Citavo žinomą leidinį
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, esą „Rusijos invazijos atveju Lietuvos savanorių skaičius bus mažesnis nei 500“. Jis citavo rusų žiniasklaidą. Ši savo ruožtu, atkartojo sakinį iš žurnalo „The Economist“.
„Jūs juoksitės, bet „The Economist“, liberalios ideologijos ruporas, naujausiame savo numeryje publikuoja straipsnį pavadinimu „Susipažinkite su savaitgalio kariais, besiruošiančiais ginti Europą nuo Rusijos“.
Šiuo atveju eina kalba apie didžiuosius Lietuvos šaulių sąjungos kovotojus, kurie savaitgaliais renkasi šaudyti šaudykloje ir „praktikuotis šturmuoti apkasus“.
Žurnalas rašo, kad tai yra Lietuvos „visapusiškos gynybos“ doktrinos dalis. Apsauga nuo Rusijos.
Jei Rusija įsiveržtų į Lietuvą, savanorių, kurie dalyvautų bendrose kovos operacijose su kariuomene, skaičius būtų mažesnis nei 500.
Tai didelė galia!!! Argi ne baisu?“ – šaipėsi vyras.
Tokią pačią informaciją platina ir rusų žiniasklaidos tinklalapiai.
Ką rašė užsienio žurnalistai?
„The Economist“ iš tiesų rašė apie Lietuvos šaulių sąjungą straipsnyje „Susipažinkite su savaitgalio kariais, besiruošiančiais ginti Europą nuo Rusijos“.
Publikacijoje pasakojama, kas yra Šaulių sąjunga ir kaip dalis jos narių praleidžia savaitgalius miške, mokydamiesi šturmuoti tranšėjas.
Užsimenama, jog prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, organizacijos gretos beveik padvigubėjo, o daugelis narių patys perka savo ekipuotę.
Kaip rašo laikraštis, organizacija yra Lietuvos „visapusiškos gynybos“ doktrinos dalis.
Publikacijoje yra sakinys: „jei Rusija įsiveržtų į Lietuvą, savanorių, kurie vykdytų bendras kovines misijas su kariuomene, skaičius būtų mažesnis nei 500“. Tačiau, ko nepamini internautas, toliau rašoma, jog „dauguma vietoje to saugotų užnugarį ir teiktų techninę pagalbą“.
Kiek šaulių dalyvautų?
Portalas 15min paklausė Šaulių sąjungos, ką reiškia šie skaičiai ir ar jie tikslūs.
Organizacijos atstovė žiniasklaidai Aušra Garnienė laiške pakomentavo skleidžiamas manipuliacijas. Jos žodžiais, „The Economist“ pateikiamas skaičius neatitinka realybės.
Pasak jos, remiantis Lietuvos šaulių sąjungos personalo ataskaitos duomenimis, įvedus karo padėtį apie 3,5 tūkst. asmenų taptų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi ir vykdytų veiksmus pagal Vyriausybės ginkluotos gynybos planus. Tai įtrauktų kovinius, komendantinius ir dalį specializuotų šaulių.
Dar apie 8 tūkst. suaugusių šaulių galėtų vykdyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmus ir remti valstybės ir savivaldos institucijas užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą.
Lietuvos šaulių sąjunga yra integruota į valstybės gynybą ir krizių valdymą. Jos paramą Lietuvos kariuomenei, kitoms valstybės institucijoms apibrėžia Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas.
Šiuo metu Šaulių sąjungos prioritetas – komendantinių specializuotų pajėgumų kūrimas, jų plėtra ir stiprinimas remiant karo komendantus.
Ji pabrėžė, jog Lietuvos karinę gynybą užtikrina Lietuvos kariuomenė, o Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška valstybės remiama organizacija, kuri vienija valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus civilius.
Ką numato įstatymas?
Internautas savo teiginį formuluoja taip, jog atrodytų, kad Lietuvą gins vos 500 savanorių, o tuomet užsimena, jog kalbama apie Šaulių sąjungą. Net jei iš organizacijos prisijungtų tik 500 savanorių, o taip nėra, Lietuvos gynybą pirmiausiai užtikrina kariuomenė, ne šauliai ar kitos tarnybos.
