T.H.Ilvesas iki trečiadienio Lietuvoje viešės prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu. Jį lydės ne tik pareigūnų ir verslininkų delegacija, bet ir žmona – pirmoji ponia Evelin Ilves. Tai bus jau ketvirtas Estijos vadovo apsilankymas nuo 2009-ųjų vidurio, kai D.Grybauskaitė tapo prezidente, o iš viso – aštuntas jų susitikimas.
Prezidentūros teigimu, pirmadienio popietę abiejų šalių vadovai aptars dvišalius santykius, regioninį bendradarbiavimą, aktualius energetikos klausimus, Europos Sąjungos ir NATO aktualijas, artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Vakare svečių garbei rengiama iškilminga vakarienė.
Daugelis giria T.H.Ilveso diplomatinius gebėjimus, jie padėjo sustiprinti Estijos įvaizdį tarptautinėje arenoje.
D.Grybauskaitės žodžiais, Estija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių – kartu iškovojome laisvę, o dabar mus vienija bendri tikslai, sieja aktyvūs dvišaliai ryšiai, atsakingas požiūris į finansų politiką, regiono ir visos ES ateitį. Kartu siekiame užtikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą, sėkmingą regiono ekonominę raidą ir skatinti inovacijas.
Be to, T.H.Ilvesas susitiks su Seimo ir Vyriausybės vadovais, sakys kalbą parlamento posėdyje, aplankys Vakarų laivų gamyklą Klaipėdoje.
Kartu su juo Lietuvoje viešės Estijos verslininkų delegacija, o antradienį prezidentai atidarys dvišalį verslo forumą. Abi šalys aktyviai plėtoja ekonominius ryšius: Estija yra septinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir septinta tarp investuotojų mūsų šalyje, o Lietuva pagal užsienio investicijas Estijoje yra antra.
 |
| Užupio meno inkubatoriaus atidarymas |
Darbotvarkėje numatyta ir ne tokio rimto pobūdžio renginių. T.H.Ilvesas ir D.Grybauskaitė susitiks su Užupio menininkų bendruomene, aplankys Meno inkubatorių, atidengs Užupio konstituciją estų kalba.
Estijos prezidentas taip pat pagerbs Sausio 13-osios aukų atminimą Antakalnio kapinėse, Rasų kapinėse padės gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo.
Pastarąjį kartą D.Grybauskaitė ir T.H.Ilvesas buvo susitikę pernai gruodį Raudondvario pilyje šalia Kauno, kur vyko tradicinis visų Baltijos šalių prezidentų susitikimas.
Kritikuoja delsimą dėl Visagino AE
Vizito metu greičiausiai nebus išvengta ir naujos atominės elektrinės (AE) statybos klausimo. T.H.Ilvesas šiomis dienomis jau ne pirmą kartą pasipiktino, kad Lietuva delsia apsispręsti dėl šio projekto. Jėgainės projektui Lietuvoje – jau daugiau nei septyneri metai, o nieko nepadaryta, interviu „Verslo žinioms“ sakė jis.
„Estija mano, kad kompanija turi apsispręsti. Tai trunka jau daugiau nei septynerius metus, o nieko nepadaryta. Projektas buvo atidėliojamas, nutraukiamas ir vėl pradedamas. Iš pradžių – Estija, Latvija ir Lietuva. Paskui – dar ir Lenkija. Tada vėl be Lenkijos. Tada kalbos apie bendrą įmonę, vėliau atsisakyta bendros įmonės. Visa tai privedė prie didelio susierzinimo. O dar referendumas...“
Anot prezidento, panaši padėtis ir „Rail Baltica“ projekte. „Estija baigė savo „Rail Baltica“ dalį. Prieš dvejus metus Estija buvo atlikusi 95 proc., Lietuva – 5 proc., o Latvija – 0 proc. Mes jau nusipirkome visiškai naujų šiuolaikiškų traukinių. Nežinau, kurį etapą dabar yra pasiekusios kitos šalys. „Rail Baltica“ buvo proga nuveikti kai ką tikrai svarbaus“, – pažymėjo T.H.Ilvesas.
„Tai trunka jau septynerius metus, o nieko nepadaryta. Projektas buvo atidėliojamas, nutraukiamas ir vėl pradedamas. Visa tai privedė prie didelio susierzinimo. Dar referendumas..“
Balandį jis teigė remiantis Visagino AE projektą, nes alternatyvos esančios dar blogesnės.
Gimė ne Estijoje
T.H.Ilvesas prezidento pareigas eina antrą kadenciją. Prezidentu jis buvo išrinktas 2006 m. rugsėjį, o perrinktas 2011-ųjų rugpjūtį. Anksčiau jis buvo europarlamentaras.
Estijos vadovo postas yra daugiau reprezentacinis, tačiau šalies vadovas oficialiai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir gali paleisti parlamentą bei skelbti naujus rinkimus.
Analitikų teigimu, Švedijoje gimęs ir ilgai Jungtinėse Valstijose gyvenęs, bet 1993 m. šios šalies pilietybės atsisakęs, kad galėtų dirbti Estijos vyriausybėje, T.H.Ilvesas pelnė populiarumą, nes stengdavosi nekritikuoti premjero politikos. Premjero Andruso Ansipo vyriausybei pavyko įvesti eurą ir užtikrinti bene sparčiausią euro zonoje ūkio augimą.
Pirmą T.H.Ilveso kadenciją žymėjo trys svarbūs įvykiai: 2007 m. riaušės, kurias Taline išprovokavo sovietinio „Bronzinio kario“ memorialo perkėlimas, gili 2008-2009 m. recesija, dėl kurios smarkiai padidėjo nedarbas, ir euro įvedimas 2011-aisiais.
Daugelis giria prezidento diplomatinius gebėjimus, kurie padėjo sustiprinti Estijos įvaizdį tarptautinėje arenoje. Tačiau šalies vadovas esą nėra labai mėgstamas etninių mažumų, kurios sudaro apie trečdalį iš 1,3 mln. šalies gyventojų. Dauguma jų yra etniniai rusai.
T.H.Ilvesas gimė 1953 m. Stokholme. Kartu su žmona Evelin užaugino tris vaikus: sūnų Luuką Kristjaną, dukteris 19 metų Juulią Kristiine ir 8 metų Kadri Keiu.
1976 m. baigė JAV Kolumbijos universitetą, 1978 m. – Pensilvanijos universiteto psichologijos fakultetą. Dar studijuodamas pradėjo dirbti Kolumbijos universiteto psichologijos fakultete, vėliau dėstė anglų kalbą Inglvude (JAV), dirbo Simono Fraserio universitete Vankuveryje (Kanada), vadovavo Vankuverio literatūros centrui.
9-ajame deš. dirbo analitiku radijo „Vaba Euroopa“ („Laisvoji Europa“) tyrimų institute Miunchene, vėliau keletą metų vadovavo jo Estijos redakcijai.
1993–1996 m. buvo Estijos ambasadorius JAV, Kanadoje ir Meksikoje, 1996–1998 m. ir 1999–2002 m. – užsienio reikalų ministras, 2002–2004 m. – Estijos parlamento narys.
