Vienoje iš pradinių Vilniaus Ąžuolyno progimnazijos klasių besimokantis berniukas nuo pat pirmos klasės patiria klasės draugų patyčias, neretai ir fizinį smurtą, tačiau nei klasės mokytoja, nei mokyklos administracija nesiima jokių priemonių, kad tai sustabdytų. Atvirkščiai – mokytoja ir pati nevengia berniuko elgesį aptarinėti viešai prie kitų vaikų, taip pat ir tėvų susirinkimuose.
Taip trumpai galima apibūdinti situaciją, apie kurią 15min papasakojo vilniečių šeima (jos pavardės neskelbsime norėdami apsaugoti nepilnamečio vaiko tapatybę – red. past.).
Apkarto pirma klasė
Anot šeimos vyro (pavadinkime jį Mantu, tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), jau pirmieji jų sūnaus mokymosi šioje mokykloje metai šeimai apkarto. Nors į pirmą klasę vaikas nuėjo ne tik mokėdamas skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir kalbėdamas keliomis užsienio kalbomis.
„Mūsų vaikas gabus, – sako Mantas. – Bet iš mokyklos jis grįždavo apsidaužęs, apdraskytas, na, bet kaip ir visi vaikai, tai su žmona per daug dėmesio nekreipėme, juk vaikai, patys augome, žinome, kaip būna. Bet kai tie apdaužymai darėsi vis stipresni, pradėjom klausinėti. Tai sūnus ir pasakojo, kad spardė, apdraskė.“
O tada įvyko vienas pirmųjų klasės tėvų susirinkimų. Prieš jį klasės mokytoja buvo prašiusi tėvų užpildyti anonimines anketas apie tai, kaip jų vaikai jaučiasi klasėje, kas jiems patinka, o kas galbūt ne itin.
Mūsų vaikas gabus. Bet iš mokyklos jis grįždavo apsidaužęs, apdraskytas, na, bet kaip ir visi vaikai. Kai tie apdaužymai darėsi vis stipresni, pradėjom klausinėti. Tai sūnus ir pasakojo, kad spardė, apdraskė.
Tėvų susirinkime mokytoja pacitavo vieną iš tų anketų, kurioje esą buvo parašyta, kad kitas vaikas nemėgsta jų sūnaus, pasakoja Mantas. Kadangi jo sūnus buvo įvardintas vardu ir pavarde, Mantas paragino taip parašiusius tėvus po susirinkimo prieiti ir pasikalbėti. Niekas nepriėjo, bet tarp tėvų kilo savotiškas sąmyšis, kai kurie garsiai ėmėsi dalintis pastabomis, jog irgi klaus savo vaikų, ar mėgsta šį klasės draugą.
Berniuko tėvas sako suglumęs dėl tokio, jo teigimu, netinkamo mokytojos elgesio ir po susirinkimo esą išsakė jai savo pastabas – kad Skandinavijos šalyse taip pasielgusi mokytoja nebegalėtų mokytojauti, nes savo tokiais komentarais ji „pakabinusi berniukui ant nugaros taikinį“, dabar jis tapsiąs atpirkimo ožiu. Jau nekalbant apie tai, kad mokytoja nepaisė teisės į privatumą ir duomenų apsaugos.
„Mokytoja labai įsižeidė“, – neslepia Mantas, tvirtindamas, kad taip ir nutikę, kaip jis sakęs, nes skundai dėl sūnaus tiesiog pasipylė.
Apie sumušimus neinformavo
Tėvas pasakoja, kad jų sūnus mokykloje ne kartą patyrė fizinį kitų vaikų smurtą. Kartą buvo sumuštas, tačiau tėvams apie tai niekas nepranešė, o kitą dieną, savaitgalį, vaiko savijauta pablogėjo, jį teko vežti į ligoninę.
Medikai, pamatę, kad vaikas sumuštas, iškvietė policiją, informavo vaiko teisių specialistus ir šeimai tekę aiškintis, kad jų sūnus nukentėjo ne namuose, o mokykloje. Esą gerai bent tai, jog jie jau buvo kreipęsi elektroniniu laišku į mokyklą, norėdami sužinoti, kas įvyko.
Kitąkart sumuštas vaikas pats skambino tėvams ir prašė jį pasiimti – esą mokykla ir vėl apie tai neinformavusi. O mokytoja, kuriai berniukas skundėsi prasta savijauta, nusprendusi, kad pagalbos jam nereikia.
