Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 24d. 11:49

170 tonų sveriantį tiltą į Jonavą gabeno naktį šešiais krovininiais automobiliais: teko demontuoti dalį kelio ženklų

Į Jonavą gabenamos pėsčiųjų tilto konstrukcijos
Audriaus Reipos ir Vytauto Kalpoko nuotr. / Į Jonavą gabenamos pėsčiųjų tilto konstrukcijos

Naktį iš pirmadienio į antradienį Jonavą pasiekė būsimojo pėsčiųjų tilto konstrukcijos. Šešiais automobiliais tiltas iš Kretingos naktį buvo vežamas todėl, kad kitaip dėl negabaritinio krovinio kelyje nebūtų galimybės prasilenkti su kitais automobiliais. Kūrybiškumo pareikalavo ir plieninių konstrukcijų užkėlimas bei pritvirtinimas ant specialaus transporto.

Pėsčiųjų tiltas per Žeimių gatvę sujungs gyvenamąjį Kosmonautų rajoną ir kitoje judrios gatvės pusėje esančius Jonavos sporto areną, Joninių slėnį, miesto stadioną bei šioje vietoje statomą baseiną.

Tiltą projektavo bendrovė „Šiltas namas“ (architektas Arūnas Lapinskas ir konstruktorius Jevgenijus Gintovas), tilto koncepcijos autorius – profesorius Gintaras Čaikauskas ir bendrovė „Architektūros linija“, jį stato AB „Kauno tiltai“. Projekto vertė – beveik 2 mln. 260 tūkst. eurų.

Galimybė pradėti šio tilto statybas atsirado gavus Vyriausybės finansavimą.

Buvo atliktas maršruto tyrimas

Sekmadienio vakarą iš Kretingos išvykę šeši krovininiai automobiliai Jonavą pasiekė tik antradienio naktį. Pirmadienio rytą pakeliui teko stoti ir kelionę tęsti vėlų pirmadienio vakarą – kai gerokai sumažėjo automobilių srautas.

Sklandžiam tilto transportavimui užtikrinti buvo atliktas išsamus apie 250 kilometrų maršruto tyrimas, nuspręsta laikinai demontuoti pravažumui kliudančius 15 kelio ženklų Kretingoje, Rietave, Raseiniuose, Kėdainių rajone ir Jonavoje.

Kaip 15min sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, bendrovės „Steel Bridges“ gamykloje pagamintą tiltą prieš vežant į Jonavą teko supjaustyti į aštuonias dalis, kurių sunkiausia svėrė apie 50 tonų.

Atskiros tilto dalys, pasiekus Jonavą, buvo keliamos ant laikinų atramų 500 tonų kranu.

„Čia, vietoje, jis vėl bus surinktas kaip savotiška „Lego“ konstrukcija. Kadangi vien atskiros jo dalys sveria nuo keliasdešimt iki daugiau kaip penkiasdešimt tonų, tad tiek jo kelionė iš Kretingos į Jonavą, tiek jo sumontavimas vietoje – rimtas inžinerinis uždavinys. Žinau, kad vykdant pervežimo darbus reikėjo ne tik demontuoti kelio ženklus, bet vietomis ir nuimti atskirus stulpelius“, – teigė M.Sinkevičius.

M.Sinkevičius pasakojo, kad vien tilto užkėlimas ir įtvirtinimas ant negabaritinio krovininio transporto pareikalavo kūrybiškumo: „Juokauju – atsivežti šį krovinį į Jonavą buvo šiek tiek sunkiau nei virtuvės komplektą iš „Ikea“.

Neatsitiktinai pervežimas buvo vykdomas naktį, kai automobilių srautas minimalus. Važiuojant magistraliniu keliu A1 kliūčių mažiau, bet vykstat siauresniais keliais, kertant žiedines sankryžas, manevruojant – nemažai reikalų“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Sinkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Sinkevičius

Darbai pareikalavo kūrybiškumo

Visą pėsčiųjų tilto statybą meras įvardijo kaip itin sudėtingą procesą. Nemaža dalis darbų vyko ir tebevyks vietoje, kur jis ir stovės – Žeimių gatvėje, Jonavoje.

„Turiu omenyje atramas, į kurias remsis šis tiltas. Jų įrengimas – svarbi visos statybos dalis. Juk tiltas negali pakrypti, atramos turi laikyti apkrovas ir tarnauti dešimtmečius.

Taip pat vietoje vykdomi ir įvairūs darbai, susiję su prieigų įrengimu. Tiltas turi būti pritaikytas ir neįgaliesiems. Jis yra pagamintas iš plieno. Tad galima tik įsivaizduoti metalo lankstymo, virinimo darbų apimtis jį konstruojant“, – sakė M.Sinkevičius.

Tiltas bus montuojamas ne mažiau kaip dvi dienas, o juo pasinaudoti tiek jonaviečiams, tiek miesto svečiams labai greitai dar neteks.

