Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Per Lietuvą tekančios juodojo aukso upės turtus krauna ir politikams, ir nusikalstamo pasaulio šulams

Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Aliaksandras Lukašenka
Šaltinis: 15min
0
A A

Iš Rusijos ir Baltarusijos per Lietuvą į ES šalis tranzitu keliaujančių degalų srautai per penkerius metus padidėjo daugiau nei 60 kartų. Jų vertė artėja prie milijardo litų. Degalai vežami pasinaudojus 42 muitinės procedūra, kuri leidžia mokesčius mokėti ne Lietuvoje, o degalų gavėjo valstybėje. Europos Komisija perspėja, jog tokia tvarka atveria kelią stambaus masto piktnaudžiavimams. Lietuvos teisėsaugos institucijų vadovai teigia, kad šiuo metu vyksta keli dideli tyrimai, tačiau apie jų rezultatus kalbėti dar anksti. Apie problemą informuoti ir aukščiausi šalies politikai, tačiau kol kas įstatymų landos užtaisyti neskubama.

15min.lt žiniomis, degalų tranzito schemą perkandę Lietuvos verslininkai naudojasi aukštų Lietuvos ir Baltarusijos politikų bei pareigūnų užtarimu. Teisėsaugos institucijų akiratyje ne tik Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kontroliuojama naftos perdirbimo gamykla „Baltneftchim“, bet ir Lietuvos kriminalinio pasaulio autoritetai, tarp kurių – ne kartą teistas Arūnas Pukelis, pravarde Švinius. Itin spalvingos biografijos veikėjas kaimyninėje šalyje valdo statybų verslą, tačiau jo galios ir interesai siekia kur kas toliau. Teigiama, kad būtent per Švinių derinami sprendimai, kam bus leista pradėti verslą Baltarusijoje.

Kontrabandos nėra

„Mes negalime konstatuoti, kad degalų kontrabanda, kaip tai apibrėžia įstatymai, yra. Problemos kyla dėl lengvatų taikymo“, – sakė J.Miškinis.

Jonas Miakinis
Jonas Miškinis/15min.lt nuotr.

Lietuvos muitininkai teigia – šalyje degalų kontrabandos nėra. Vidaus rinkoje neapmokestinti dyzeliniai degalai atsiranda pasinaudojus įstatymų lengvatomis, o jį pardavinėjančius asmenis turėtų gaudyti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir policijos darbuotojai.

„Mes negalime konstatuoti, kad degalų kontrabanda, kaip tai apibrėžia įstatymai, yra. Problemos kyla dėl lengvatų taikymo. Be abejo, lengvatinėmis sąlygomis įvežtais degalais nelegaliai prekiaujama vidaus rinkoje. Mes taikom kompleksinę kontrolės sistemą. Pastarosiomis savaitėmis ypač suaktyvinome darbą šioje srityje. Tačiau tai daugiau vidaus rinkos kontrolės problema, nei kontrabandos. Dėl piktnaudžiavimo 42 muitinės procedūra tyrimus atliekame kartu su VMI. Detaliau komentuoti, kol vyksta tyrimai, nenorėčiau“, – 15min.lt sakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.

Paklaustas, ar muitinės pareigūnams nekelia įtarimų tokiais tempais augantys tranzitu per Lietuvą gabenamų degalų srautai, pašnekovas nurodė, kad verslininkai naudojasi patogia transportavimo schema ir jos keisti nenori. „Paprastai verslas, kai atidirba vieną ar kitą modelį, tos logistikos grandinės ir prisilaiko. Muitinės kontrolė baigiasi, kai mes įforminame importo deklaraciją ir prekę nukreipiame į akcizo sandėlius. Tada kompetencija pereina VMI“, – teigė J.Miškinis.

