Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 15d. 19:46

Pavasaris pamaryje ornitologo akimis: aidi pempių ir vieversių giesmės, sugrįžo pirmieji gandrai

Gandras lizde
Vytauto Šauklio nuotr. / Gandras lizde
Vieversiai, pempės, varnėnai ir ką tik pastebėti pirmieji parskridę gandrai jau pranašauja pavasarį. Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas pirmadienį leido Nemuno deltos pievose, ieškodamas čia besiilsinčių želmeninių ir baltakakčių žąsų, vėliau keliausiančių perėti tolyn į tundrą. Pievose jau aidi pempių ir vieversių giesmės, nedrąsiai pasigirsta ir kitų sparnuočių aidai. Varnėnai valosi inkilus, gandrai savo lizdus. Anot ornitologo, pamaryje vaizdai keičiasi, žiema grumiasi su pavasariu, tad vieną dieną ledų nematyti, o pasikeitus vėjui dar galima išvysti atpūstų dreifuojančių ledų.

V.Eigirdas 15min teigė, jog pamaryje, kitaip nei Vidurio Lietuvoje, pavasaris atėjo vos pasibaigus šalčiams. Čia iškart pastebėti sugrįžę artimuosiuose kraštuose žiemoję sparnuočiai. Pempės, žąsys pasirodė su pirma šiluma. Sparnuočiai atskuba į perimvietes.

„Buvo net keista – vieną dieną buvo minus 20, o kitą dieną jau pliusinė temperatūra ir staiga pasirodė pavasario pasiilgę sparnuočiai. Kai vėl šaltukas paspaudė kelias naktis, užliejamos pievos užšalo, pempės būriais vėl skrido į pietus. Netolimiems migrantams tai yra normalu. Žąsys, pempės, varnėnai, vieversiai, jiems nieko baisaus, gali greit grįžti atgal į Vokietiją, Lenkiją, – kalbėjo V. Eigirdas. – Jau mačiau pasirodžiusius gandrus, o tai irgi skelbia pavasarį. Vakar važiavau į Klaipėdos pusę, poroj vietų jau vaikščiojo gandrai. Su kolegomis iš Gamtos tyrimų centro stebėjome palydoviniais siųstuvais paženklintus gandrus, jie dar nepaskridę, keli pasiekę Bulgariją. Jei geros oro sąlygos, savaitės bėgyje pasirodys pas mus. Netolimieji paukščiai migrantai orientuojasi pagal orus, o tolimieji turi tarsi vidinius laikrodukus. Kai jie atskrenda, dar gali būti šaltis porą savaičių, bet pakenčia, nes toli skristi“.

Vasario 24-oji Vieversio diena. Pirmasis šiemet dirvinis vieversys, ankstyviausias pavasario pranašas, stotyje sužieduotas netgi anksčiau – vasario 22-ąją.

Ventės rago ornitologų nuotr./Dirvinis vieversys
Ventės rago ornitologų nuotr./Dirvinis vieversys

Pamary vaizdai kinta

Pamaryje laiką leidžiantis ir darbo valandų neskaičiuojantis ornitologas V. Eigirdas sako, jog šiuo metu mariose vaizdas įdomus – vieną dieną ledų nėra, o štai jau kitą dieną gali aplink jo išvysti nemažai.

„Dabar dreifuojantis, neištirpęs ledas, kurį vėjas suneša, susiplaka. Šiandien prie Ventės rago pilna ledo, dabar nešioja. Būna užsitraukia naktį ledukas paviršiuj, ant pievų taip pat. Šiuo metu esu pievose, visur atitirpę, balos, potvynio ne tiek jaučiasi. Laukuose – pavasaris, lietus lyja, nors šilumos ne per daugiausia... Gervės, pempės, vieversiai gieda, kiti paukščiai dar nedrąsiai. Varnėnai valosi inkilus, perėjimui ruošiasi, taip pat ir pirmieji gandrai“, – pasakojo V. Eigirdas.

Jis pievose stebi prasidėjusią žąsų migraciją. Nemuno delta ypatinga vieta paukščiams. Tolimesniems migrantams, želmeninėms, baltakaktėms žąsims, tai sustojimo vieta. Praleidusios kelis mėnesius žąsis leisis tolyn į šiaurę, kur tundroje perės vaikelius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Eigirdas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vytautas Eigirdas

„Nemuno delta yra jų sustojimo vieta. Kelis mėnesius žąsys užsibūna. Pievose būna didžiuliai potvyniai, užliejus pievas atsigauna žolytė, ją mėgsta migruojančios žąsys. Mano misija laukuose – ieškau žieduotų šių paukščių. Ant kaklo dedami žiedai, galima per didelį atstumą pamatyti, sužinoti, kur ir kada žieduota. Taip renkame paukščio gyvenimo istoriją, migracijos kelią, galim sekti, kiek užsibūna neperinčios žąsys ir panašios informacijos“, – pasakojo ornitologas.

Lietuvoje peri vienintelės pilkosios žąsys. Netoliese žiemojantys šie paukščiai žieduojami siųstuvais. Pastebėta, jog šiemet dėl atšalusių orų kai kurios žąsys buvo vėl išskridusios ir į Lietuvą sugrįžo antrąkart.

Siųstuvai pateikia unikalios informacijos

Jau gerą dešimtmetį siųstuvais ženklinami didesnieji paukščiai ornitologams ir mokslininkams suteikia įdomios informacijos apie sparnuočių gyvenimą,

„Gandrai, žąsys pažymėti siųstuvais. Atsidarius duomenų bazę matai, kur yra, kaip paukščiai juda. Žiemą pagavome jūrinį erelį, jam uždėtas siųstuvas. Matysime, kaip plačiai maitinasi nuo perėjimo vietos, ir kitą informaciją. Technologijoms pažengus galima sužinoti ir kokiu greičiu skrenda, kokiam aukšty, į kokį gylį neria, kada ilsisi, kada maitinasi, vien žiedavimas nepadėtų to nustatyti. Bet žiedavimas jokiu būdu nesibaigs, nes jis duoda savos informacijos. Siųstuvas po kelerių metų nustoja veikti, o žiedas yra visam paukščio gyvenimui, kai kurie gyvena 20-30 metų. Joks siųstuvas tiek neveikia“, – kalbėjo ornitologas.

Anksčiau siųstuvus dėl jų dydžio ir svorio buvo galima buvo uždėti tik didiesiems sparnuočiams. Tobulėjant išradimams, šiuo metu jais stebimi ir mažesni paukščiai, tačiau pačių mažiausių, pavyzdžiui, žvirblių, siųstuvais stebėti galimybių dar nėra.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

06:13
24:15
15:11

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie 15min