Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 11d. 17:49

Pažaboti žurnalistus: valdančiųjų veiksmai ir gąsdina, ir juokina

Žiniasklaidos mikrofonai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Žiniasklaida

Menkos diskusijos prieš skubius pokyčius, noras kontroliuoti žiniasklaidą bei taisymas to, kas ir taip veikia. Tokie akmenys pirmadienį diskusijoje apie žiniasklaidos laisvę skriejo į valdančiųjų daržą. Jų atstovai į kritiką atsakė, kad remiamasi Europos standartais, o nepasitenkinimo bangos dažnai kyla per anksti.

Nerimą kelia dvi iniciatyvos

Šiuo metu didžiausias diskusijas visuomenėje kelia Seimo valdančiosios daugumos ketinimai keisti LRT įstatymą ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisos.

Naujoje LRT įstatymo redakcijoje suvienodinamas LRT portalo bei radijo ir televizijos reguliavimas, portalui pradedamas taikyti reklamos draudimas, siūloma įsteigti valdybą, LRT ombudsmeną, per pusę mažinamas politikų deleguojamas LRT tarybos narių skaičius, naikinama Administracinė komisija. Žiniasklaidos ekspertai, LRT vadovybė ir Seimo opozicija nuogąstauja, kad tokia nauja įstatymo redakcija didintų politikų įtaką visuomeniniam transliuotojui, o taip pat nemato poreikio keisti valdymą, kuris ir taip yra efektyvus.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisos atsirado perkeliant Europos Sąjungos direktyvą į Lietuvos teisės aktus – tokiu būdu į įstatymą perkeltos kai kurios Nacionalinės saugumo strategijos nuostatos.

Šio įstatymo pataisomis žurnalistams draudžiama skelbti informaciją, kuria „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“. Labiausiai čia kritikuojamos neaiškios, plačiai interpretuotinos sąvokos, kurios galėtų apriboti žiniasklaidos laisvę kritikuoti, pavyzdžiui, Seimą ar vyriausybę.

S.Tumėnas: kartais mes sukeliame bangas per anksti

Į diskusiją „Teisė į žodžio laisvę: iššūkiai ir konstruktyvus atsakas“ buvo kviestas Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tačiau valdančiosios daugumos lyderis pranešė negalintis atvykti. Diskusijoje dalyvavo „valstietis“ Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas, vėliau prisijungė laikinosios komisijos, atlikusios tyrimą dėl LRT, narys Virgilijus Poderys.

S.Tumėnas citavo kitus to paties Visuomenės informavimo įstatymo straipsnius, kuriais užtikrinama teisė į žodžio laisvę, taip norėdamas parodyti, kad žodžio laisvės užtikrinimas jame išlieka.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Tumėnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Tumėnas

„Kartais mes sukeliame bangas per anksti. [...] Retas atvejis, kad tik pateiktas Seime iš karto sukelia tokį didžiulį rezonansą“, – kalbėjo jis.

Jis sutiko, kad įstatymas netobulas, bet ramino, kad įstatymo laukia dar kelios pakopos Seime, tad esą dar bus progų jį patobulinti. Šis Visuomenės informavimo įstatymo atvejis, pasak jo, – pamoka visiems, kad įstatymus reikia rengti atsakingiau.

S.Tumėnas piktinosi, kad žiniasklaida, pranešdama apie šias pataisas, pateikia jas kaip rengtas R.Karbauskio.

„Visada kalčiausias R.Karbauskis. Noriu pasakyti, kad tos pataisos, gink Dieve, nėra Ramūno Karbauskio“, – akcentavo parlamentaras.

Pasak jo, įstatymo iniciatoriai buvo Lietuvos radijo ir televizijos komisija su pirmininku Mantu Martišiumi priešakyje, kuris Kultūros komitetą, pasak S.Tumėno, užliūliavo.

Žurnalistų sąjungos atstovas Darius Lukoševičius pavadino tai „vieno žmogaus pataisomis“ ir patikslino, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija jų rengime nedalyvavo ir vėliau netgi nubalsavo už tai, kad pataisos, kaip ydingos, būtų atšauktos. Žurnalistų sąjungos atstovas kalbėjo, kad lygiai tokios pačios pataisos labai panašiu metu atsirado ir Rusijoje ir jos, po didelės diskusijos visuomenėje, buvo atmestos Rusijos Dūmos.