Dingę pirkėjai

„Nuo 2007 m. iki 2012 m. tranzito apimtys išaugo nuo 13 mln. iki 870 mln. litų. Tuo pat metu kaimyninėje Lenkijoje buvo stebimas iš esmės atvirkščias procesas – importo į šią šalį mažėjimas“, – nurodė A.Klerauskas.

Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Artūras Klerauskas
Artūras Klerauskas/Mato Dauginio/15min.lt nuotr.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas 15min.lt įvardino galimų piktnaudžiavimų mastą. „Pastaraisiais metais stebimas didelis naftos produktų importo ir vėlesnio jo tiekimo į kitas ES šalis augimas. Nuo 2007 m. iki 2012 m. tranzito apimtys išaugo nuo 13 mln. iki 870 mln. litų. Tuo pat metu kaimyninėje Lenkijoje buvo stebimas iš esmės atvirkščias procesas – importo į šią šalį mažėjimas“, – dėstė pašnekovas.

Prieš metus Lenkijoje kilo skandalas, kai teisėsaugos institucijos atskleidė nelegalią degalų tiekimo schemą. Dyzelinas Lenkiją pasiekdavo per Lietuvą ir Latviją iš Baltarusijos. Degalus tiekianti fiktyvi bendrovė išvengė pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Skaičiuojama, jog taip Lenkijos biudžetas per metus galėjo netekti apie milijardo zlotų (800 mln. litų).

Lenkijos žiniasklaida teigė, jog naftos produktų tranzitą per Lietuvą ir Latviją organizavo Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos aplinkos žmonės. Tyrimo metu skambėjo Baltarusijos diktatoriaus sūnaus Dimitrijaus Lukašenkos, bendrovės „Interservis“ savininko Nikolajaus Vorobėjaus, ES sankcijų sulaukusio verslininko Jurijaus Čižo pavardės.

Tarpininkės vaidmuo

Artūras Klerauskas paaiškino, kaip veikia mokesčių vengimo mechanizmas: „Lietuva yra tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų. Naftos produktai importuojami iš Rusijos ir Baltarusijos, kur jie yra pigesni. Tačiau dėl to kyla papildomų rizikų. 42 procedūra buvo numatyta siekiant lengvint verslo sąlyga – išvengti apyvartinių lėšų įšaldymo. Jeigu Lietuvos įmonė iš Baltarusijos tiekėjo įsigyja dyzelinių degalų ir importuoja jį į Lietuvą, ji iš karto nurodo, kur vėliau tie naftos produktai bus išvežti, todėl importo metu importuotojui neatsiranda mokestinė prievolės.“

Pasak A.Klerausko, pagrindinė grėsmė, jog galutinis pirkėjas mokesčių nesumokės. Tokie asmenys vadinami „dingę pirkėjai“. Jie įterpiami į vykdomus sandorius, iš anksto žinant, kad PVM nebus mokamas.

Įtariamos 9 bendrovės

Šiuo metu Lietuva užsienio šalių pareigūnams teikia informaciją apie 9 rizikingas įmones.

Norint kontroliuoti naftos produktų tranzito kelią būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Tam buvo sukurta duomenų apsikeitimo sistema „Eurofist“. A.Klerausko teigimu, šiuo metu Lietuva užsienio šalių pareigūnams teikia informaciją apie 9 rizikingas įmones.

„Per šią platformą mes gauname informaciją ir apie kitose šalyse veikiančius rizikingus mokesčių mokėtojus. Tarp jų yra ir subjektai, kurie vykdydami verslą naudojasi 42 procedūra. Nuo 2010 m. mes esame užbaigę 9 daugiašalius patikrinimus, kuriuose dalyvavo skirtingos ES valstybės. Jų metu nustatyta apie 74 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Iš jų didžiąją dalį sudaro PVM", – sakė VMI viršininko pavaduotojas.

