Sekite 15min Google
„Viena dažniausių – pranešimą uždaryti jo neperskaičius iki galo. Norėdami kuo greičiau nutildyti neįprastą telefono signalą, žmonės paspaudžia pranešimą ar jį užveria, o tik vėliau bando prisiminti, kas jame buvo parašyta. Tačiau perspėjimo pranešime pateikiama ne tik informacija apie grėsmę, bet ir konkretūs nurodymai, kaip elgtis“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis.
Pasak civilinės saugos specialisto, kita klaida – perspėjimą ignoruoti, manant, kad „nieko rimto nevyksta“, „tai tik patikrinimas“ arba „manęs tai neliečia“. „Gavus perspėjimą, nereikėtų spėlioti. Jei pranešimas pasiekė jūsų telefoną, verta skirti kelias minutes informacijai įvertinti ir įsitikinti, kokiai teritorijai bei kokiai grėsmei jis skirtas“, – pataria D.Antanaitis,
„Neretai žmonės, užuot vadovavęsi oficialia informacija, puola ieškoti atsakymų socialiniuose tinkluose, grupėse ar komentaruose. Tokiose vietose informacija gali būti neišsami, klaidinga ar pasenusi. Todėl pirmiausia reikėtų remtis oficialiais šaltiniais ir institucijų pateikiamais nurodymais, – teigia D.Antanaitis. – Dar viena klaida – manyti, kad visų pavojų atveju reikia elgtis vienodai. Taip nėra.
Vienos grėsmės atveju gali būti rekomenduojama likti patalpose ir uždaryti langus, kitos – kuo greičiau pasitraukti iš tam tikros teritorijos ar vykti į priedangą. Todėl svarbiausia vykdyti būtent konkrečiame perspėjimo pranešime pateiktus nurodymus.“
Specialisto teigimu, gavę perspėjimo pranešimą kai kurie gyventojai skambina skubiosios pagalbos ryšio numeriu 112 vien norėdami sužinoti daugiau informacijos: „Tačiau 112 skirtas skubiai pagalbai iškviesti, todėl be būtinybės apkraunant linijas gali būti trukdoma prisiskambinti tiems, kuriems pagalbos iš tiesų reikia.“
Pasak D. Antanaičio, svarbu nepamiršti ir šalia esančių žmonių: „Ne visi perspėjimą gali išgirsti, perskaityti ar suprasti. Todėl verta pasidomėti, ar informaciją gavo vyresnio amžiaus artimieji, vaikai, kaimynai ar žmonės, kuriems gali prireikti pagalbos, ir pasirūpinti jais.“
Perspėjimo pranešimas telefone nėra skirtas išgąsdinti ar trikdyti rimtį. Jo tikslas – kuo greičiau perduoti informaciją apie galimą ar jau kilusį pavojų ir padėti žmogui priimti tinkamus sprendimus.
Gavę perspėjimo pranešimą:
- Išlikite ramūs ir atidžiai perskaitykite visą pranešimą.
- Vykdykite pranešime pateiktus nurodymus.
- Sekite oficialią informaciją per LT72, LRT, valstybės ir savivaldybių institucijų informacijos kanalus.
- Perspėkite artimuosius ar kaimynus, kurie galėjo nepastebėti perspėjimo.
- Be būtino reikalo neskambinkite numeriu 112 – jis skirtas pranešti apie realų įvykį ar nelaimę.
Ką gali reikšti skirtingi perspėjimai?
Oro pavojus
Gavę perspėjimą apie oro pavojų, vykdykite pranešime pateiktus nurodymus. Priklausomai nuo grėsmės lygio gali būti rekomenduojama nusimatyti saugią vietą ar artimiausią priedangą, nedelsiant eiti į saugią vietą ar priedangą bei sekti tolesnę informaciją.
Pavojingi meteorologiniai reiškiniai
Gavę perspėjimą apie audrą, stiprų vėją, liūtį ar kitus pavojingus reiškinius, vykdykite pranešime nurodytas pagrindines rekomendacijas, pasirūpinkite savo ir artimųjų saugumu, venkite nebūtinų kelionių, nestovėkite po medžiais, nestabiliais statiniais ar elektros linijomis.
Gaisras, cheminė ar radiacinė avarija
Tokiais atvejais gali būti rekomenduojama likti patalpose, uždaryti langus ir duris, išjungti vėdinimo sistemas arba pasirengti evakuacijai. Visuomet vadovaukitės konkrečiais perspėjimo pranešime pateiktais nurodymais.
Evakuacija
Jeigu pranešime nurodoma evakuotis, nedelsdami vykdykite atsakingų institucijų nurodymus ir vykite į nurodytą saugią vietą arba gyventojų surinkimo punktą.
Daugiau informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms ir rekomendacijas, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, rasite pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje.
