„Šiandien Utenos apskrityje vėl pastebėtas drono požymius turinčio objekto judėjimas. Tai tikrai nedžiugina, tačiau Krašto apsaugos ministerija bei kariuomenė dirba savo darbą ir rodo parengtį“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo M.Sinkevičius.
Anot jo, problemos, kurios išryškėjo paskelbus oro pavojų, jau taisomos.
„Šiandien kalbėjau su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi. Mane patikino, kad visos matomos problemos yra vertinamos labai rimtai, o sprendimai ruošiami.
-
„Nereikėtų pusės Lietuvos vesti į priedangas“: siūlo ukrainiečių išankstinio perspėjimo sistemą dronams aptikti
-
Vilniečiai ir kauniečiai nesuprato, kodėl paskelbus oro pavojų Utenos rajone, gavo įspėjimo žinutes
-
Per dronų pavojų opozicija ėmė pliekti Seime į LRT pataisas besigilinantį Kauną
-
Utenos apskrityje atšauktas oro pavojus dėl dronų
-
Po dar vieno dronų incidento naujausia žinia iš kariuomenės
Pirmiausia – dėl sirenų. Vakar dalis žmonių pagrįstai klausė: jeigu paskelbtas oro pavojus, kodėl nebuvo įjungtos perspėjimo sirenos? Tai buvo karinių oro pajėgų sprendimas, tačiau bus atlikti perspėjimo tvarkos pakeitimai, kad oro pavojaus atveju sirenų aktyvavimas būtų aiškiai numatytas ir privalomas. Tokiose situacijose žmonės turi būti perspėjami visais įmanomais kanalais – ne tik telefonu, bet ir sirenomis. Tai yra daugiasluoksnis informavimas.
Antra – dėl greitesnio perspėjimo. Seime jau svarstomi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimai. Juos priėmus, oro pavojaus atveju perspėjimo sistemą aktyvuotų Lietuvos kariuomenė. Tai leistų sutrumpinti sprendimų grandinę ir perspėti gyventojus greičiau.
Trečia – dėl priedangų. Negali būti taip, kad žmogus pavojaus metu ateina prie priedangos ir randa užrakintas duris. Todėl numatoma, kad priedangų valdytojai turės iš anksto paskirti atsakingus asmenis, kurie užtikrintų priedangos atrakinimą ir paruošimą naudoti. Savivaldybės būtų atsakingos už priedangų aktyvavimo organizavimą, o PAGD – už šio proceso koordinavimą.
Taip pat turi būti peržiūrėta, kurios priedangos iš tiesų yra prieinamos visiems. Kaip jau pamatėme vakar, turime tokių priedangų mokyklose, darželiuose ar kitose įstaigose, į kurias pašaliniai tiesiog netelpa – jos užsipildo mokiniais, dirbančiu personalu. Todėl, žymėdami priedangas, turime įsivertinti ir jų galimybes priimti pašalinius žmones.
Ketvirta – dėl LT72. Dėl didelio vartotojų srauto svetainė ir programėlė patiria sutrikimų. Ministerija aiškinasi situaciją ir ieško techninių sprendimų, kaip užtikrinti, kad tokios sistemos veiktų patikimai būtent tada, kai jų labiausiai reikia.
Penkta – dėl pačių savivaldybių pasirengimo. Savivaldybės turi atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, peržiūrėti priedangų sąrašus, raktų turėtojus, atsakingus asmenis ir aiškiai žinoti, kas, kada ir ką daro oro pavojaus ar kitos ekstremalios situacijos metu. Šiuo klausimu intensyviai dirbame ir Jonavoje“, – rašo M.Sinkevičius.
Jis pabrėžia, kad priedangų tinklas plečiamas bei modernizuojamas. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 6,6 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių.
„Joms atnaujinti savivaldybėms skiriamos dešimtys milijonų eurų, tačiau akivaizdu, kad vien skaičių nepakanka – svarbiausia, kad pavojaus metu priedangos būtų realiai pasiekiamos.
Valstybė privalo veikti taip, kad žmogus ekstremalios situacijos metu negalvotų, kur skambinti, ką spausti, kur bėgti ir ar durys bus atrakintos. Sistema turi būti aiški, greita ir patikima“, – teigia socialdemokratų lyderis.
