Už jį balsavo 34 parlamentarai, prieš buvo 22, o 23 susilaikė. Pataisą palaikė socialdemokratai, keletas „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Mišrios Seimo narių grupės atstovų. Projektą nutarta grąžinti tobulinti.
„Iš tiesų (generalinio prokuroro) skyrimo tvarka per nepriklausomybės laikotarpį keitėsi daug kartų. Iš viso galima suskaičiuoti dešimt pasikeitimų, pastarasis pasikeitimas buvo Konstitucijoje įtvirtintas 2003 metais. (...) Šiuo atveju, manau, kad būtų atspindėtas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, kai teiktų Vyriausybė, o sulaukus Seimo pritarimo skirtų prezidentas.
Iš tikrųjų, visos valdžios šakos galėtų dalyvauti šiame skyrime, ir būtų gerokai mažiau politizavimo negu kai kas galvoja“, – pristatymas projektą sakė pagrindinis jo autorius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Dalies TTK narių bei valdančiųjų frakcijų seniūnų rengta Prokuratūros įstatymo pataisa numatė, kad generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu skirtų ir iš pareigų atleistų prezidentas. Generalinio prokuroro kandidatūras Vyriausybei siūlytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.
Pasak J.Sabatausko, būtų gera ir dabartinė tvarka, tačiau Konstitucija numato, kad už krašto saugumą ir viešąją tvarką atsako Vyriausybė.
Dabar, pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Pasak J.Sabatausko, būtų gera ir dabartinė tvarka, tačiau Konstitucija numato, kad už krašto saugumą ir viešąją tvarką atsako Vyriausybė.
„Šiandien mes matome, kad skiriant generalinį prokurorą atsakyti tai atsako, bet niekaip negali daryti įtakos parinkti geriausią kandidatą į šias pareigas“, – tvirtino komiteto pirmininkas.
Pasak iniciatorių, projekto registravimą lėmė tai, kad iki šiol nėra paskirtas generalinis prokuroras. Prieš tai Seimas dukart nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms kandidatūroms – Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės.
Nors J.Sabatauskas neatmetė galimybės, kad keičiant generalinio prokuroro skyrimo tvarką reikėtų priimti ir Konstitucijos pataisas, tačiau jis atkreipė dėmesį į kariuomenės vado skyrimą. Pagal Konstituciją, prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą, tuo metu įstatyme jau nustatyta, kad vado kandidatūrą siūlo krašto apsaugos ministras.
„Kažkodėl negirdėjau nė vieno kalbant, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai“, – teigė J.Sabatauskas.
Tuo metu opozicija įžvelgė, kad Prokuroratūros įstatymo pataisa valdantieji nori turėti „kišeninį“ generalinį prokurorą.
„Jūs, socialdemokratai, nepritarėte prezidentės siūlomiems nepriklausomiems kandidatams į generalinius prokurorus, dabar jūs norite turėti nuo Vyriausybės ir socialdemokratų priklausomą generalinį prokurorą“, – projektą įvertino opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
„Kadangi skirtingos Lietuvos valdžios nesutaria dėl prokuroro paskyrimo, gal tada reikėtų jo skyrimą patikėti Vyskupų konferencijai?“ – ironizavo Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Matulevičius.
Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
