-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 04 11

Politinių organizacijų įstatymo projekte – piktnaudžiavimo rizikos pasinaudojant analitinių centrų veikla

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko Lietuvos politinių organizacijų įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, neužtikrina skaidrumo, sudaromos sąlygos neaiškios kilmės lėšų patekimui į šalies politinių partijų veiklą. Šių centrų veikla gali sudaryti sąlygas partijoms išvengti atsakomybės.
Specialųjų tyrimų tarnyba
Specialųjų tyrimų tarnyba / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

STT antikorupciniame vertinime daugiausia pastabų skirta naujovei – analitiniams centrams, kuriuos siekiama įtvirtinti. Šiuos centrus galėtų steigti politinės partijos. Jie teiktų analitinio, tiriamojo, šviečiamojo pobūdžio paslaugas, įskaitant ir politinei kampanijai reikalingas paslaugas.

STT korupcijos prevencijos pareigūnų vertinimu, analitinių centrų veikla galėtų sudaryti sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo. Pavyzdžiui, už analitinio centro suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas arba šias paslaugas partijai gaunant neatlygintinai. Politinės kampanijos problema, laikantis išlaidų limitų, Lietuvoje – aktuali. Kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn. Už šių limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai.

Taip pat pastebėta, kad Įstatymo projekte nenumatyta analitinių centrų atsakomybė už tam tikrus pažeidimus, todėl juos padarę analitiniai centrai – liktų nenubausti.

Siekiant sumažinti piktnaudžiavimo rizikas, STT pasiūlė nustatyti draudimą, kad analitiniai centrai jokiems subjektams negalėtų teikti paramos.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti analitinio centro galimą finansavimo šaltinį – politinių fondų, įsteigtų Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšas. Tačiau „politinio fondo“ apibrėžimo nei Įstatymo projekte, nei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra, todėl neaišku, koks subjektas laikytinas politiniu fondu. Taip pat, STT vertinimu, šiuo finansavimo šaltiniu būtų sudarytos sąlygos neaiškios kilmės lėšų patekimui į šalies politinių partijų veiklą, o tai gali pakenkti Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Kadangi STT anksčiau atliko Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinius vertinimus, ir į kai kurias pastabas nebuvo atsižvelgta, STT dar kartą pasiūlė pakartotinai svarstyti pateiktų pastabų įgyvendinimo galimybes.

Su antikorupcinio vertinimo išvada galima susipažinti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius