Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Penkeri Dariaus Valio metai – trys galimybės trauktis ir visiškas užribis

Darius Valys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Darius Valys
Šaltinis: 15min
0
A A

Generalinio prokuroro posto pirmadienį neteksiantis Darius Valys dar nenusiteikęs kalbėti apie savo patirtį šiose pareigose. Išgirdęs vos vieną 15min.lt klausimą paskutines dienas poste skaičiuojantis generalinis prokuroras suskubo padėti ragelį. O politikai ir prokurorai apie D.Valio darbus jau kalba atvirai. Pasak jų, visi matė, kad vadovauti jam nesiseka, tačiau trauktis iš posto labai neragino. Tiesiog ignoravo.

Skiriant D.Valį iš jo buvo tikimasi to paties, kaip ir dabar iš generaliniu prokuroru siūlomo Nerijaus Meilučio,  – prokuratūros atvirumo ir ikiteisminių tyrimų kontrolės stiprinimo. Prezidentė tada, kaip ir dabar N.Meilutį, gyrė D.Valį už sąžiningumą ir padorumą bei vylėsi, kad pažinčių tarp įtakingiausių prokurorų neturintis, „nesisteminis“ prokuroras iš Akmenės institucijoje įves tvarką.

Tačiau greitai D.Grybauskaitės iliuzijos žlugo. Paskutiniuosius dvejus savo kadencijos metus D.Valys iš prezidentūros išgirsdavo tik pro sukąstus dantis tariamų pagyrų už prokuratūros reformas, o iš tiesų iš jo jau nieko gero nebuvo tikimasi.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Meilutis ir Darius Valys
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Meilutis ir Darius Valys

Prieš metus prezidentūros darbuotojai liovėsi su D.Valiu bendrauti. Jei būdavo reikalų su prokuratūra, prezidentūra skambindavo ne D.Valiui, o  jo pavaduotojui.

Prieš metus prezidentūros darbuotojai liovėsi net su juo bendrauti. Jei būdavo reikalų su prokuratūra, prezidentūra skambindavo ne D.Valiui, o  jo pavaduotojui Dariui Raulušaičiui.

Nelabai reikalingu pasijutęs D.Valys ėmė ir pats vengti rodytis viešai – į Seimą pristatyti Generalinės prokuratūros pozicijų pernai beveik visuomet būdavo siunčiamas D.Raulušaitis. Kartą į Seimo Teisės ir teisėtvarkos posėdį savo pavaduotoją D.Valys vietoj savęs išsiuntė atšaukęs iš atostogų. Taip smarkiai nenorėjo pats bendrauti su politikais.

Nemėgiamas ir nelaukiamas D.Valys galėjo jaustis ne tik tarp politikų, bet ir savo darbo vietoje.

Buvęs prokurorų profsąjungos vadovas Stasys Kasiulis patvirtino, kad pastaruoju metu D.Valiui prokurorai nė nebemėgindavo nieko siūlyti, bandydavo savo problemas spręsti patys.

„Nepasakyčiau, kad jis buvo visai ignoruojamas, tačiau, jei žmogus nesugeba paskui save patraukti prokurorų bendruomenės, tai kiekvienas iš mūsų nebėgios pas generalinį prokurorą ir nesiūlys, kad darome taip ir taip. Mes bandėme teikti visokių pasiūlymų, kėlėme problemas, bet į jas niekas rimtai nežiūrėjo, o tada ir mes nebematėme prasmės“, – pripažino buvęs profsąjungos vadovas.

Pasak S.Kasiulio, kad D.Valys nebus geras generalinis prokuroras, paaiškėjo vos jį paskyrus. Prokurorai, per pirmą darbo pusmetį pamatę, kad naujas jų vadovas nelabai tikęs, ėmė kurpti planus jungtis į profsąjungą ir 2011 m. žiemą ją įteisino.

„Nebuvo pateisintos tos viltys, kurias dėjo D.Valį prieš penkerius metus teikdama prezidentė. Vienareikšmiškai tam turėjo įtakos ir tai, kad jis atėjo be didelės vadovavimo patirties, todėl jam trūko platesnio požiūrio, gebėjimo komunikuoti ir būti lyderiu. Iš to dabar prokuratūros sistemoje yra kilusių bėdų“, – sakė S.Kasiulis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Stasys Kasiulis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Stasys Kasiulis

Į politikus žiūrėjo iš aukšto

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pripažino, kad D.Valiui tikrai nepavyko pritapti prokurorų bendruomenėje. Esą nekartoti šios klaidos bus viena iš svarbiausių užduočių ir būsimam generaliniam prokurorui.

