Manė, kad tiesiog pervargo
Darbingo amžiaus vyrą, kurio tapatybės negalime atskleisti dėl donoro duomenų apsaugos, kalbinome dar gulintį nuo aplinkinio pasaulio izoliuotoje palatoje. Vyrui vos prieš 6 dienas atlikta inksto transplantacija. Panašu, kad svetimas inkstas jo organizme prigijo.
Vyras visą gyvenimą sportavo, jo organizmas buvo stiprus, užgrūdintas, jokios ligos jo nekamavo.
„Viskas prasidėjo nuo peršalimo. Prieš septynerius metus stipriai susirgau, temperatūra kilo net iki 40 laipsnių, tačiau po savaitės vėl buvau sveikas ir pamiršau buvusią ligą. Prieš penkerius metus po truputį pradėjo kilti kraujo spaudimas, bet aš to nesupratau, į gydytoją nesikreipiau. Tik pradėjus skaudėti galvą išgerdavau vaistų nuo skausmo.
Maniau, kad ją skauda nuo streso, pervargimo. Mat gyvenu įtemptai, dideliu ritmu. Galiausiai skausmai pradėjo varginti itin dažnai, todėl pasirodžiau gydytojams. Iš karto mane nusiuntė tikrintis inkstų. Buvo nustatyta, kad abu inkstai dirba vos 25 proc. pajėgumu, nors pats nieko daugiau, be galvos skausmų, nejaučiau. Gydytojai man paaiškino, kad tai klastinga liga – kai atsiranda simptomai, jau būna per vėlu, inkstai jau pažeisti. O iki tol jautiesi sveikas“, – pasakojo pašnekovas.
Vyras visą gyvenimą sportavo, jo organizmas buvo stiprus, užgrūdintas, jokios ligos jo nekamavo. Todėl net tuomet, kai sveikata pradėjo trikti, pašnekovas teigia į savo savijautą ilgai nekreipęs dėmesio.
Prarastos 576 valandos per metus
„Kokia buvo reakcija išgirdus diagnozę? Kai gerai nesuvoki visos tikrovės, baisiai ir nereaguoji. Iš pradžių nesuvokiau, kas manęs laukia, be to, gana gerai jaučiausi. Kiti skaito literatūrą, domisi savo liga. Aš viso to nedariau ir į galvą nekimšau blogų minčių. Didesnis šokas buvo šeimai. Jie suprato, kad tai nepagydoma liga ir kad situacija gali tik blogėti. Bandė mane saugoti, ragindavo daugiau ilsėtis, bet esu užsispyręs ir tie raginimai nepadėdavo. Net kai prieš pusantrų metų man pranešė, kad reikės dializės, nesumažinau savo gyvenimo tempo.
Dializę reikia atlikti 3 kartus per savaitę po 4 valandas. Taigi tekdavo važiuoti kaip į darbą – užtrukdavau nuo 7 iki 11.30 val., o vėliau sukausi kaip išmanydamas, kad nepasikeistų finansinė padėtis. Mano organizmas į dializę reagavo normaliai, nieko nejaučiau, važinėdavau į procedūras savo automobiliu. Sunkiausia būdavo nejudant išgulėti keturias valandas ant nugaros. Žmones, kurie dar neįpratę, netgi riša. Mat judant galima prasidurti veną, o jas reikia labai saugoti“, – prisiminė Kauno klinikų pacientas.
Vyras įsigudrino netgi keliauti, kadangi dializės centrų yra visame pasaulyje, taip pat visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, netgi Palangoje, o paslaugas visur apmoka valstybė. Teko tik atsisakyti slidinėjimo kalnuose. Labiausiai jam buvo gaila laiko, kurį tenka praleisti dializės procedūroje – 12 val. per savaitę, mažiausiai 48 val. per mėnesį ir 576 val. per metus.
Bandė sužinoti, kieno organą gavo
Pašnekovas atviravo, kad pakviestas tyrimams dėl donoro organo tinkamumo, nesitikėjo, kad jam bus daroma transplantacija.
„Sėdėjome šeši žmonės, vienas vaikinas buvo visai jaunas – 23 metų. Tai kaip loterija – man pavyko išlošti laimingą bilietą. Donoro laukiau 25 mėnesius. Yra ir ilgiau laukiančių. Operacija truko 5 val. 20 min. Skausmas po jos keletą dienų buvo didžiulis – padėjo tik nuskausminamieji. Ir dabar skauda, bet jau galiu vaikščioti. Taip pat porą parų buvo labai karšta iš vidaus, nes po transplantacijos kurį laiką širdis veikia didesniu pajėgumu. Taip pat kamavo sunkiai valdoma baimė, kad inkstas gali būti atmestas ir tuomet bus dar blogiau.
Esu girdėjęs, kad būna atvejų, kai prasideda uždegimas, kuris apima savus inkstus (man jie buvo palikti) ir juos tenka šalinti. Visko būna. Man viskas gerai. Bandžiau gydytojo klausti, kieno inkstą gavau, bet nesako. Kai pagalvoji – kažkam skausmas ir ašaros, kažkam viltis gyventi toliau. Man įdomu, koks tai žmogus, kokia jo istorija. Niekada jo nepamiršiu, dėkosiu jam ir jo artimiesiems“, – tikino pašnekovas.