Tos patyčios nuolatos tęsėsi, tai kainavo labai daug nervų, kantrybės. Ypatingai žmonai. Nes leidi ryte vaiką į mokyklą, tai kaip į fronto liniją – pašaus jį šiandien ar ne.
Mantas pasakoja, kad surinkęs dokumentus kreipėsi į mokyklą prašydamas paaiškinimo, kaip nutinka, jog jo sūnus sumušamas ir niekas to nemato, paskui vaiko net neapžiūri. Raštinėje dokumentai paimti, uždėtas antspaudas, bet atsakymo šeima jokio taip ir negavo, teigia tėvas.
Tėvas sako ne kartą išgirdęs ir jų klasės mokytojos pastabas, kad esą gal čia jiems ši mokykla netinkanti, tad gal galėtų rinkti privačią ar pan.
„Bet kodėl mes turime eiti į privačią mokyklą? Aš esu mokesčių mokėtojas, sumoku jų labai daug, iš jų mokami ir mokytojams atlyginimai. Tai aš viliuosi, kad mokytojai dirbs savo darbą, stengsis, o jeigu kokios pagalbos reikia – tai informuokite.
Tos patyčios nuolatos tęsėsi, tai kainavo labai daug nervų, kantrybės. Ypatingai žmonai. Nes leidi ryte vaiką į mokyklą, tai kaip į fronto liniją – pašaus jį šiandien ar ne“, – sako Mantas.
Tėvas, paklausęs mokytojos, kokį ji turinti planą kovoti su klasėje išvešėjusiomis patyčiomis, esą išgirdęs, kad tai esanti „vieno asmens problema“.
Po vieno iš smurto atvejų tėvai ne tik vežė sūnų į gydymo įstaigą, kur teko daryti rentgeną, bet ir kreipėsi į teisininkus, kurie mokyklai surašė pretenziją.
Mokytoja elgiasi lyg nemėgtų
„Kai kažkas nutinka mano sūnui, jam visą laiką kažkas nutinka „netyčia“. Netyčia prisivėrė pirštus, netyčia kitas vaikas atsitrenkė į jį, atsitiktinai pastūmė. Priėjo sūnus prie kito klasės draugo paklausti dėl namų darbų, tas „draugiškai paspyrė“ jį, paėmęs pieštuką „draugiškai“ subadė. Taip sako mokytoja.
Kai vaikai susikibo klasėje ir sūnui buvo sutrenkta galva, mokytoja mūsų, tėvų, neinformavo, bet telefonu nufotografavo kito berniuko įdrėkstą pirštą, kaip įrodymą, kad mūsų vaikas tai padarė“, – pasakojo Mantas.
Kai kažkas nutinka mano sūnui, jam visą laiką kažkas nutinka „netyčia“. Netyčia prisivėrė pirštus, netyčia kitas vaikas atsitrenkė į jį, atsitiktinai pastūmė.
Epizodų, kurie tėvams sukėlė klausimų ir pagrįstą baimę, ar jų vaikas mokykloje saugus, buvę ne vienas. Ne kartą mėginę situacijas aiškintis mokykloje – su mokytoja, mokyklos administracija, direktoriumi, tėvai sako jau supratę, kad niekas nieko aiškintis nenori.
Todėl dabar jie sako matantys tik vieną kelią – kreiptis į teismą, kad mokykla atlygintų jiems moralinę ir nemoralinę žalą: „Tai yra ir psichologinis smurtas, ir daug jėgų bei nervų kainavo ypatingai mano žmonai, o ir man pačiam. To pasekmės – mano sūnus nukentėjo fiziškai, padaryta žala. Visi tie dalykai kainuoja. Ir vaikui emociškai sunku, nenori eiti į mokyklą, mokymosi rezultatai suprastėjo. Visa tai jaučiasi.
Mes to nepaliksime, mes planuojame eiti iki galo. Mokyklos administracija, vadovas turi už tai atsakyti, nes žalos yra padaryta daug. Iš vadovo lyderystės nebuvo jokios, kad jis imtųsi kaip nors tą konfliktą išspręsti, kalbėtis. Efektas priešingas – keršyti, šmeižti šeimą.“
Anot Manto, vaikas skundžiasi mokytojos elgesiu, esą ji klasėje demonstratyviai sėdasi ant jo suolo, sodina jį vieną į paskutinį suolą ir atidaro langą, tad vaikas nuolat peršąla.