Pildoma degalų talpyklos
Pildoma degalų talpyklos

Pasak jo, kartu su muitinės pareigūnais šiuo metu atliekami keli stambūs tyrimai: „Galiu pasakyti, jog šiuo metu atliekame ne vieną, ne du ir ne tris tyrimus. Bet kalbėti apie jų rezultatus dar ankstoka. Tokie tyrimai nėra labai greitai baigiami, nes juos atliekant bendradarbiauja kelios šalys."

Stebimi akciziniai sandėliai

Degalų tiekėjais į užsienio šalis gali būti ne tik didmeninę naftos prekybą vykdantys verslininkai, bet ir akcizinių sandėlių savininkai. „Atlikdami patikrinimus aiškinamės, koks akcizinių sandėlių, per kuriuos gabenami nuo akcizo atleisti produktai, vaidmuo“, – sakė A.Klerauskas.

Neretai būtent akcizinius sandėlius valdantys verslininkai sukelia didžiausių įtarimų. Ypač tais atvejais, kai jie organizuoja ir degalų sandėliavimą, ir sudaro sandorius dėl jo pirkimo bei pardavimo. Finansinius nusikaltimus tiriantiems pareigūnams būna sunku ne tik atsekti galutinį gavėją ir įsitikinti, jog mokesčiai bus sumokėti. Sudėtinga kontroliuoti ir degalų judėjimą šalies viduje. Įtariama, jog dalis neapmokestinto dyzelino lieka Lietuvoje ir realizuojama juodojoje rinkoje.

Ypatingą dėmesį galimai nusikalstamoms schemoms VMI skyrė po to, kai per pirmuosius keturis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta 10 proc. (325,8 mln. litų) mažiau PVM, nei planuota.

Tylos siena

„Tai yra sunki organizuoto nusikalstamumo forma, kuri Lietuvoje vykdoma organizuotų nusikaltėlių grupių. Taip pat ir su korupcine priedanga", – teigė V.Gailius.

Vitalijus Gailius
Vitalijus Gailius/15min.lt nuotr.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovybė 15min.lt paprašiusi klausimus pateikti raštu, vėliau į juos taip ir neatsakė, motyvuodami ikiteisminio tyrimo slaptumu. Tarnybos atstovė atsiuntė trumpą informaciją, kurioje pateikti žiniasklaidoje jau cituoti neseniai atskleisto tarptautinio tyrimo faktai. Jo metu išaiškinta prekybą naftos produktais tarptautiniu mastu vykdžiusi Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių suburta 11 asmenų organizuota grupė. Veiklai nuslėpti buvo naudotos 47 bendrovės, registruotos Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kipre. Įmonių apyvarta siekė 160 mln. litų.

Glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms Lietuvos ir užsienio teisėsaugos institucijoms, atskleista, kad tarptautinės organizuotos grupės nariai didelius kiekius dyzelino perdirbdavo į tepalinę alyvą, kuri pagal savo savybes atitinka dyzeliną. Šios grupės nariai, naudodamiesi skirtingais valstybių teisės aktų reguliavimais, pagal kuriuos tepalinė alyva Lietuvoje nėra akcizinė prekė, perdirbtą dyzeliną realizuodavo kaimyninių valstybių juodojoje rinkoje.

Iš pradžių sutikę pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus, per dvi savaites jiems paruošti laiko nerado ir Lietuvoje veikiančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovai.

Buvęs FNTT vadovas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius 15min.lt paaiškino, kodėl šia tema taip nenoriai bendrauja teisėsaugos pareigūnai ir verslininkai. Jo nuomone, kol kas itin didelę žalą valstybei daranti veikla vyksta šešėlyje, o jos organizatoriai naudojasi įtakingų valdžios atstovų priedanga: „Su šiais nusikaltimais teko susidurti, tačiau kategoriškai laikausi savo principų ir nekomentuoju tyrimų. Šiandien problema yra ta, jog mes tokios veiklos nepriskiriame organizuoto nusikalstamumo sferai, todėl ir yra toks požiūris į šią kontrabandos rūšį. Tai yra sunki organizuoto nusikalstamumo forma, kuri Lietuvoje vykdoma organizuotų nusikaltėlių grupių. Taip pat ir su korupcine priedanga", – sakė komisijos pirmininkas.