Inkstų nepakankamumu gali baigtis paprasta angina
Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentė prof. Inga Arūnė Bumblytė įspėjo, kad skaudi, nepagydoma inkstų liga iš tiesų gali prasidėti nuo paprasto peršalimo.
Pirmiausiai infekcija pažeidžia šlapimo takus. Dėl to prasideda lėtiniai, paprastai skausmingi šlapimo pūslės uždegimai. Po kurio laiko infekcija iš šlapimo pūslės kyla aukštyn ir pasiekia inkstus. Tuomet pradeda kartotis ir inkstų uždegimai. Jeigu jie tampa lėtiniai, per keletą metų išsivysto inkstų nepakankamumas. Šiuo atveju apie inkstų ligą signalizuoja aiškūs simptomai, todėl nelaimei galima užbėgti už akių. Pasak gydytojos, pavojingesnė kitokia ligos eiga.
„Tarkime, žmogus persirgo angina. Jis jaučiasi visiškai sveikas, tačiau po kurio laiko pastebi, kad jo šlapimas pasidarė tamsesnis, rečiau šlapinamasi, galbūt pakilo kraujo spaudimas, gali šiek tiek mausti inkstų srityje, bet nebūtinai. Tai jau autoimuninės inkstų ligos pradžia. Ją gali sukelti bet koks infekcijos židinys, net esantis toli nuo inkstų, pavyzdžiui, pūlinukai ant odos. Metų metus žmogus nejaučia jokių simptomų, o kai jie pasireiškia, paprastai tai būna paskutinė ligos stadija, kai padėti gali tik dializė.
Tiesa, infekcijos inkstų nepakankamumą sukelia ne taip ir dažnai. Daug daugiau pacientų sulaukiame, kai inkstai žūsta dėl blogai gydyto aukšto kraujospūdžio ar diabeto, ilgai vartotų vaistų nuo skausmo. Teko matyti žmonių, kurie vos ne kasdien savarankiškai išgeria po 5–10 citramono tablečių, nes laiko šį vaistą nekaltu. Taip pat inkstus gali pažeisti vaistai nuo sąnarių skausmų“, – pasakojo I. Bumblytė.
Kodėl pavojingas aukštas kraujo spaudimas
Dar vienas autoimuninės inkstų ligos rizikos veiksnys – nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, žalojantis tiek stambias, tiek smulkias kraujagysles, kurių inkstuose yra labai daug. Dėl to žūsta juose esantys kraujagysliniai filtriukai, kurie valo kraują ir varo šlapimą, inkstas pradeda mažėti ir blogiau veikti. Dėl tos pačios priežasties kenčia inkstai, jei blogai gydomas diabetas. Būtent todėl labai labai svarbu profilaktiškai tirtis inkstus, ypač turint rizikos veiksnių. Tyrimai labai paprasti – šlapimo, kraujo tyrimas ir inkstų echoskopija.
Dėl inkstų nepakankamumo dažnai vystosi hipertenzija, t. y. aukštas kraujospūdis, kuris savo ruožtu tampa infarkto ar insulto rizikos veiksniu. Taip pat gali vystytis mažakraujystė, nes inkstai gamina hormoną, kurio reikia raudonųjų kūnelių gamybai, prasideda pokyčiai kauluose, organizme ima kauptis skysčiai ir druskos, žmogus tinsta,
Priklausomybė nuo aparato visam gyvenimui
Kai inkstai jau žuvę, vietoj jų dirba aparatas. Kiek ilgai gali išgyventi dializuojamas žmogus, priklauso nuo bendros jo organizmo būklės – ar jis papildomai neserga širdies arba kitomis lėtinėmis ligomis. Kuo žmogus sveikesnis, tuo gyvens ilgiau. Lietuvoje ilgiausiai su dialize gyvenantis pacientas šią procedūra tris kartus per savaitę atlieka jau 30 metų. Vieni žmonės dializę ištveria lengvai, kiti dar 3–4 valandas po jos jaučiasi labai silpnai. Tačiau psichologiškai sunku daugumai – labiausiai slegia priklausomybė nuo aparato. Todėl pagal statistiką tarp šių pacientų yra daugiau sergančiųjų depresija, lyginant su bendrąja populiacija.
Išsivaduoti iš dializės gali padėti tik transplantacija. Jeigu ji pavyksta, žmogus turi šansų grįžti į visiškai normalų gyvenimą. Moteris netgi gali išnešioti ir pagimdyti vaiką. Lietuvoje transplantacijos tenka laukti vidutiniškai apie dvejus metus. Tiesa, praėjusieji metai buvo rekordiniai – Lietuvoje atliktos 106 inkstų transplantacijos. Jei tokia situacija išliks ir šiemet, laukimo eilė sutrumpės iki metų.
Laukimo laikas taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių – kuo retesnė kraujo grupė ir savitesnis genofondas, tuo laukti tenka ilgiau. Beje, savo tėvams, vaikams bei sutuoktiniams inkstą aukoti gali ir gyvi žmonės. Pasak gydytojos, tokie atvejai sudaro apie 10 proc. Dažniausiai savo organą mažam arba suaugusiam, bet dar jaunam (18–25 metų) vaikui aukoja tėvai. „Tačiau dauguma mūsų pacientų – vyresnio amžiaus. Jeigu jiems savo inkstą siūlo vaikai arba vyras, žmona, jie atsisako, nepriima tokios aukos“, – teigė pašnekovė.