Kalbėdamas apie LRT įstatymo naują redakciją, jis komentavo, kad įstaiga pasikeitus administracijai veikia gerai ir poreikio keisti įstatymus nėra. O kategoriškai nesutinkantis jis sakė su LRT tarybos narių ir politinių institucijų kadencijų sutapatinimui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./LRT
Luko Balandžio / 15min nuotr./LRT

Įstatymo projektas advokatę prajuokino

Žiniasklaidos teisės specialistė, advokatė Liudvika Meškauskaitė kalbėjo, kad per 3 dešimtis savo veiklos metų matė daug karų tarp žiniasklaidos ir politikų, tačiau anksčiau abiem pusėms pavykdavo susitarti, o dabar sutarimo nematyti.

Pasak jos, tokios, kokios paruoštos, Visuomenės informavimo įstatymo pataisos negali atsirasti, nes viena įstatymo norma prieštarauja kitai.

„Iš karto aišku, kad tokių pataisų negali būti demokratinėje visuomenėje“, – pabrėžė ji.

Tačiau, pasak jos, svarbu ne tik žiniasklaidai suteikti žiniasklaidos laisvę, bet ir nesuteikti galimybės piktnaudžiauti šia laisve, o tai garantuoja efektyvi savireguliacija ir kokybiška įstatyminė bazė.

Kalbėdama apie LRT įstatymą, L.Meškauskaitė išskyrė, kad į akis jai krenta du faktoriai: pataisų neargumentavimas ir skuba. Yra naujoje įstatymo redakcijoje ir tokių dalykų, kurie advokatę prajuokino – pavyzdžiui, itin aukšti reikalavimai kandidatams į tarybos narius.

„Kas gali būti tarybos nariu? Universitetai gali paskirti tik žurnalistikos mokslų srities daktarą [...] Keisti tokie pasvarstymai“, – aiškino ji.

Viena esminių žiniasklaidos teisės specialistės minčių – įstatymai turėtų būtų pastovūs ir nekeičiami kiekvieno naujo Seimo.

Pasak L.Meškauskaitės, tokios, kokios paruoštos, Visuomenės informavimo įstatymo pataisos negali atsirasti, nes viena įstatymo norma prieštarauja kitai.

„Su LRT reikėtų neskubėti. Ta darbo grupė turėtų pristatyti ir labai gerai argumentuoti ir, manyčiau, tada būtų galima labiau įsijungti į diskusiją“, – kalbėjo L.Meškauskaitė.

LRT generalinė direktorė visų pirma priminė žiniasklaidos ir valdančiųjų santykių kontekstą: ne tik Visuomenės informavimo ir LRT įstatymų keitimas, bet ir priėjimo prie „Registrų centro“ duomenų problemos.

„Šios valdančiosios daugumos šioje kadencijoje būta jau virš 11 bandymų vienaip ar kitaip riboti žiniasklaidos laisvę“, – akcentavo ji.

V.Poderys: tai, ką mes siūlome, yra supergerai

Kalbėdama konkrečiai apie LRT įstatymą, M.Garbačiauskaitė-Budrienė aiškino, kad nebėra pagrindo jo keisti: tyrimo dėl LRT išvados Seimo buvo atmestos, o viena po kitos atsakingos institucijos, kurioms laikinoji komisija pavedė išsiaiškinti padėtį LRT, bylų nepradeda.

LRT valdymo organas, LRT taryba, veikia daug metų ir, pasak žiniasklaidos priemonės vadovės, veikia gerai, o Administracinės komisijos nuostatos peržiūrėtos. M.Garbačiauskaitė-Budrienė sakė tikrai besijaučianti labai kontroliuojama šios institucijos.

„Jeigu yra noras daryti kažkokius pakeitimus, mūsų siūlymas – stiprinti Administracinę komisiją“, – sakė ji.

Tačiau, remiantis nauja įstatymo redakcija, Administracinė komisija būtų visiškai naikinama ir atsirastų valdyba. Ji būtų pagrindinis valdymo organas, o dabar egzistuojanti taryba rūpintųsi misijos įgyvendinimu. Jos įgyvendinimu rūpintųsi ir ombudsmenas, kurio plačios funkcijos diskusijoje sulaukė labai daug kritikos. Pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, tokios ombudsmeno pareigybės neturi precedento niekur kitur Europoje.

LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis iškėlė mintį, kad atsiradus tokiems naujiems organams, kiltų įtampa, nes funkcijos persidengia. Į tai V.Poderys atsakė, kad įtampa netgi naudinga ir „visi nepūstų į vieną dūdą“. Tokio „nepūtimo į vieną dūdą“ pasekmę LRT vadovė mato vieną – darbas sustotų.

Pasak V.Poderio, taryba iki šio neatliko „kibios priežiūros funkcijos“. Susirinkusiems visuomenininkams, humanitarams, jis sakė suprantantis, tai turėtų būti labai sunku.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Virgilijus Poderys
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Virgilijus Poderys

Taip pat M.Garbačiauskaitė-Budrienė kritikavo tai, kad tarybos narių kadencijų trumpinimas yra nereikalingas, įneštų sumaišties, o ir didintų priklausomybę nuo politinių institucijų. Tačiau valdančiųjų atstovas su tuo nesutiko.

„Tai, ką mes siūlome, yra supergerai. Pavyzdžiui, Suomijoje tarybą skiria parlamentas, Prancūzijoje generalinį direktorių skiria parlamentas“, – kalbėjo vėliau prie diskusijos prisijungęs V.Poderys.

Pasak jo, rengiant įstatymo pataisas, buvo remiamasi Europos transliuotojų sąjungos (EBU) praktikomis, kai kurios nuostatos – netgi „praktiškai „copy-paste“. Tiesa, jis tiksliai nežinojo, kieno pavyzdžiu remtasi kalbant apie plačias ombudsmeno funkcijas, galbūt – Estijos.

„Nesuprantu dėl ko mes ginčijamės – viskas perimta iš EBU standartų“, – rankomis skėsčiojo jis.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė priminė, kad EBU sako, jog nėra vieno tobulo modelio visiems. „Ką jūs darėte – selektyviai atrinkinėjote pavyzdžius, kurie tiktų prie jūsų argumentų“, – sakė ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Greit ir nediskutuojant

Žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Gintaras Aleknonis sakė, kad didžiausią nerimą jam kelia tai, kaip norima keisti įstatymus, reguliuojančius žiniasklaidos darbą – greitai ir nediskutuojant.

Kalbėdamas apie LRT veiklą, jis sakė daug daugiau prasmės matantis, kai tokios iniciatyvos kaip dėl ombudsmeno, kyla „iš apačios“, o ne nuleidžiama, kad žiniasklaidos institucija turi turėti tokį institutą.

G.Aleknonis pabrėžė, kad žiniasklaidos laisvė turėtų remtis tarpusavio pasitikėjimu ir įstatymų pastovumu. Kalbėdamas apie padėtį dėl LRT, jis sakė, kad transliuotojuje matoma daug pokyčių ir tai yra tik įrodymas to, kad labai svarbu ir tai, kas pagal įstatymus veikia.

LRT žurnalistai paskutiniuoju metu pasitvirtino Etikos kodeksą. Pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, transliuotojas taip pat įsisteigtų ombudsmeno institutą, bet kai įstatymo pataisos pakeliui, tai gali būti labai laikina.

Visuomenės informavimo politiką įgyvendinančios institucijos – Kultūros ministerijos – atstovui Deividui Velkui neatrodo, kad žiniasklaidai grėstų kažkas rimto.

„Man atrodo, kad rimtų ir realių grėsmių žiniasklaidai nekyla“, – sakė jis pabrėždamas, kad žiniasklaida užima tvirtas pozicijas ir geba apsiginti.

Diskusijoje ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas pasakojo apie šiuo metu kuriamą strateginį dokumentą – „Visuomenės informavimo politikos strategijos kryptys“. Su jo patvirtinimu esą turėtų atsirasti daugiau sistemiškumo tvarkant įstatyminę bazę. Tada, pasak jo, kiltų mažiau tokių atvejų kaip su Visuomenės informavimo įstatymu, kuris taisomas nesistemiškai: reikia taisyti ne tik taip, kad skirtingi jo straipsniai neprieštarautų vienas kitam, bet ir kad vieni teisės aktai neprieštarautų kitiems.

Diskusiją „Teisė į žodžio laisvę: iššūkiai ir konstruktyvus atsakas“ organizavo ir moderavo Seimo narys, konservatorius Andrius Navickas.

Lrt.lt
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min