Iš viso 2009–aisiais pareigūnai nagrinėjo 11 tūkst. skundų ir pranešimų apie smurtą privačioje erdvėje, iš jų 7423 – dėl smurto prieš moteris. Dėl 650 atvejų, susijusių su smurtu prieš moteris, pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2009–aisiais nuo sutuoktinio, partnerio ar sugyventinio fizinio, seksualinio smurto nukentėjo ir grasinimus patyrė 321 moteris, arba 38 mažiau nei 2008–aisiais (359).
Iš jų 19 nužudyta, 8 sunkiai sutrikdyta sveikata, 8 išžagintos ar prievartautos. Nepaisant policijos statistikos apie sumažėjusius smurto atvejus, ir valdžios įstaigos, ir nevyriausybinės organizacijos sako, kad šie skaičiai tėra lašas jūroje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį, kad oficialūs duomenys apie nukentėjusiąsias nuo smurto ne visada atspindi realią padėtį, nes neretai smurtą patyrusios moterys nesikreipia į policiją.
Tačiau realius skaičius, anot ministerijos, sunku apskaičiuoti be viktimologinių tyrimų. Asociacijos Moterų informacijos centro praeitą dešimtmetį atliktas tyrimas atskleidė, kad smurtą bent kartą pripažino patyrusios 63 proc. šalies moterų nuo 16 metų, nuo nepažįstamų vyrų smurto kentėjo dešimtadalis iš jų.
Tuo metu maždaug pusė respondenčių sakė patyrusios buvusio vyro ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta, per 40 proc. – tą patį iš tuometinio vyro ar partnerio. Centro atstovai sako abejojantys, ar šie skaičiai per dvylika metų pasikeitė. SADM skelbiamas 2008–aisiais bendrovės „BGI Consulting“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje smurtą šeimoje nuolat patiria 15 proc. ištekėjusių moterų, o buvusioje šeimoje tai patyrė 56 proc. išsiskyrusių moterų. Tai, anot tyrėjų, gerokai viršija panašių tyrimų metu kitose šalyse nustatytą smurto lygį.
Šis tyrimas taip pat patvirtino, kad paprastai prieš moteris šeimoje smurtauja jų partneris ar sutuoktinis (91,1 proc. atvejų), jos dažniausiai patiria psichologinį smurtą (87 proc.), beveik pusė – fizinį.
Tačiau dauguma moterų (nuo 30 iki 80 proc.) nelaiko smurtu įžeidimų, žeminančių juokų, barimo, ignoravimo, netgi asmeninio gyvenimo kontroliavimo, nepagrįsto pavydo ir trukdymo bendrauti su artimaisiais bei draugais, ką specialistai vertina kaip psichologinį smurtą.
