Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 10 18

Paveldosaugininkai prašo centrinių paštų pastatus naudoti pagal jų paskirtį

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į „Lietuvos paštą“, prašydama rasti galimybę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus vis dėlto naudoti pagal paskirtį.
Klaipėdos centrinio pašto skyrius iš istorinio pastato Liepų gatvėje perkeltas į naujas patalpas Herkaus Manto gatvėje.
Klaipėdos centrinio pašto skyrius iš istorinio pastato Liepų gatvėje perkeltas į naujas patalpas Herkaus Manto gatvėje. / 15min nuotr.

Paveldosaugininkai pabrėžia, kad tai pirminė istorinė šių pastatų paskirtis, visuomenei turėtų būti suteikta teisė susipažinti su vertinga centrinių paštų istorija ir interjeru.

„Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę“, – teigiama Valstybinės kultūros paveldo komisijos kreipimesi.

Anot jos, Kauno centrinio pašto rūmai yra vienas reikšmingiausių tarpukario laikotarpio modernizmo architektūros objektų, jis išsiskiria modernizmo architektūros bei tautinio stiliaus derme ir architektūros tyrėjų yra laikomas etaloniniu pavyzdžiu.

„Šis objektas yra vienas iš pagrindinių elementų, sudarančių Kauno modernizmo architektūros nominacinę bylą, siekiant šią vertybę įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“, – teigia paveldosaugininkai.

Klaipėdos centrinis paštas yra įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekso pašto stotyje.

„Tai vienas svarbiausių Klaipėdos istorinės dalies akcentų, pasižymintis šiam regionui būdingu neogotikos stiliumi, vidaus patalpų unikaliu interjeru ir įranga. Pastato bokšte yra veikiantis kariljonas, todėl privatizavimo metu būtina spręsti dėl šio varpų skambinimo įrenginio saugojimo ir naudojimo“, – nurodoma komisijos pranešime.

Tuo metu Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – XIX–XX amžių istorizmo-neorenesanso ir XX amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais atliekant pastato rekonstrukciją, vieni žymiausių Lietuvos architektų Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijai.

Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ yra priėmęs sprendimą šiuos tris pastatus parduoti, nes jie per dideli jo reikmėms, o jų išlaikymas per brangus.

Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat prašo Kultūros paveldo departamento parengti minėtų objektų individualius apsaugos reglamentus prieš įtraukiant juos į privatizuojamų objektų sąrašą.

Dėl planų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus susirūpinimą taip pat yra pareiškusi Lietuvos nacionalinė UNESCO, Lietuvos restauratorių sąjunga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius