Santykių pavasaris?
G.Nausėdos, opozicijos kartais pavadinamo „ketvirtuoju koalicijos partneriu“, santykiai su valdančiaisiais klostosi be didesnių duobių, įskaitant ir naujausią politinį puslapį dėl I.Segalovičienės karjeros posūkio.
Nors šalies vadovas anksčiau „aušriečių“ atėjimą į koaliciją ir buvo pavadinęs klaida, kritika pastarosiomis savaitėmis kiek aprimo.
Pats partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis taip pat pastaruoju metu laikosi nuosaikesnės pozicijos, o po pertraukos prieš savaitę netgi dalyvavo ir partijų lyderių susitikime su prezidentu.
Praėjus kelioms dienoms Seimui prezidentas pateikė I.Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolieres, kurią valdantieji giria. Be to, valdantieji, nedalyvaujant opozicijai, pavedė Valstybės kontrolei atlikti ir LRT auditą. Beje, „aušriečių“ iniciatyva.
Tiek viešai, tiek užkulisiuose kalbėję valdančiosios koalicijos atstovai tikino, jog dėl I.Segalovičienės yra nuoširdūs ir tikrai jokių mainų su G.Nausėda nevykdo.
Vis dėlto tokia įvykių seka sukėlė opozicijos kritiką. Buvę valdantieji konservatoriai pastarosiomis dienomis šiuos procesus pakrikštijo „orbanizacija“, viešai abejojo I.Segalovičienės tinkamumu ir galimybe išlikti nešališkai, priminė ir ankstesnius abejonių kėlusius G.Nausėdos komandos žmonių paskyrimus.
Pats prezidentas po kelių dienų pabandė išsklaidyti opozicijos nuleistą rūką, žadėdamas nedaryti jokios įtakos svarbiausiai valstybinio audito institucijai.
„Tikrai aš jai nedarysiu jokios įtakos, bet aš noriu siūlydamas žmogų į atsakingas pareigas kliautis ne kažkieno tai nuomone. Kartais ta nuomonė būna teisinga ir apie žmogų pasako daug, kartais ta nuomone gali nusivilti, nes žmogaus neturėjai galimybių pamatyti veikloje“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
Beje, prieš mėnesį LRT tarybos pirmininku tapo ir Mindaugas Jurkynas, į tarybą paskirtas būtent G.Nausėdos – politologas konsultavo prezidentą per 2019 rinkimų kampaniją. Būtent šie keli procesai sukėlė abejones dėl galimo nacionalinio transliuotojo politizavimo ne tik tarp politikų, bet ir žiniasklaidos bendruomenėje.
Patarėjų karjeros
Buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė akcentavo, jog I.Segalovičienė – ne pirmoji G.Nausėdos politinės komandos narė, paskirta ar pasiūlyta į svarbias pareigas. Ji atvirai suabejojo I.Segalovičienės, šalies vadovo patarėjos socialinei ir ekonominei politikai, kompetencija siūlomoms pareigoms.
„Man sunku įsivaizduoti, kokie buvo kiti kandidatai, jei pasirinkus geriausią kandidatą buvo pateikta ponia Segalovičienė“, – teigė I.Šimonytė.
Tiek ji, tiek ir kiti kritikai priminė ir 2021-aisiais į Lietuvos banko (LB) valdybą prezidento paskirtą Simoną Krėpštą, kurį Prezidentūroje beje ir pakeitė I.Segalovičienė. S.Krėpšta buvo siūlytas netgi LB pirmininku.
„Bent jau sakyčiau ponui Simonui Krėpštai negalima turėti jokių priekaištų dėl pasirengimo tas pareigas užimti, galima buvo tik dvejoti, kiek tai etiška paskirti į pareigas, į kurias skiria pats prezidentas“, – teigė I.Šimonytė.
Vis dėlto tiek I.Segalovičienė, tiek S.Krėpšta nėra vieninteliai buvę prezidento patarėjai ar politiniai bendražygiai, atsidūrę kituose svarbiuose postuose.
Tarp jų – ir užsienio reikalų ministru tapęs Kęstutis Budrys, Ryšių reguliavimo tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė bei jos pavaduotojas Darius Kuliešius.
Buvusi Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė tapo ekonomikos ir inovacijų viceministre. Vis dėlto, 15min šaltinių teigimu, kanclerės grįžimas į ankstesnę darbovietę (ji vadovavo EIMIN pavaldžiai įstaigai „Investuok Lietuvoje“, programai „Kurk Lietuvai) įvyko pačios A.Barzdienės ir ministerijos iniciatyva, o Prezidentūra dėl to nedemonstravo didesnio entuziazmo.
Didesnių diskusijų Seime nesulaukė ir buvusio VSD vadovo Dariaus Jauniškio paskyrimas į vieną reikšmingiausių šalies diplomatijoje, NATO ambasadoriaus postą. D.Jauniškis VSD vadovavo dvi kadencijas, antrąją – po G.Nausėdos paskyrimo. Jį vadovo pareigose pakeitė buvęs pavaduotojas Remigijus Bridikis, kuriam didelių priekaištų, tiesa, neturėjo ir opozicija, tik priminė jo vaidmenį VSD pranešėjo tyrime.
Šiame kontekste įdomus ir kitas dėmuo – anksčiau kritikos sulaukęs kadenciją baigęs ambasadorius NATO Deividas Matulionis netrukus turėtų žengti į Prezidentūrą, kur imsis vadovauti prezidento nacionalinio saugumo grupei.
15min šaltinių teigimu, būtent ši vieta kelis mėnesius laikyta D.Matulioniui po to, kai buvęs patarėjas nacionaliniam saugumui K.Budrys gan netikėtai buvo pasiūlytas į užsienio reikalų ministrus.
