Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 12d. 14:37 , Atnaujinta: 2017 gruodžio 12d. 15:09

Pateikiant Lukiškių aikštės įstatymą kilo klausimų dėl ministrės atstatydinimo

Liana Ruokytė-Jonsson
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Liana Ruokytė-Jonsson

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektui, kuriuo siekiama nurodyti, kad Lukiškių aikštėje būtina statyti Vytį. Liberalai iškart sako prašysiantys įstatymui prezidentės veto ir klausia, ar „valstiečiams“ nebūtų geriau atstatydinti kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson nei imtis naujų laisvę ribojančių įstatymų.

Pristatydamas įstatymo projektą „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas tikino, kad juo tebus įtvirtinta tai, kas jau buvo nustatyta Seimo nutarimu 2013-aisiais – aikštėje turi atsirasti valstybės simbolio monumentas.

Tačiau tuomet kiti Seimo nariai suabejojo, kodėl šio nutarimo nesilaikė Kultūros ministerija, leisdama konkurse dalyvauti ir tiems projektams, kuriuose Vyčio nebuvo nė kvapo.

„Ar ne laikas jums, vis dėlto valdantysis esate, paprašyti ministrės pasitraukti iš posto, nes ji tiesiogiai nesiklausė Seimo nutarimo? Jeigu jūs net įstatymu norite numatyti, ką ji turi daryti, tai gal laikas keisti ministrę, kadangi ji nebesilaiko Seimo daugumos valios? Dabar jūs ministrę bandote įpareigoti konkrečiai elgtis taip, kaip ministerija nenori. Ar čia ženklas, kad nepasitikite ministre?“ – klausė liberalas Simonas Gentvilas.

A.Gumuliauskas ministrės ginti nesiėmė. Pasak jo, jos atstatydinimo klausimo imtis ir komentuoti gali tik premjeras arba „valstiečių“ frakcija.

Jis tikino, kad atrankos komisija buvo organizuota prastai, nes į ją nebuvo įtrauktos nei dailininkų, nei architektų sąjungos.

Pasak A.Gumuliausko, Seimui apskritai reikėtų pagalvoti apie atskiro sostinės įstatymo reikalingumą, nes Vilniuje daug architektūros, istorijos paminklų, kurie labai vertingi, bet dažniausiai valdomi ne miesto savivaldybės, o centrinės valdžios institucijų.

Tokia dviprasmiška situacija yra sudaryta. Vienoje pusėje pastatytas Vytis – mūsų tautos simbolis, o iš kitos pusės yra norima, kad mes gyventume kaip Šiaurės Korėjoje, – kalbėjo V.Kernagis.

Po pateikimo įstatymo projektą palaikė 43 Seimo nariai, prieš buvo 5, 4 susilaikė. Jį toliau svarstys parlamento komitetai, o Seimo salėje įstatymo projektas vėl aptariamas turi būti gruodžio 21 dieną.

Liberalas S.Gentvilas tikino, kad Seimui priėmus tokį įstatymą liberalai tikrai prašys prezidentės veto.

Lygino su Šiaurės Korėja

Prieš įstatymą pasisakė ir konservatorius Vytautas Kernagis, kuris aiškino pats visuomet buvęs Vyčio paminklo šalininkas.

„Tokia dviprasmiška situacija yra sudaryta. Vienoje pusėje pastatytas Vytis – mūsų tautos simbolis, o iš kitos pusės yra norima, kad mes gyventume kaip Šiaurės Korėjoje. Tai jeigu su talibanu aš dar galėčiau taikstytis, bet su Šiaurės Korėja kažkaip ne visiškai galiu taikstytis“, – kalbėjo jis.

V.Kernagis ragino Seimo narius išvis nedalyvauti balsavime, nes šis įstatymas yra prieš laisvę iš principo.

„Jis nėra už Vytį. Jis yra prieš laisvę. Jis yra prieš laisvę mums patiems spręsti, ką mums valgyti, kuo mums rengtis, kokia kalba mums šnekėti, su kuo gyventi ir kokius paminklus statyti kokiose aikštėse“, – kalbėjo V.Kernagis.

Savo ruožtu vienas įstatymo autorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Vokietijoje taip pat buvo nesutarimų, kaip įamžinti nacizmo aukų atminimą.

L.Kasčiūnas tikino, kad tuomet nesutarė Berlyno meras ir Vyriausybė, o konfliktą išsprendė Vokietijos parlamentas, priėmęs lemiamą sprendimą.

„Šiandien paminklas nužudytiems Europos žydams yra vienas įspūdingiausių Vokietijos sostinėje. Štai jums pavyzdys, kai vienos demokratiškiausių Vakarų valstybių parlamentas tiesiogiai dalyvavo ten, kur buvo formuojama istorinės atminties politika“, – teigė L.Kasčiūnas.

Siūlo įrengti Vyčio paminklą

Įstatymo projektas, kuriuo parlamentarai siūlo „aukščiausiu lygmeniu įtvirtinti aikštės valstybinę reprezentacinę funkciją bei joje įrengti memorialą su svarbiausiu simboliu – Vyčio paminklu“, registruotas praėjusią savaitę.

Seimo nariai teigia manantys, kad „Vytis yra tinkamiausias ir visuomenei priimtiniausias simbolis Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukų atminimui įamžinti“.

Sprendimą registruoti minėtą įstatymo projektą jie grindžia Seimo gegužę priimta rezoliucija „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kurioje prašoma Vyriausybės „pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra“.

Įstatymo projektą pasirašė šie Seimo nariai: A.Ažubalis, A.Gumuliauskas, L.Kasčiūnas, Eugenijus Jovaiša, Darius Kaminskas, Aušra Papirtienė, Arvydas Nekrošius, Laimutė Matkevičienė, Povilas Urbšys, Stasys Tumėnas, Juozas Rimkus, Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas, Jurgis Razma, Viktoras Rinkevičius, Petras Nevulis, Lauras Stacevičius, Juozas Imbrasas, Petras Gražulis, Rimas Andrikis, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Kamblevičius, Irena Degutienė, Žygimantas Pavilionis, Valius Ąžuolas, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Rimantas Sinkevičius, Valentinas Bukauskas, Irena Šiaulienė, Juozas Varžgalys, Rima Baškienė, Ričardas Juška, Rimantas Jonas Dagys, Gintarė Skaistė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Edmundas Pupinis, Paulius Saudargas, Arvydas Anušauskas.

Teikiamo teisės akto pranešė nepalaikysianti Seimo socialdemokratų frakcija.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis anksčiau yra sakęs, kad reikia gerbti Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatus, pagal kuriuos laimėtoju tapo A.Labašauskas ir jo kalvą primenantis projektas.

Premjeras Saulius Skvernelis yra išreiškęs nepritarimą Seimo narių iniciatyvai Vyčio skulptūros pastatymą Lukiškių aikštėje reglamentuoti įstatymu.

Prezidentės patarėjo vidaus politikai Mindaugo Lingės nuomone, vertėtų pagalvoti apie naują Lukiškių aikštės memorialo konkursą.

Vilniaus miesto savivaldybė skulptoriaus A.Labašausko kurtą memorialą turėtų pastatyti iki kitų metų gruodžio 1 dienos. Tiesa, Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad memorialo projektas neatitinka paveldosauginių reikalavimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min