„Svarbu, kad jį priimtų prokurorai. To ir palinkėjome N.Meilučiui. Nes priešingu atveju, jam gresia ta pati izoliacija. Išeina taip, lyg legalus teisėtas generalinis prokuroras, bet realiai to legitimumo nėra, nes tavęs nepriima prokurorų bedruomenė ir tampi izoliuotas“, – sakė J.Sabatauskas.

Išeina taip, lyg legalus teisėtas generalinis prokuroras, bet realiai to legitimumo nėra, nes tavęs nepriima prokurorų bedruomenė ir tampi izoliuotas, – sakė J.Sabatauskas.

Pasak jo, kodėl D.Valys tapo atstumtuoju, pasakyti sunku. Seime, anot J.Sabatausko, generalinis prokuroras, nepaisant nepatvirtintos ataskaitos, buvo gerbiamas ir priimamas, jo pasiūlymų buvo klausomasi.

Tačiau buvęs prokurorų profsąjungos pirmininkas S.Kasiulis tvirtino, kad į politikus D.Valys žiūrėjo iš aukšto.

„Neoficialiai D.Valys buvo pasakęs, kad prieš politikus nesilankstys. Tačiau mes norėjome ne lankstymosi, o bendravimo nustatytose ribose, kad būtų priimami mums reikalingi įstatymų pakeitimai, būtų nuolatinis ryšys“, – sakė S.Kasiulis.

Tačiau to nebuvo. O D.Valiui nesugebant kalbėtis su politikais, pasak buvusio prokurorų profsąjungos vadovo, pradėta ignoruoti visa institucija. „Izoliacija tikrai jautėsi. Ir paskutiniai svarstyti klausimai, kai Generalinės prokuratūros kolegijoje priimami sprendimai dėl įstatymų projektų, bet iš Seimo net nesulaukiama jokios reakcijos, o Vyriausybė pasako, kad tokių įstatymų neteiksime. Buvo matyti, kad nėra pirminio apsvarstymo, požiūrio, kur ta prokuratūra eina. Ypač smarkiai tai buvo jaučiama paskutiniais metais. Su praėjusios kadencijos Seimu santykiai dar buvo kiek geresni“, – prisiminė prokuroras.

Bandė atsistatydinti

Pasak S.Kasiulio, pats D.Valys greitai pajuto nesugebantis tinkamai atlikti savo pareigų. Todėl, 2011 metų spalio 19-osios rytą padaręs avariją jis norėjo pasinaudoti šia situacija ir įteikė prezidentei atsistatydinimo pareiškimą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas tvirtina, kad šis žingsnis buvo ypač garbingas ir parodė, kad D.Valys pats savo kėdės nėra įsikibęs, o situaciją vertina realiai.

Tačiau garbingai pasitraukti D.Valiui tada neleido prezidentė. D.Grybauskaitė nutarė netenkinti D.Valio atsistatydinimo pareiškimo, nes, pasak jos, generalinis prokuroras eismo įvykio metu elgėsi garbingai ir žmogiškai, pasirūpino nukentėjusia moterimi ir užtikrino, kad būtų atliktas objektyvus tyrimas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Darius Valys išeina iš kelių policijos.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Darius Valys išeina iš kelių policijos.

Verstas, bet nenuverstas

Dar vieną progą garbingai pasitraukti, anot S.Kasiulio, generalinis prokuroras turėjo tuomet, kai 2013 m. Seimas nepatvirtino Generalinės prokuratūros ataskaitos ir ėmė kurpti planus dėl jo nuvertimo.

Manau, jei tai būtų žmogus, tikrai sergantis už visą sistemą, tai pamatęs, kad ataskaita nepatvirtinta, kad nėra bendravimo, jis turėjo arba kardinaliai keisti savo požiūrį į metodus, arba priimti sprendimą vardan prokuratūros sistemos, – sakė S.Kasiulis.

