Patikrinimus uždaro tipo įstaigose Seimo kontrolierių įstaiga vykdo įgyvendindama kankinimų prevencijos mandatą. Patikrinimų metu Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre vertinti užsieniečių laikymo režimai, judėjimo laisvės ribojimai, informacijos ir medicinos paslaugų prieinamumas, materialinės gyvenimo sąlygos ir kiti aspektai.
Nepakankamas informacijos prieinamumas
Patikrinimų metu nustatyta, kad daliai užsieniečių trūko aiškios informacijos apie jų teises, pareigas, taikomą režimą, galimybes teikti skundus ar prašymus. Informacija ne visada buvo pateikiama sistemiškai, visomis aktualiomis kalbomis ar užsieniečiams suprantamu būdu. Kalbos barjeras ypač išryškėjo teikiant sveikatos priežiūros, psichologines ir socialines paslaugas, kai bendravimui dažniausiai buvo naudojamos vertimo programėlės ar net pasitelkiami kiti užsieniečiai.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien informacijos paskelbimas skelbimų lentose, interneto svetainėse ar skaitmeninėse priemonėse savaime neužtikrina, jog ji realiai pasiekia užsieniečius. Teigiamai vertintina tai, kad informacija užsieniečiams teikiama ne tik raštu, bet ir naudojant skaitmenines priemones – QR kodus, informacinę programėlę „InfoDesk App“ ir vertimo programą VERTIS. Tai rodo institucijų pastangas ieškoti prieinamesnių komunikacijos būdų. Vis dėlto patikrinimų metu nustatyta, kad dalis užsieniečių apie šias priemones nežinojo, nebuvo supažindinti su galimybe jas atsisiųsti ar naudotis, o kai kurie QR kodai neveikė arba skirtingomis kalbomis nukreipė į nevienodos apimties informaciją. Todėl būtina užtikrinti ne tik informacijos parengimą įvairiomis kalbomis, bet ir aiškų praktinį paaiškinimą apie informacijos gavimo būdus kiekvienam naujai atvykusiam asmeniui.
„Teisė gauti informaciją yra viena svarbiausių garantijų, saugančių asmenis nuo savavališko laisvės ribojimo. Be jos žmogus praktiškai negali apginti savo teisių, o ribota prieiga prie mobiliųjų telefonų ir kitų ryšio priemonių dar labiau susiaurina galimybes susisiekti su artimaisiais, nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitais pagalbą organizuoti galinčiais asmenimis“, – sako Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.
Už nusižengimus – grupinės nuobaudos neleidžiant išeiti pasivaikščioti
Patikrinimų metų buvo nustatyta atvejų, kai užsieniečių judėjimo laisvė buvo ribojama ypač intensyviai.
Užsieniečiai, kurie laikomi karantino sąlygomis, buvo rakinami kambariuose be galimybės išeiti pasivaikščioti į lauką, o izoliavimo laikotarpis ne vienu atveju truko ilgiau nei 48 valandas. Nors Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarka numato galimybę lauke pasivaikščioti 3 kartus per dieną po 2 valandas, izoliacijoje nesantys užsieniečiai nurodė, kad gryname ore kasdien gali praleisti tik apie 1 valandą.
Dalis Pabradės priėmimo centre apgyvendintų užsieniečių, kuriems teismas paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, niekada nebuvo išėję už centro teritorijos ribų, nes jiems arba nebuvo suteikti leidimai išeiti, arba jie nebuvo tinkamai informuoti, kokiomis sąlygomis šie leidimai galėtų būti suteikti. Taip pat šiems užsieniečiams judėjimo laisvė buvo ribojama ir kaip kolektyvinė bausmė – dėl netvarkos ir rūkymo kambariuose bei bendrose erdvėse.
Nepakankamas materialinių sąlygų užtikrinimas
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad besikeičiant apgyvendintų asmenų skaičiui kyla iššūkių užtikrinant tinkamas materialines sąlygas. Pavyzdžiui, Pabradės priėmimo centre kalbinti migrantai dalijosi, kad jie neturi sezonui tinkamų rūbų ir avalynės. Kai kurių darbuotojų teigimu, sezoniniai viršutiniai drabužiai išduodami asmenims pateikus prašymus, bet kalbinti užsieniečiai apie tokią galimybę nežinojo. Kita dalis centro darbuotojų teigė, kad išaugęs migrantų skaičius lėmė sezoninių drabužių trūkumą sandėlyje.
Patikrinimą vykdžiusios ekspertės pastebėjo, kad daugelis kambarių ir bendrų patalpų yra aprūpinti reikiamais baldais ir prietaisais, tačiau trūko indų, įrankių maistui gaminti ar net gėrimui skirtų puodelių. Todėl užsieniečiai maistą gaminosi, gėrimus ruošė ir juos vartojo naudodamiesi konservuotų produktų skardinėmis.
Taip pat Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į teigiamą pokytį – Priėmimo ir integracijos agentūros įsteigimas sudarė prielaidas nuosekliau organizuoti užsieniečių priėmimą, integracijos paslaugas ir pagalbą pažeidžiamiems asmenims. Vis dėlto, siekiant užtikrinti realų žmogaus teisių standartų įgyvendinimą, būtina stiprinti informacijos prieinamumą, vertimo paslaugų teikimą, individualių poreikių vertinimą ir materialinių sąlygų užtikrinimą, o judėjimo laisvės ribojimą taikyti tik pagrįstai, individualiai ir proporcingai.
Seimo kontrolierė atsakingoms institucijoms pateikė keliasdešimt rekomendacijų dėl nustatytų problemų šalinimo.
