Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pikete Vilniuje dalyvavęs M.Saakašvilis gyrė Lietuvą, bet pilietybės nesieks

Michailas Saakašvilis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Michailas Saakašvilis
Šaltinis: BNS
4
A A

Antradienį Vilniuje, skvere priešais Rusijos ambasadą, devintą kartą surengta protesto akcija prieš Gruzijos žemių okupaciją. Protesto akcijoje susirinko apie 50 žmonių, tarp jų buvo ir Michailas Saakašvilis – savo kalboje Lietuvą jis pavadino „viena nuostabiausių tautų pasaulyje“.

„Esate tauta, kuri nebijo. Yra didžiulių tautų Europoje, pasaulyje, bet jų lyderių indėlis niekada nesiekė nė mažosios dalies Lietuvos parodytos drąsos. Visi šie nuostabūs Lietuvos herojai yra taip pat ir mano tautos istorija. Tai yra persipynę, nes tai yra viena kova ir pergalė bus viena: Lietuva, Ukraina, Gruzija, kiti draugai regione – Latvija, Lenkija, Estija, mes žinome, už ką kovojame: už teisę į padorų gyvenimą, nepriklausomą nuo grobuonies, kuris nusprendžia, kad mes jam priklausome. Tai lyg blogas sapnas“, – sakė M.Saakašvilis.

Jis prisiminė, kaip 2008-ųjų rugpjūtį prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama delegacija atvyko į Tbilisį, ir kartu su kitų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos vadovais, jo teigimu, „išsaugojo Gruzijos nepriklausomybę“. Pasak jo, V.Adamkus tuo metu turėjo sveikatos problemų, galėjo nusileisti tik Azerbaidžane, iš kur toliau į Gruziją keliavo automobiliu, parą beveik nevalgė, tačiau nepaisė sunkumų.

„Tai niekada nebus pamiršta, – teigė M.Saakašvilis. – Lietuvos užsienio reikalų ministras (P.Vaitiekūnas – BNS) sakė: pastatykite mano lovą ant pagrindinio tilto, kurį Rusija ketina susprogdinti, informuokite juos, kad jie ruošiasi nužudyti Europos Sąjungos narės ministrą. Taip pat buvo ir sveikatos ministras. Lietuva taip pat atsiuntė mums visą lėktuvą amunicijos. Tai buvo labai simbolinis veiksmas: mes amunicijos turėjome, bet faktas, kad vienintelis karinis lėktuvas, įskridęs į Gruzijos erdvę gabendamas amuniciją ir rizikuodamas viskuo, buvo Lietuvos lėktuvas, buvo labai svarbus“, – pabrėžė tuometinis Gruzijos prezidentas.

Jis taip pat sako, kad sovietinė Lietuva yra „du labiausiai nederantys žodžiai pasaulyje“.

„Bet ši kova nėra baigta: jie bando sovietizuoti dalį Ukrainos, bando sovietizuoti dalį Gruzijos, jie nori, kad mes visi grįžtumėme. Bet jie turėtų žinoti, kad sovietiniai metodai nesuveiks, jie yra pasenę ir mes labiau nei bet kada pasiruošę kovoti už laisvę (...), mes daugiau niekada nebūsime vergai“, – kalbėjo buvęs Gruzijos vadovas.

Buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ragino tiksliai registruoti Rusijos vykdomos „šliaužiančios okupacijos“ Gruzijoje mastą. Anot jo, tokia iniciatyva būtų paveiki ir leistų atkreipti didesnį tarptautinės bendruomenės dėmesį į „mažytį, hibridinį okupavimą“.