„Manau, jei tai būtų žmogus, tikrai sergantis už visą sistemą, tai pamatęs, kad ataskaita nepatvirtinta, kad nėra bendravimo, jis turėjo arba kardinaliai keisti savo požiūrį į metodus, arba priimti sprendimą vardan prokuratūros sistemos“, – kalbėjo S.Kasiulis.

Tačiau D.Valys dėl nepatvirtintos ataskaitos neatsistatydino. Tuomet jis tvirtino, kad nė nesvarsto tokios galimybės, mat mano, kad visi politikų priekaištai tik kerštas už jiems patiems keliamas bylas.

D.Valio ginti 2013-aisiais vėl stojo prezidentė. Ji tvirtino, kad prokuratūros reforma vykdoma tinkamai, o ja nepatenkinti tik tie prokurorai, kurie nenori keisti savo darbo principų.

„Manyčiau – taip vertinu ne tik aš, bet ir konstitucinės teisės ekspertai, – kad Seimo mėginimas per ataskaitos pritarimą ar nepritarimą versti prokurorą yra tiesioginis teisėsaugos institucijų, įskaitant prokuratūrą, politizavimas ir – aš pasakyčiau, kad dalis Seimo demonstruoja nepagarbą Konstitucijai“, – interviu 15min.lt tuomet sakė D.Grybauskaitė.

Konstitucinis Teismas iš tiesų tą rudenį nurodė, kad Seimas negali imtis versti generalinį prokurorą nepatvirtinęs institucijos ataskaitos. Tokiu būdu D.Valys išsaugojo postą, o istorija dėl ataskaitos nugrimzdo užmarštin.

Tačiau S.Kasiulis įsitikinęs, kad, jei D.Valys sulaukęs Seimo nepasitikėjimo būtų nutaręs pasitraukti, prezidentė nebūtų privertusi jo likti pareigose. „Kiek žinau, priverstinis darbas Lietuvoje yra draudžiamas“, – tarė jis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Darius Valys
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Darius Valys

Trečia proga ir vėl nieko

D.Valys per penkerių metų kadenciją buvo gavęs ir trečią progą iš šių pareigų pasitraukti garbingai. Pernai vasarą, kai 2014 m. buvo atnaujintas tyrimas dėl jo avarijos ir, laikantis įstatymų, generalinis prokuroras turėjo bent laikinai būti nušalintas nuo pareigų.

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko, tai buvo dar viena proga, kai D.Valys galėjo pasinaudodamas proga pasitraukti iš užimamų pareigų, o, jei tuo metu D.Valys nebeįtiko ir prezidentei, ji galėjo jo nebegrąžinti į pareigas.

Tačiau tuomet jau buvo pradėta byla dėl prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės galimo slaptos informacijos nutekinimo. Matyt, todėl prezidentė nutarė, kad D.Valio atstatydinimas atrodytų kaip susidorojimas ir po tyrimo grąžino jį į pareigas nė nepaprašiusi Seimo sutikimo, nors J.Sabataukas mano, kad šiuo atveju parlamento žodis buvo būtinas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Julius Sabatauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Julius Sabatauskas

Visa kadencija – savaime privalumas?

Dar vienas argumentas, kuriuo galėjo remtis poste generalinį prokurorą laikiusi prezidentė, yra tas, kad iki D.Valio nė vienas generalinis prokuroras nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nebuvo išdirbęs visą kadenciją.

Po generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsistatydinimo net buvo susidariusi tokia situacija, kad niekas Lietuvoje šių pareigų netroško. D.Valį tapti generaliniu prokuroru prezidentūra šiaip ne taip įkalbėjo tik po pusmečio paieškų.

Negali būti taip, kad prokuroras su tarnybiniu automobiliu sustojo pakeliui apsipirkti ir iškart turi atsistatydinti, tačiau, jei jo buvimas pradeda trukdyti pačiai institucijai, tuomet verčiau priimti sprendimus, – teigė S.Kasiulis.

Gali būti, kad nenorėdama vėl ieškoti kandidato iš provincijos, prezidentūra nutarė D.Valį pareigose laikyti iki galo. Tačiau, anot buvusio prokurorų profsąjungos pirmininko, tai nebuvo pati geriausia idėja.

