Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 5d. 15:48 , atnaujinta: 2015 gegužės 5d. 16:02

Premjeras pasiryžęs laikytis Vytauto Landsbergio prisipažinusiems KGB bendradarbiams duoto pažado

Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Algirdas Butkevičius

Antradienį Seime susirinkusi valdančiosios koalicijos politinė taryba nutarė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu sužiūrėti, ar prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių bylos Genocido ir rezistencijos tyrimų centre saugomos tvarkingai. Tik po to toliau bus sprendžiama, ar jas viešinti. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius jau dabar įsitikinęs: Lietuva turi laikytis dar 1990 m. valstybės vadovu buvusio Vytauto Landsbergio pažado. Pats. V.Landsbergis tvirtina, kad pažadą davė ne pats vienas ir abejoja, ar jo galiojimo trukmė – amžina.

Antradienį po politinės valdančiųjų tarybos A.Butkevičius teigė gavęs VSD informaciją apie V.Landsbergio duotą pažadą.

„VSD vadovas man pateikė papildomus dokumentus, kurių mes anksčiau neturėjome. Tas dokumentas yra V.Landsbergio 1990 m. kreipimasis į Lietuvos piliečius, kurie bendradarbiavo su KGB, kad jie prisipažintų ir būtų lojalūs mūsų valstybei. Netgi, kaip turintys patirtį, padėtų įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Aiškiai yra pono V.Landsbergio parašyta, kad tie žmonės nebus paviešinti“, – kalbėjo A.Butkevičius.

Aiškiai yra pono V.Landsbergio parašyta, kad tie žmonės nebus paviešinti, – sakė A.Butkevičius.

Jis pripažino, kad šis dokumentas jam pačiam ir politinei tarybai buvo naujiena – jis gautas tik praėjusią savaitę. Premjeras mano, kad pirmojo atkurtos valstybės vadovo pažadų turi būti laikomasi be išimčių.

„Žinote, mes negalime valstybės reputacijos žlugdyti“, – teigė A.Butkevičius.

Pats V.Landsbergis teigia, kad tai nebuvo jo asmeninis pažadas, o Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kurį jis iki šiol gali cituoti atmintinai. Tačiau ar tas pažadas tuomet duotas amžiams, ar jis buvo įstatymo galią turintis, o gal jį buvo galima pakeisti, V.Landsbergis nežino.

Tačiau svarbiausia, pasak jo, kad dėl buvusių KGB bendradarbių – prisipažinusių ir ne – pavardžių viešinimo turi spręsti ne „politbiuras prie alaus“, o specialistai.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vytautas Landsbergis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vytautas Landsbergis

Prašo sužiūrėti, ar nedingo

Tačiau prieš priimdama konkrečius sprendimus politinė taryba nutarė dar paprašyti VSD sužiūrėti, ar visos prisipažinusių asmenų bylos tinkamai saugomos.

„Iš tam tikros informacijos suprantama, kad yra tam tikros netvarkos“, – užsiminė premjeras.

Čia ne žaidimas, ne politiniai žaidimai turi būti, nes už kiekvieno numerio yra žmogaus gyvenimas, jo šeimų, giminių gyvenimas, todėl turime labai atsakingai elgtis, – sakė L.Graužinienė.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pridūrė, kad per patikrinimą paaiškės, ar prisipažinusiųjų dokumentai buvo saugoti tvarkingai.

„Čia ne žaidimas, ne politiniai žaidimai turi būti, nes už kiekvieno numerio yra žmogaus gyvenimas, jo šeimų, giminių gyvenimas, todėl turime labai atsakingai elgtis ir pirmiausia patikrinti, ar ten yra tas pats, kas yra perduota, ar yra kažkokios netvarkos“, – teigė L.Graužinienė.

Pasak jos, kol kas politinėje taryboje yra visokių nuomonių, tačiau sprendimai, ar tikrai prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardės gali būti viešinamos, nepriimti.

Rolandas Paksas: „Balaganas“

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas iš politinės tarybos posėdžio išėjo nesulaukęs, kol bus priimtas sprendimas. Tačiau, jo teigimu, tų asmenų, kurie prisipažino dirbę KGB, viešinti nereikėtų.

„Aš supratau vieną esminį dalyką, kad valstybės institucijos tų žmonių, kurie neprisipažino, nežino. Nėra, ką viešinti. Tiems, kurie prisipažino, valstybė yra davusi įsipareigojimą neviešinti pavardžių. O tų, kuriuos reikėtų viešinti, valstybė nežino pavardžių. Per 25-erius metus mūsų valstybės struktūros nesugebėjo tų pavardžių išaiškinti. (...) Vienu žodžiu – balaganas“, – kalbėjo R.Paksas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Loreta Graužinienė, Rolandas Paksas, Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Loreta Graužinienė, Rolandas Paksas, Algirdas Butkevičius

Anot jo, tai pirmiausia Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo brokas.

Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad negalima laužyti anksčiau duoto pažado, kad prisipažinusieji nebus paviešinti. Todėl jis pasiūlė politinei tarybai šį klausimą svarstyti iš naujo.

Žadėjo laikyti paslaptyje

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš porą savaičių sugalvojo, kad jau galima paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu.

Buvusiems KGB bendradarbiams, pagal ankstesnius teisės aktus buvo siūloma prisipažinti pažadant, kad tai  nebus vieša informacija, kol jie nekandidatuos rinkimuose ar nesieks karjeros valstybės tarnyboje. Tačiau vėliau šiems prisipažinimams buvo pritaikytas Paslapčių apsaugos įstatymas, kuris numato, kad dokumentams slaptumo žyma galioja 15 metų, o ne amžinai.

Prisipažinusių byloms šiemet baigia galioti slaptumo žyma, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.

Į šią komisiją atstovus deleguoja Seimas, Vyriausybė ir VSD, todėl klausimą nutarta apsvarstyti ir politiniu lygiu. Premjeras A.Butkevičius tikino pats Vyriausybės atstovei komisijoje spaudimo nedarysiantis ir jau paraginęs balsuoti taip, kaip lieps sąžinė. „Tikrai aš neprimesiu savo valios“, – teigė jis.

Apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis yra prisipažinę 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min