišiems senjorams: gaunantiems menkas pajamas tai labai dideli pinigai

Skaičiuojama, kad žemiau skurdo rizikos ribos gyvena tie žmonės, kurių pajamos siekia iki 370 eurų per mėnesį. Ši vienoda skaičiavimo metodika taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Taigi, galime pasilyginti, kaip atrodome Bendrijos mastu. Skaičiuojamos tik pajamos, nevertinamas joks kitas turtas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė aktualijų laidoje „15/15“ sako, kad pažeidžiamiausios grupės – bedarbiai, senjorai, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai ir neįgalieji.

Lietuviškas minimumas per mažas

Lietuvoje 8 proc. dirbančių žmonių sunkiai suduria galą su galu ir patiria skurdą. Kaip tai įmanoma? Jeigu uždirbama minimali alga ir dar turima išlaikytinių, asmuo patenka į šį ratą. Net jeigu šeimoje uždirbamos dvi minimalios algos, bet yra keli vaikai, gali pakliūti taip pat į šią statistiką.

Ir ši tendencija yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Nuolat kalbant apie minimalios algos didinimą ar nedidinimą, reikia atsižvelgti į tai, kad lietuviška minimali alga dažnu atveju neapsaugo žmonių nuo skurdo. Taigi, tą problemą būtina spręsti ir kelti minimalią algą.

A.Adomavičienės teigimu, ne tik finansinis aspektas lemia, ar žmogus gyvena ties skurdo riba ar skurde. Taip pat svarbios ir paslaugos. Tai ypač svarbu neįgaliesiems, žmonėms, kurie turi žemesnį išsilavinimą. Jiems būtina gauti tam tikras paslaugas, kad galėtų integruotis darbo rinkoje ir būti pilnaverčiais visuomenės nariais.

Marijos Krutulytės nuotr./Aistė Adomavičienė
Marijos Krutulytės nuotr./Aistė Adomavičienė

Kitas pavyzdys, jeigu šeimoje yra neįgalus asmuo / senjoras, kuriam reikia priežiūros, svarbu, kad tokie asmenys gautų paslaugas, o jų artimieji galėtų eiti dirbti.

Taip pat labai svarbios vaikų dienos centrų paslaugos, kad vaikai, kurie ten ateina iš ne visada palankios aplinkos, galėtų gauti socialinių įgūdžių ir ateityje savarankiškai kabintųsi į gyvenimą, ugdytų socialinius įgūdžius. Šios paslaugos svarbios ne tik žvelgiant prevencine prasme, bet ir dėl jų ateities.

Nors visos pajamos augo, pensininkų – nepakankamai.

Tarp pensininkų – 35 proc.

Jūsų vadovaujamas organizacijų tinklas rūpinasi senjorais. Kaip įmanoma, kad pensija didėja, tačiau gyvenančių arti skurdo ribos nemažėja?

– Senjorų situacija šiek tiek pagerėjo, bet kai matuojame skurdo riziką, vertiname visų gyventojų pajamas – tiek pačių turtingiausių, tiek neturtingiausių. Ir nors visos pajamos augo, pensininkų pajamos tiesiog augo nepakankamai ir nespėja vytis vidurkio.

Tai lemia, kad net 35 proc. pensininkų susiduria su skurdo rizika. Tai tikrai yra labai didelis skaičius. Jie dažniausiai nebeturi galimybių turėti kitų pajamų. Dėl sveikatos problemų nebenori dirbti arba darbdaviai tiesiog jų nepriima.

Net 35 proc. pensininkų susiduria su skurdo rizika. Tai tikrai yra labai didelis skaičius.

Nuo liepos mėnesio vienišiems senjorams papildomai bus mokami 28 eurai, ką ši suma jiems reikš?

– Statistiškai prognozuojama, kad 7,7 proc. pagerės skurdo rodiklis. Vertinant patį faktą, žmonėms gaunantiems labai menkas pajamas, tai bus labai dideli pinigai.

Įsivaizduokime, žmogui, gaunančiam 100 eurų išmoką, dar prisidės 30 eurų. Tai reikšmingas pokytis. Nesakau, kad tai yra pabaiga ir viskas yra tobula. Tai yra pradžia, nuo kurios galima pradėti ir toliau kryptingai veikti mažinant šios grupės skurdą.

Nuo ko nors pradėti reikia, kaip tai buvo padaryta su vaiko pinigais. Atrodė 30 eurų – juokingi pinigai, bet kai kurioms šeimoms, kurios turėjo itin mažas pajamas, tai buvo labai daug. Vėliau ši priemonė augo, o dabar matome teigiamą jos poveikį, ypač pandemijos metu, kai šeimų pajamos smuko.

Kokia minimali pinigų suma, jūsų vertinimu, šiuo metu būtų ta, kurią gaudamas žmogus galėtų gyventi? Kalbu ne apie orų gyvenimą, o apie nebadavimą.

– Jeigu siekiama nebadauti ir palaikyti visišką egzistencinį minimumą, tai mes turim tą vadinamąjį minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris šiuo metu siekia 270 eurų. Mano nuomone, ši suma turėtų būti ne žemesnė nei 370 eurų. Dalis pensijų, deja, nesiekia šios ribos.

ZUMAPRESS/Scanpix nuotr./Kijevas per pandemiją
ZUMAPRESS/Scanpix nuotr./Kijevas per pandemiją

Ar karantino laikotarpis neužaugins naujų, ties skurdo riba gyvenančių žmonių skaičiaus?

– Sudėtinga vertinti, bet tikrai stebime ir matome, kad yra žmonių, kurie neteko darbo karantino laikotarpiu ar prieš jam prasidedant. Dalis jų iki šiol nėra įsitvirtinę darbo rinkoje. To priežastis – visą gyvenimą dirbtas vienas darbas. Be to, sunku atpažinti savo kompetencijas, kur kitur ir kaip jas būtų galima panaudoti.

Deja, nėra ir suteikiamų paslaugų, kurios padėtų persikvalifikuoti. Tikrai bus žmonių, kuriems karantino poveikis bus didelis. Kyla klausimas, kaip padėsime grįžti į darbo rinką ir kokias paslaugas teiksime, kad jie išgyventų laikotarpį, kol susigrąžins turėtą pajamų lygį.

Aktualijų laida „15/15“ transliuojama kasdien. Viso laidos įrašo ieškokite videogalerijoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

21:34
03:06
00:15

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min