„Šiuo konkrečiu atveju tas stabilumo siekis nebuvo visai į naudą. Žiūrint plačiau, taip, svarbu vykdyti tokią išlaikymo politiką, parodant žmogui, kad atsitiktinės klaidos, nedarančios didelės žalos institucijai ir visuomenei, gali būti užmirštamos. Negali būti taip, kad prokuroras su tarnybiniu automobiliu sustojo pakeliui apsipirkti ir iškart turi atsistatydinti, tačiau, jei jo buvimas pradeda trukdyti pačiai institucijai, tuomet verčiau priimti sprendimus“, – teigė S.Kasiulis.

D.Valio įpėdinį rinkosi iš šešių

S.Kasiulis pripažįsta, kad dabar į generalinius prokurorus siūlomą N.Meilutį prezidentei kaip galimą kandidatą pasiūlė pats kartu su kitais keliais profsąjungos vadovybės nariais. Tačiau jis pabrėžia, kad N.Meilutis nebuvo vienintelis siūlytas kandidatas.

15min.lt žiniomis, prezidentė rinkosi iš šešių kandidatų, tarp jų buvo teisėja Vida Agurkienė,  prokuroras Arūnas Meška, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Artūras Ridikas, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla. Bent du iš jų patys atsisakė užimti šias pareigas.

Teikdama N.Meilutį prezidentė vėl pabrėžė, kad jis – sąžiningas žmogus, turįs vadovavimo patirties ir kartu „nesisteminis“, nes dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir teismuose, bet ne prokuratūroje.

Gavo „griežtučio“ pravardę

Tačiau tuomet natūraliai vėl kyla klausimas, ar prokuratūroje jis, kaip ir D.Valys, netaps atstumtuoju, nes prokurorams nėra gerai žinomas, artimas žmogus. Požymių, kad taip atsitikti gali, yra jau dabar. Profsąjungai pasipiktinus, kad N.Meilutis buvo pristatytas, kaip jos siūlytas kandidatas, S.Kasiuliui teko prisiimti asmeninę atsakomybę ir pasitraukti iš profsąjungos vadovo pareigų. Tai jis padarė pirmadienį.

Gal galima įvardinti švelnesne forma, bet prokurorai tikrai nėra verktiniai, kad čia dėl to įsižeistų, – kalbėjo S.Kasiulis.

S.Kasiulis pripažįsta, kad prokuratūroje jau yra nepatenkintų būsimu vadovu, tačiau jis tikisi, kad N.Meilutis sugebės visus konfliktus suvaldyti.

„Pačiam žmogui turbūt tikrai tai bus didžiulis iššūkis. Tačiau teisėjas N.Meilutis vadovauja pačiam didžiausiam apygardos teismui, jame dirba didelis kolektyvas ir jo gebėjimai telkti žmones ir spręsti problemas yra akivaizdūs. Jau yra jis tai įrodęs, ko tada nematėme tikrai iš D.Valio patirties Akmenėje. Neabejoju, kad jis – tinkamas kandidatas“, – sakė S.Kasiulis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Meilutis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Meilutis

Tinkamo kandidato įvaizdį N.Meilutis pradėjo kurti ir Seime. Šią savaitę jis jau spėjo susitikti su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, kur sudarė gerą įspūdį ir gavo „griežtučio“ pravardę.

Seimo nariams, atrodo, patiko ypač kietas N.Meilučio tonas ir sugebėjimas aiškiai išvardinti problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus. Tačiau kažin, ar patiems prokurorams patiko, kai jų surašytus kaltinamuosius aktus prisistatydamas Seime kandidatas išvadino rašinėliais.

„Gal galima įvardinti švelnesne forma, bet prokurorai tikrai nėra verktiniai, kad čia dėl to įsižeistų. O jei tokių žmonių yra, kurie įsižeidžia, tai man labai gaila, kad mes bendruomenėje neišugdėme tvirto prokurorų charakterio“, – komentavo N.Meilučio pasisakymus S.Kasiulis.

Ar skirti N.Meilutį generaliniu prokuroru, Seimas balsuos antradienį. Kol kas daugiausia priekaištų kandidatas sulaukia iš Liberalų sąjūdžio ir konservatorių frakcijų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min