Baltarusijos šešėlis

„Baltneftchim“ turėtų dominti ir mūsų pareigūnus. Man dirbant ši bendrovė buvo FNTT akiratyje“, – minėjo V.Gailius.

Valdo Kopūsto/Scanpix nuotr./Arūnas Pukelis
Valdo Kopūsto/Scanpix nuotr./Arūnas Pukelis

Priminus metų senumo įvykius Lenkijoje ir pasiteiravus, ar Lietuvoje nesidriekia tie patys dyzelino tranzito maršrutai iš Baltarusijos naftos gamyklos „Baltneftchim", V.Gailius atsakė, jog tokios informacijos būta. „Ši Baltarusijos kompanija turėtų dominti ir mūsų pareigūnus. Man dirbant ši bendrovė buvo FNTT akiratyje", – nurodė jis.

Lietuvos pareigūnai negali vykdyti operatyvinių veiksmų svetimos valstybės teritorijoje, tačiau sukaupti duomenys leidžia teigti, jog Baltarusijos valdžios interesams Lietuvoje gali atstovauti verslininkais tapę nusikalstamo pasaulio autoritetai.

Vienas tokių – tauragiškis A.Pukelis, žinomas Šviniaus pravarde. Teigiama, jog šio asmens palaiminimo reikia daugeliui savo verslą kaimyninėje šalyje pradėti norinčių Lietuvos verslininkų, o ne kartą teistas Lietuvos pilietis palaiko draugiškus ryšius su aukštais Baltarusijos pareigūnais.

Tai, jog A.Pukelis seniai išaugo reketininko treningus rodo ir jo ryšiai Lietuvoje. Prieš dvejus metus Švinius pastebėtas prie Seimo esančiame kinų restorane kartu pietaujantis su tuometiniu Darbo partijos pirmininku, europarlamentaru Viktoru Uspaskichu. Paklaustas, apie ką kalbėta, V.Uspaskichas nurodė, jog A.Pukelis jo prašė pagalbos vystant verslą Baltarusijoje. 2011 m. Švinius Baltarusijoje valdė pusę statybos bendrovės „Magnus group“ akcijų. Tačiau tikroji „švininių" grupuotės interesų sfera visą laiką buvo per sieną plūstančių cigarečių ir degalų kontrolė.

Premjeras informuotas

„Tai - elementaru. Yra slepiami mokesčiai. Todėl srautai ir išaugo“, – paaiškino A.Palionis.

Andrius Palionis
Andrius Palionis/15min.lt nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis 15min.lt teigė, jog degalų tranzito klausimas buvo svarstytas. Apie problemas informuotas ir premjeras Algirdas Butkevičius, kuris šiam klausimui spręsti sudarė darbo grupę. Tačiau kol kas didesnis dėmesys kreipiamas į automobilių bakuose įvežamų degalų kontrolę.

Paklaustas, kodėl jo nuomone tokiais tempais auga degalų tranzito srautai, parlamentaras buvo lakoniškas. „Tai – elementaru. Yra slepiami mokesčiai. Todėl ir išaugo", – sakė jis.

Pasak politiko, 42 muitinės procedūra atveria kelią piktnaudžiavimui visos ES mastu. „Vienintelė šalis susitvarkiusi su šia problema yra Estija. Jie PVM, kaip ir akcizui, reikalauja garantijos“, – teigė pašnekovas.

Estijoje galiojanti tvarka numato, jog tranzito procedūros vykdytojas turi pateikti garantiją, užtikrinančią, kad bus sumokėta bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti dėl išvežamų prekių, ir kiti su tuo susiję mokesčiai. Galima tik spėlioti, kodėl tokia tvarka iki šiol neveikia Lietuvoje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min