Dabar populiaru
Publikuota: 2009 spalio 11d. 11:50

Politologai: Lisabonos sutartis Lietuvai naudinga tiek, kiek šalis suinteresuota sustiprėjusia ES

Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis šeštadienį pasirašė Europos Sąjungos Reformų sutartį.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis šeštadienį pasirašė Europos Sąjungos Reformų sutartį.

Įsigaliojusi Lisabonos sutartis Lietuvai būtų naudinga tiek, kiek šalis suinteresuota iš politinės krizės išbridusia ir stipresne Europos Sąjunga (ES), teigia politikos ekspertai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Kęstučio Girniaus teigimu, į Lisabonos sutartį dedamos viltys, kad ES taps skaidresnė, veiksmingesnė ir demokratiškesnė.

„Niekas nesiginčija, kad yra problemų ES valdyme, kuri išsiplėtė nuo 6 iki 27 valstybių. Neabejotina, kad reikia keisti Sąjungos valdymo struktūrą,“ – BNS sakė K.Girnius.

Pasak politikos apžvalgininko, Lisabonos sutartyje numatyta ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei ES prezidento pareigybės leistų ES kalbėti vienu balsu užsienio politikoje ir turėti bendrą poziciją.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai daugiau galių įgytų ir Europos Parlamentas. Tačiau anot K.Girniaus, kyla europarlamentarų atskaitingumo klausimas.

„Parlamentas turės daugiau galių, bet ar parlamentarai bus pakankamai atskaitingi žmonėms? Ar yra mechanizmai, kuriais žmonės galėtų juos valdyti? Čia klausimas gerokai sudėtingesnis,“ – teigė K.Girnius.

Nevienareišmiškai politologo vertinamas ir didesnių teisių suteikimas nacionaliniams parlamentams.

Siūlant įstatymo projektus, valstybių – narių parlamentai turės galimybę 8 savaites svarstyti siūlomą klausimą ir pareikšti nuomonę, ar teisės akto projektas priiminėjamas visos ES lygiu deramai pagrįstu atveju. Jei tam nepritartų daugiau nei trečdalio valstybių parlamentai, jis būtų persvarstytas ar jo netgi būtų visai atsisakyta.

„Tai gražiai skamba ir yra žingsnis į priekį, tačiau mąstant realistiškai, žiūrint į Lietuvos Seimą, kuris net ir „degančių“ šalies problemų negali išspręsti per 8 savaites, sunku įsivaizduoti, kad net jei Seimas ir turėtų galimybę pasisakyti dėl Europos Parlamente svarstomo klausimo, kaip jis tai padarytų,“ – kalbėjo K.Girnius.

Nors politologas Žygimantas Vaičiūnas nekvestionuoja paties ratifikavimo proceso, tačiau pabrėžia, kad euforijos dėl padidėjusio ES demokratiškumo, ko gero, nebus.

Žvelgiant formaliai, visuomenei sutartyje yra suteikiama daugiau svertų nulemti ES sprendimus. Pavyzdžiui, vienas milijonas kelių valstybių narių piliečių galėtų pareikalauti, kad Komisija pateiktų naujų teisės aktų siūlymų.

Politologų įsitikinimu įsigaliojusi Lisabonos sutartis Lietuvai bus naudinga, nes kiekviena ES valstybė suinteresuota tiek efektyviau, tiek demokratiškiau veikiančia ES.

Pasak K.Girniaus, sutarties ratifikavimo procese slypi didžioji dilema: patirtis rodo, kad jei žmonėms leidžiama tiesiogiai pasisakyti, jie dažniausiai referendume atmeta siūlymą.

„Airija buvo vienintelė šalis, kuri drįso leisti gyventojams tiesiogiai pasisakyti. Reikia pripažinti, kad žmonėms nebuvo leidžiama aiškiai pasisakyti. Sutarties priėmimo būdas nėra pats skaidriausias, bet norint padaryti ES veiksmingesnę, turbūt nėra kitos išeities. Jei būtų rengti kokie 5–6 referendumai, Lisabonos sutarčiai, ko gero, nebūtų pritarta,“ – pripažino K.Girnius.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų katedros vedėjas, profesorius Gediminas Vitkus sutarties ratifikavimo procese demokratiškumo nepasigedo.

„Niekas nedraudė ir kitoms valstybėms surengti referendumo. Šiuolaikinė demokratija yra atstovaujamoji demokratija, ir kiekvienas pilietis visų valstybės klausimų, ypač tokių painių ir sudėtingų kaip Lisabonos sutartis, geriau ir nespręstų, nes reikia turėti tam tikrą kvalifikaciją. Tai sprendė parlamentai prisiimdami politinę atsakomybę. Tame aš nematau jokių demokratijos pažeidimų,“ – kalbėjo G.Vitkus.

Politologų įsitikinimu įsigaliojusi Lisabonos sutartis Lietuvai bus naudinga, nes kiekviena ES valstybė suinteresuota tiek efektyviau, tiek demokratiškiau veikiančia ES.

Tuo metu kalbant apie naudą atskiruose sektoriuose, Ž.Vaičiūno teigimu, galima išskirti energetiką. Lisabonos sutartyje atsispindi Lietuvos siūlymai dėl energetikos politikos: įtvirtinta nuostata siekti apjungti energetikos tinklus, nustatoma, kad esant tam tikrų produktų – ypač energetikos – tiekimo sutrikimams, ES valstybės narės veikia solidariai.

„Natūrali Europos integracijos proceso pasekmė yra tai, kad ES Taryboje atsisakoma veto teisės ir plečiama kvalifikuotos balsavimo daugumos sistemos taikymo erdvė“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

G.Vitkaus teigimu, kiek Lietuvos interesai bus vertinami neturint veto teisės, priklausys nuo gebėjimų bendrauti su partneriais.

„Ar į Lietuvą bus pakankamai atsižvelgiama neturint veto, priklausys nuo mūsų sugebėjimo formuluoti savo pačių interesus ir sugebėjimo tai susiderinti su kitais partneriais,“ – sakė G.Vitkus.

Lisabonos sutartis buvo pasirašyta 2007–ųjų gruodį, bet ji įsigalios tik tada, kai ją ratifikuos visos 27 ES narės.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis Europos Sąjungos Reformų, arba Lisabonos, sutartį Varšuvoje pasirašė šeštadienio vidurdienį.

Iki šiol trūksta tik euroskeptiko Čekijos prezidento Vaclavo Klauso parašo. Jis kelia naujas sąlygas Lisabonos sutarčiai pasirašyti ir, pasak šį pusmetį ES pirmininkaujančios Švedijos ministro pirmininko Fredriko Reinfeldto, V.Klausas nori, kad būtų pridėta dviejų sakinių išnaša.

Norint įvesti naujas Lisabonos sutarties pataisas reikėtų, kad jas patvirtintų visos ES narės.

Čekijos parlamentas Lisabonos sutarčiai yra pritaręs, o čekų ministras pirmininkas Janas Fischeris sakė tikįs, kad jo šalis Lisabonos sutartį ratifikuos iki šių metų pabaigos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 1 Lisabona
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min