„Imperijos atgimimas Europos rytuose yra visos Europos nelaimė ir grėsmė pasauliui. Tą reikia suvokti. Todėl tai, ką mes darome, atkreipdami dėmesį į neteisybę, į tebesitęsiančią agresiją ir ekspanciją – tai yra pasaulinis, mažų mažiausia Europos reikalas, – teigė V.Landsbergis. – Iš Lietuvos galėtų išeiti iniciatyva – informacija pasauliu kiekvieną dieną, mėnesį, kiekvienais metais, kiek dar papildomai užgrobė: ar šimtą metrų, ar pusę kilometro. Tai turi būti juntama, kad yra, kas stebi, yra, kas registruoja“.

„Kartais atrodo, kad karą Gruzijoje baigiame užmiršti – kaip ir tai, kad būtent nuo jo ir prasidėjo ta Rusijos revanšistinio imperializmo fazė, kuri tęsiasi iki šiol“, – teigė vienas akcijos organizatorių parlamentaras konservatorius Mantas Adomėnas.

Pasak jo, rugpjūčio 8-oji diena turėtų būti minima kaip kovos už Rusijos pavergtų kraštų laisvę ir valstybingumą diena.

2008 metų rugpjūčio 8 dienos naktį separatistiniame Pietų Osetijos regione prasidėjo ginkluoti Gruzijos kariuomenės ir separatistų susirėmimai. Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau – į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.

Po konflikto Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, tačiau likusi tarptautinė bendrija jas laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

Sako nesieksiantis Lietuvos pilietybės

Pikete sudalyvavęs Michailas Saakašvilis taip pat sakė nesieksiantis Lietuvos pilietybės, nors dėkoja už tokį kai kurių šalies politikų siūlymą.

„Ne, aš turiu atgauti savo Ukrainos pilietybę, ji buvo atimta nelegaliai. Daugybė ukrainiečių yra pikti ir jaustųsi apleisti, jei aš dėl jos nekovočiau“, – sakė M.Saakašvilis, BNS paklaustas, ar nesieks Lietuvos pilietybės.

Apsvarstyti galimybę suteikti šiam politikui Lietuvos pilietybę, kai iš jo buvo atimta turėta Ukrainos pilietybė, pasiūlė europarlamentaras Petras Auštrevičius.

„Aš myliu Lietuvą – jei nebūčiau gruzinas, jei neturėčiau Ukrainos pilietybės, nes gyvenau Ukrainoje 13 metų, aš buvau trijų Ukrainos revoliucijų dalimi, pradedant nuo kovos už nepriklausomybę, turėtumėme suprasti: jei nebūčiau gimęs gruzinu, galbūt būčiau lietuvis. Tad aš sieksiu išlaikyti tai, ką turiu, ir liksiu Lietuvos draugu bei gerbėju, nes Lietuva visada buvo mūsų švyturiu, ką bedarytumėme“, – sakė M.Saakašvilis.

Jis teigė šiuo metu galintis keliauti, nes turi Ukrainos pasą bei žada ginti savo teisę į Ukrainos pilietybę šios šalies teismuose. Trumpam apsilankęs Vilniuje M.Saakašvililis popietę žada išskristi iš Lietuvos.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prieš kelias savaites atėmė pilietybę iš M.Saakašvilio. Ukraina pranešė, kad toks sprendimas priimtas gavus dokumentų iš Gruzijos, bet daugiau detalių nepateikė.

M.Saakašvilis neteko Gruzijos pilietybės 2015-aisiais, kai P.Porošenka paskyrė jį Odesos gubernatoriumi. Tuo metu jo gimtoji šalis siekia, kad buvęs prezidentas būtų išduotas jos teisėsaugai, nes jam pateikti kaltinimai, susiję su smurtiniu protestuotojų išvaikymu bei krata vienoje privačioje televizijoje.

Reformų šalininkas M.Saakašvilis, atėjęs į valdžią Gruzijoje per 2003 metų Rožių revoliuciją, Odesos gubernatoriaus pareigas ėjo beveik pusantrų metų. Jis atsistatydino pernai, motyvuodamas, kad buvo trukdoma jo pastangoms kovoti su aukšto rango pareigūnų korupcija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min