Audriaus Reipos nuotr. /Į Jonavą gabenamos pėsčiųjų tilto konstrukcijos
Audriaus Reipos nuotr. /Į Jonavą gabenamos pėsčiųjų tilto konstrukcijos

„Tik įrengus tilto konstrukciją bus galima užbaigti prieigas. Reiks atlikti elektros, tilto apšvietimo darbus.

Architekto G.Čaikausko vertinimu, Jonavos pėsčiųjų tiltas taps įvykiu Lietuvos architektūroje. Aš su tuo negaliu nesutikti.

Man atrodo, kad šis tiltas tikrai trauks akį – vieniems jis labai patiks, gal bus, kam nepatiks, bet esu tikras, jog jis nepaliks abejingų. Kadangi jis iš plieno santvarų, tai šis tiltas taps jaunesniuoju broliu mūsų istoriniam geležinkelio tiltui“, – kalbėjo M.Sinkevičius.

Audriaus Reipos nuotr. /Pėsčiųjų tiltas bus įrengtas per Žeimių gatvę
Audriaus Reipos nuotr. /Pėsčiųjų tiltas bus įrengtas per Žeimių gatvę

Panaudota daugiau kaip 170 tonų plieno

Bendrovės „Kauno tiltai“ Transporto infrastruktūros statybos projektų darbų vadovas Andrius Čekanauskas teigė, jog tilto statyba prasidėjo rugpjūčio 7 dieną, įkasus statybos darbų pradžią simbolizuojančią kapsulę.

Kadangi naujai statomo dviračių-pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę Jonavos mieste atramų pamatai patenka ant esamų šilumos tiekimo tinklų, prieš pradedant tilto statybos darbus teko perkelti šilumos tiekimo vamzdynus bei kitas požemines komunikacijas.

„Naujos atramos įrengtos ant gręžtinių polinių pamatų. Atramų įrengimui sunaudota apie 400 kubinių metrų betono ir apie 50 tonų armatūros.

Tilto plieninė sudėtingos konstrukcijos, dvigubo kreivio, vieno tarpatramio santvarinė perdanga buvo gaminama gamykloje Kretingoje. Tam panaudota daugiau kaip 170 tonų plieno. Pats tiltas bus 60,85 metrų ilgio“, – sakė A.Čekanauskas.

Projekte numatyta, kad juo galės judėti pėstieji ir dviratininkai, bus prieigos neįgaliesiems.

Viso objekto pabaiga numatoma kitų metų birželio mėnesį.

jonava.lt /Būsimas pėsčiųjų tiltas Jonavoje
jonava.lt /Būsimas pėsčiųjų tiltas Jonavoje

Tiltas – ir jungtis tarp žmonių

Jonavos pėsčiųjų tilto koncepciją kūręs architektas profesorius Gintaras Čaikauskas sako, kad jonaviečiams buvo pasiūlytos šešios tilto versijos, iš kurių rajono bendruomenė išsirinko vieną.

Siekta, kad tiltas nebūtų vien tik formalus susisiekimo elementas iš taško A į tašką B, bet kartu organiškai susilietų su šalia esančia Jonavos sporto arena. Be to, norima, kad šis statinys taptų lengvai atpažįstamu Jonavos miesto simboliu.

„Šis tiltas tikrai nėra paprastas statinys. Jis panašus į ką tik nori, tačiau ne į tradicinį tiltą. Aš jį vadinčiau skulptūriniu sprendimu, turinčiu ne tik funkcinę paskirtį, bet ir estetinę ir net simbolinę“, – kalbėjo G.Čaikauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Čaikauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Čaikauskas

Architektas sako, jog jį nudžiugino miesto sprendimas iš visų pasiūlytų variantų pasirinkti būtent šį – charakteringą ir išraiškingą.

„Kaip žinia, Jonava tarsi turi ir industrinio miesto nuotaikų, tai ir pramonės miestas. Greta tilto yra sporto arena, kuri taip pat išraiškingos formos. Tiltas buvo derinamas prie konteksto“, – kalbėjo G.Čaikauskas.

Kalbėdamas apie tiltą kaip statinį architektas teigė, kad svarbu yra viskas: estetika, funkcionalumas.

„Architektūros pagrindinė funkcija yra tarnauti žmogui, tačiau visada galima funkcinį sprendimą pateikti įvairiais būdais.

Mes interpretuojame, kad tiltas yra ypatingos svarbos statinys, turintis daug simbolinių prasmių. Tai ir žmonių jungtis, ir miesto – kaip arterijos. Jei pažiūrėtume į pasaulinę praktiką, pastaraisiais metais tiltai išgyvena renesansą.

Vis mažiau ir mažiau tiltas yra suprantamas tiesiogiai kaip funkcinis objektas. Dažniausiai atvirkščiai – kaip simbolinis, išraiškingas, netradicinis. Ieškoma naujų priemonių, norint perteikti tokią paprastą funkciją: sujungti krantus ar gatves“, – kalbėjo architektas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min