„Ko gero, tai bus ES solidarumo išbandymo metai: kaip ES valstybėms pavyks susitarti tarpusavyje dėl reakcijos į terorizmo problemas, susitarti dėl migracijos, ar gims bendri susitarimai“,– sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Margarita Šešelgytė.
„Tarp valstybių kyla daug nepasitikėjimo, ką irgi reikia spręsti, klausimas dėl Britanijos apsisprendimo – solidarumo klausimų yra labai daug ir tai bus ES išbandymo metas – pavyks atlaikyti šiuos iššūkius ar ne“, – pridūrė ji.
Ekspertų teigimu, Lietuvai bus svarbios derybos dėl bendros išorės sienų apsaugos ir laisvo judėjimo Šengeno erdvės išsaugojimo.
„Kalbant apie pabėgėlių krizę, Lietuvos atveju tai daugiau virtuali krizė, kuri niekaip nejaučiama praktiškai Lietuvoje. (...) Tad abejoju, ar čia iš tiesų gali būti realus pagrindas diskusijoms, bet neabejotinai Lietuvai bus svarbu, kas vyks visoje ES ir bent kol kas situacija išlieka nevaldoma ir Šengeno erdvės ateities klausimas yra iškilęs visu rimtumu. Gali būti, kad ir Lietuvos gyventojai jau kitąmet susidurti su apribojimais keliaujant Šengeno erdvės viduje, jeigu nebus imta kontroliuoti žmonių srautų atvykstančių iš trečiųjų šalių į ES“, – sakė TSPMI direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasauliui sutelkus dėmesį terorizmo ir migracijos grėsmėms, Lietuvai rūpės, jog tarptautinė bendruomenė nenusigręžtų nuo Baltijos regiono problemų.
„Lietuvos vaidmuo ES viduje, NATO viduje ir bus būtent toks – tikiuosi, kartu su kitomis Baltijos šalimis, su kitomis Šiaurės šalimis, kartu su Lenkija – nuolat priminti ES ir NATO ir šių organizacijų narėms apie situaciją Ukrainoje, apie situaciją Rytų kaimynystėje apskritai ir kad negalima kažkurių kitų krizių spręsti Rytų kaimynystės sąskaita“, – sakė R.Vilpišauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano Algio Krupavičiaus teigimu, sumažėjęs dėmesys konfliktui Ukrainoje buvo jaučiamas jau 2015-ųjų pabaigoje.
„Ukraina, tam tikros įtampos Rusijos atžvilgiu – visi tie procesai išliks. Tik Ukraina jau šių metų pabaigoje yra gerokai pasislinkusi iš tarptautinės politikos centro labiau link pakraščio, bet vienaip ar kitaip ji liks akiratyje ir Lietuva, matyt, bus ta valstybė, kuri gana nuosekliai ir toliau rems Ukrainos reikalus“, – sakė politologas.
Politologų teigimu, Lietuvai taip pat gali būti svarbūs pokyčiai JAV užsienio politikoje po prezidento rinkimų ir tikėtinas referendumas dėl Didžiosios Britanijos narystės ES.
„Britanijos išstojimas iš ES būtų bloga žinia tiek saugumo požiūriu, tiek dar padidėjusio ekonominio neapibrėžtumo požiūriu, tiek ir politinės fragmentacijos ir dezintegracijos ES stiprėjimo požiūriu. Ir tada vėl tai reikštų dėmesio nukreipimą nuo kitų Lietuvai aktualių šio regiono klausimų“, – sakė R.Vilpišauskas.
Lietuva vis labiau tampa globalizuoto pasaulio dalimi, šaliai vis aktualesnės tampa pasaulinės grėsmės, kurių pagrindine kitąmet išliks terorizmas.
„Jeigu Lietuvai anksčiau atrodydavo, kad tai yra kažkur toli pasaulyje, dabar tas terorizmas slenka vis arčiau, nes mes tampame globalios visuomenės dalimi ir tos grėsmės, kurios gręsia ES bendrai ar Vakarų pasauliui, gresia ir mums“, – pastebi M.Šešelgytė.