Karo padėties atveju pirmosiose Lietuvos gynybos gretose stovi kariuomenė, o į ginkluotųjų pajėgų sudėtį patektų ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Šaulių sąjungos koviniai būriai. Įvedus karo padėtį, jie tampa pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui.
Karo padėties įstatyme numatoma, kad koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai vado ar jo įgalioto asmens sprendimu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenė yra stipri ir moderni kaip niekada anksčiau. Ji nuolat treniruojasi įvairiose pratybose ir yra pasirengusi visiems įmanomiems scenarijams, o greitojo reagavimo pajėgos yra pasiruošusios nedelsiant reaguoti į visus kylančius iššūkius.
2024 m. KAM duomenimis, Lietuvos profesinėje karo tarnyboje yra 12,4 tūkst. karių. Karių savanorių ir kitų savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių – 5,5 tūkst. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos – 3,9 tūkst. Aktyviojo rezervo karių – 30,3 tūkst.
Lietuva – NATO narė
Taip pat svarbu nepamiršti, jog Lietuva priklauso NATO. Aljanso narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu.
Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį, NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.
Svarbiausias NATO tikslas – visomis politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti visų jos narių laisvę ir saugumą. Šį tikslą sudaro trys kertinės užduotys: kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ir bendradarbiavimas saugumo srityje su partnerėmis.
KAM pastebi, jog sąvoka „NATO kariuomenė“ arba „NATO pajėgos“ gali klaidinti, nes organizacija neturi nuolatinės kariuomenės. Kiekviena jos narė įsipareigoja suteikti Aljansui tam tikrą skaičių tam tikro tipo pajėgų NATO operacijoms vykdyti. Šias pajėgas kontroliuoja pati valstybė, kol jų pareikalaujama ir už jas atsakinga tampa NATO karinė vadovybė.
Kita vertus, NATO turi nuolatinių kolektyvinių karinių pajėgumų: daugianacionalinius štabus, NATO išankstinio įspėjimo iš oro pajėgumus, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir kt.
Ministerijos vertinimu, šiuo metu Lietuvai tiesioginio pavojaus nėra, o Aljansas ir sąjungininkai stiprina savo pajėgumus Lietuvoje.
Kaip ruošiamasi?
15min dar 2023 m. domėjosi, kaip tarnybos, kurios nėra kariuomenės dalis, ruošiasi galimam karui. Nors jos teigė negalinčios komentuoti slaptų gynybos planų, kai kurios pripažino, jog funkcijos iš esmės nesikeistų.
Vadovybės apsaugos tarnybos vadas nurodė, jog karo metu keistųsi pavaldumas ir ji taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. Tačiau jis teigė, kad funkcijos nesikeistų, bet greičiausiai atsirastų daugiau užduočių.
Tuo tarpu pasieniečiai karo metu turėtų įgyti ir papildomų funkcijų, nes savo lengva ginkluote negalėtų atlaikyti priešo technikos. Kasdienėje tarnyboje pasieniečiai ruošiasi ir karo meto užduotims, kuriose turėtų veikti kartu su kariais.
Visos tarnybos pasiruošimą šalies gynybai vykdo pagal kariuomenės vado nustatytus planus – jais užtikrinamas tiek individualus, tiek kolektyvinis rengimas.
Kariuomenė pabrėžia, kad pareigūnai dar būdami pasieniečių ar policijos mokyklos kursantais įgyja bazinius karinius įgūdžius, kurie jiems „suteikia taktinius gebėjimus dalyvauti koviniuose veiksmuose valstybės ginkluotos gynybos kontekste“. Toliau jie ruošiasi jau savo tarnybos metu.
Pavyzdžiui, būsimieji pasieniečiai trims savaitėms vyksta į Ruklą, kur įgyja bazinį pasiruošimą, o vėliau jį tobulina kasdienėje tarnyboje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Karo atveju Lietuvos negintų tik 500 savanorių ar tik 500 šaulių. Organizacijos duomenimis, įvedus karo padėtį apie 3,5 tūkst. asmenų taptų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Dar apie 8 tūkst. šaulių galėtų vykdyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