„Kai jis manęs klausia, kaip jam gintis, sakau, kad pasiskųstų mokytojai, jeigu kažkas negerai su juo elgiasi. Jis pasiskundžia, o mokytojos reakcija būna „oi oi, kaip baisu, numirsi dabar čia, kad kažkas kažką tau padarė.“
Jeigu sūnus ką nors padaro, prieš visą klasę demonstratyviai būna pasakoma – viskas, imu telefoną ir skambinu tavo tėvams, papasakosiu, koks tu esi. Visi vaikai juokiasi iš jo.
Tai aš sūnui ir sakau – niekada neprasidėk pirmas, bet turi teisę į būtinąją gintį, jeigu kažkas skriaudžia, tu turi teisę gintis ir tai daryk“, – kalbėjo Mantas.
Jeigu sūnus ką nors padaro, prieš visą klasę būna pasakoma – viskas, imu telefoną ir skambinu tavo tėvams, papasakosiu, koks tu esi. Visi vaikai juokiasi iš jo.
Teisininkė: tokių bylų daugėja
Šeimai atstovaujanti teisininkė Karolina Jonaitienė sako, kad tėvai vis dažniau kreipiasi į teismus ir prisiteisia tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą iš mokyklų, jų vaikus skriaudžiančių kitų vaikų tėvų.
Ji mini vieną atvejį, kuomet buvusi situacija, kai vienas vaikas terorizavo kitos šeimos vaiką, o mokykla nieko nesiėmė. Kadangi terorizavimas buvo nuolatinis, vaikas ne kartą buvo sumuštas, pateko į gydymo įstaigas, tėvai galų gale neapsikentę kreipėsi į teismą ir prisiteisė žalos atlyginimą, nes teismas pasakė, kad atsakinga ir mokykla, kuri vaiką tuo momentu prižiūri ir neša visą atsakomybę.
„Mokykla yra atsakinga ir už tai, kad įgyvendintų patyčių prevenciją, imtųsi priemonių. Atsakingi ir tėvai, kad jie žino apie situaciją ir privalo imtis priemonių.
Man prakalbus apie tas temas, daug tėvų atsiliepė, jie pasakoja apie konkrečias mokyklas, kad administracija nieko nedaro, tad patyčios neretai net bujoja tose įstaigose“, – kalbėjo teisininkė.
Ar tai reiškia, kad neretai laikomasi pozicijos, jog geriau, kad tas vaikas, kuris patiria patyčias, pakeis klasę ar net ir mokyklą, o ne imamasi kokių nors veiksmų, galinčių išspręsti problemas?
Teisininkė sako, kad kaip tik toks įspūdis labai dažnai ir susidaro: „Pagrindinis argumentas – nepatinka, keiskite mokyklą“.
Savivaldybė: nekomentuosime
Šiuo metu situaciją tiria net kelios įstaigos – jų atstovai dirba savivaldybės sudarytoje komisijoje.
Dėl šios situacijos 15min kreipėsi komentaro į Vilniaus miesto savivaldybę ir gavo atsakymą, kad nei savivaldybė, nei pati mokykla šiuo metu nieko nekomentuos.
Dėl atliekamo tyrimo nuo platesnio komentaro tiek iš savivaldybės, tiek iš mokyklos pusės šiai akimirkai susilaikysime.
„Gavus advokatų kontoros, atstovaujančios piliečius, kurių sūnus mokosi Ąžuolyno progimnazijoje, skundą „Dėl ugdymo įstaigoje skatinamo smurto ir patyčių“, vasario pradžioje sudaryta komisija, kuri nagrinėja skunde pateikiamas aplinkybes ir galimus pažeidimus, susijusius su progimnazijos administracijos veiksmų pareiškėjų sūnaus atžvilgiu.
Komisiją sudaro Vilniaus savivaldybės administracijos, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos ir Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai.
Dėl atliekamo tyrimo nuo platesnio komentaro tiek iš savivaldybės, tiek iš mokyklos pusės šiai akimirkai susilaikysime. Komisijai baigus nagrinėti skundą, pareiškėjai ir suinteresuotos šalys apie parengtas išvadas bus informuotos nedelsiant“, – taip savivaldybės ir mokyklos sprendimą paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Savivaldybė sako neturinti informacijos apie kitus panašius teisinius ginčus.



