„Nė vienos“, – lyg kirviu nukirto I.Šimonytė, paklausta, kiek istorinių klaidų per pastarąjį ketvirtį šimtmečio padarė Lietuva.
P.Vaitiekūnas pasiūlė visiems idealistams nusiimti rožinius akinius ir pamatyti, kad padaryta didžiausia, kokia galėjo būti, klaida – nesugebėta perprasti Rusijos.
„Istorinė klaida, kad mes, kurie priklauso Vakarams, nesugebėjome išspręsti Rusijos problemos. Per 26 metus po Sąjūdžio mes taip to kažko ir nepadarėme“, – nurodė P.Vaitiekūnas, pratęsdamas, kad smulkesnių klaidų pasaulyje būta ir daugiau.
Istorinė klaida, kad mes, kurie priklauso Vakarams, nesugebėjome išspręsti Rusijos problemos, – sakė P.Vaitiekūnas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino, kad didelės klaidos buvo visi bandymai perrašinėti istoriją ir net tiems, kurie nebuvo signatarais ir kovotojais Kovo 11-ąją, dėtis didžiausiais herojais. Taip pat, pasak ministro, vos nesuklysta į Sąjūdžio programą įrašant Lietuvą sieksiant būti neutralia šalimi, o ne ES ir NATO šalimi.
„Labai greitai tai pakeitėme. O juk mes buvome kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova, tik jos šiek tiek ilgiau pasvarstė“, – teigė J.Olekas.
Tačiau dar didesne klaida, sulaukęs dar vieno klausimo, ministras įvardijo nepakankamą Lietuvos dėmesį savo gynybai ir tai, kad vis suvalkietiškai buvo bandoma nesumokėti už saugumą 2 proc. BVP.
Valstybės, kaip ir moters, tobulos nebūna
Publicistas Donatas Puslys savo ruožtu ragino visus mažiau žvalgytis atgal, mažiau ieškoti problemų ir pagaliau išmokti Lietuvą mylėti su visais jos netobulumais.
Mes iškovojome netobulą Lietuvą. Todėl turime išmokti pamilti kasdienybę su visomis klaidomis, – sakė D.Puslys.
„Mes iškovojome netobulą Lietuvą. Todėl turime išmokti pamilti kasdienybę su visomis klaidomis“, – sakė jis vesdamas alegoriją, kad ir mylimos moters ieškoti galima tobulos, bet vargu ar tokią kada surasi.
P.Vaitiekūnas ir humoristas Haroldas Mackevičius pažymėjo, kad dar labai svarbu Lietuvos žmonėms pagaliau išmokti būti laimingiems. Idealia valstybe Lietuvą vadindamas ambasadorius siūlė dažniau Lietuvos gyventojų klausti, kaip jie nori gyventi, ir spėliojo, kad tie klausimai tautą pažadintų.
Už ką duotų į snukį I.Šimonytė?
Kita vertus P.Vaitiekūnas pabrėžė, kad tie žmonės, kurie patys nejaučia, kokie laisvi dabar yra, gal tos laisvės ir nėra verti. Taip pat jis ragino į Kovo 11-ąją ir šiandien nežiūrėti kaip į praeitį, nes tai tebėra yra aštri dabartis.
Kiekvienam, kuris sako, kad tada buvo geriau, aš, kaip sako Šveikas, galiu duoti į snukį, – teigė I.Šimonytė.
„Kovo 11-oji tai ne tik išlaisvintos vaizduotės, bet ir išlaisvintos tiesos diena. Ji visai ne apie praeitį. Tai jums gal atrodo, kad apie praeitį. Mano 1990 Lietuva priėmė tą iššūkį kuris kilo. Ir jums gresia ne mažesni iššūkiai. Būkite jiems pasiruošę. Laisvė, Europos civilizacija yra aštri dabartis. Tai nėra duotybė“, – sakė P.Vaitiekūnas.
I.Šimonytė pridūrė, kad jai kelia nerimą Lietuvoje vis dar populiarus saviniekos jausmas ir iš to kylanti frazė „ne už tokią Lietuvą kovojome“.„Man nieko nėra atkariau už tą posakį „ne už tokią Lietuvą kovojome“. Kiekvienam, kuris sako, kad tada buvo geriau, aš, kaip sako Šveikas, galiu duoti į snukį“, – teigė ji, paaiškindama, kad jai visai užteko penkiolikos metų sovietų kalėjime, kad visam gyvenimui suprastų, kad to patirti daugiau niekada nebenori.
Apdovanotas Ž.Pavilionis
Renginyje VU TSPMI „Metų valstybės kūrėjo“ apdovanojimas įteiktas Lietuvos ambasadoriui Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Meksikai Žygimantui Pavilioniui už Lietuvos tapatybės ir vertybinės pozicijos kūrimą.
Tiesa, ambasadorius renginyje negalėjo dalyvauti, todėl už apdovanojimą dėkojo virtualiai. Jis teigė tikįs, kad per būsimus 25-erius metus bus galima nuveikti dar daugiau ir sustabdyti pasaulyje besitelkiantį blogį.
Mano asmeninis tikslas padaryti Ukrainą ES ir NATO nare, – sakė Ž.Pavilionis.
„Per 22 savo darbo metus įsitikinau, kad mus labai gerai girdi ir seka. Ir Vašingtone, ir Kišiniove, ir Kijeve, ir net Maskvoje, kurioje dabar irgi mūsų klausosi. Nebijokime būti savimi“, – sakė Ž.Pavilionis.
Anot jo, per ketvirtį amžiaus Lietuva tapo saugių namų nare, bet dar nepadarė visko, kad ir kitos mums artimos šalys galėtų jaustis taip pat saugiai.
„Mano asmeninis tikslas padaryti Ukrainą ES ir NATO nare“, – užsibrėžė ambasadorius Ž.Pavilionis.
