Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės gynimo taryba nutarė peržiūrėti Lietuvos ginkluotos gynybos koncepciją

Valstybės gynimo taryba renkasi prezidentūroje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Valstybės gynimo taryba renkasi prezidentūroje
Šaltinis: Žinių radijas, 15min.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ketvirtadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė naujausią informaciją apie besikeičiančią saugumo padėtį regione ir Lietuvoje, po posėdžio pranešė prezidentės Spaudos tarnyba. Apie ką konkrečiai buvo kalbama, nutylima.

Valandą trukusio posėdžio pokalbius prezidentės Spaudos tarnyba sutalpino į vieną sakinį. „VGT nusprendė, kad būtina peržiūrėti Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, kuri buvo priimta 2011 m. ir turi būti atnaujinta, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją“, – pranešė ji.

Šis Valstybės gynimo tarybos posėdis vyko ypatingai slaptai. Anksčiau žurnalistams būdavo sudaryta galimybė posėdžio dalyvius pasikalbinti Prezidentūros koridoriuje ar lauke S.Daukanto aikštėje, tačiau šįkart svečiai buvo įleisti pro vidinį Prezidentūros kiemą taip atimant bet kokį šansą žurnalistams pateikti klausimus posėdžio dalyviams.

Ką dar gali Rusija?

Savo ruožtu politologai spėlioja, kad greičiausiai šiame posėdyje buvo aptariama Rusijos reakcija į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymus.

Politologas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad Valstybės gynimo tarybos sušaukimas rodo, kad Lietuvos prezidentė šiek tiek keičia savo politiką, nes anksčiau tokie posėdžiai buvo šaukiami ypač retai – vos keletą kartų per penkerius su puse metų.

Kodėl to prireikė būtent dabar, L.Kasčiūnas pripažino galintis tik nujausti.

Asmeninio archyvo nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Asmeninio archyvo nuotr./Laurynas Kasčiūnas

„Mano nuojauta sako, kad tai bus bendras apsitarimas dėl to, kur mes dabar esame, kokios grėsmės Lietuvai kyla, kokie yra iššūkiai. Žinoma, esminis faktorius yra Rusija ir gali būti kalbama apie tai, kur Rusija dar gali mėginti išskirtinai „bausti“ ir Lietuvą, ne kaip ES šalį, bet kaip Ukrainos rėmėją, kur dar gali keršyti už prezidentės žodžius“, – sakė jis. 

Politologas įstikinęs, kad tokių sričių, kur Rusija dar gali pakenkti Lietuvai ir kurios būtų nenuspėjamos, beveik nelikę. Ypač tam pasitarnauja Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinantis suskystintų dujų terminalas.

 Su Rusija prekybos saitais susijusias grupes Maskva taip ištreniravo, kad tomis ekonominėmis sankcijomis, kurios dar gali būti taikomos, skaudaus smūgio nesuduosi, – tikino L.Kasčiūnas.

„Dabar daug tokių silpnų vietų nematau. Energetiniam saugume mūsų pozicijos labai stiprios, čia galime jaustis laisvesni ir labiau užtikrinti. Galime laisviau jaustis santykiuose su Rusija, mažiau bijoti, ką ji dar padarys. O su Rusija prekybos saitais susijusias grupes Maskva taip ištreniravo, kad tomis ekonominėmis sankcijomis, kurios dar gali būti taikomos, skaudaus smūgio nesuduosi“, – teigė politologas.

L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įmonės šiuo metu jau puikiai supranta, kad politinę riziką dirbdamos Rusijoje turės prisiimti pačios. Neliko Lietuvoje ir atsiskleidusių stiprių prorusiškų vežėjų verslo lobistų.

„Mėgstame kalbėti apie tai, kad vežėjų problemos yra geopolitika. Tačiau, mano supratimu, dažnai tai yra tik Rusijos vežėjų protegavimas. Jie tikrai labai suinteresuoti, kad lietuviai iš rinkos būtų išstumti“, – dar pridūrė L.Kasčiūnas.

Geriau vėliau nei niekada?

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas Žinių radijui sakė, kad būtų geriau, jei Valstybės gynimo taryba būtų susirinkusi prieš, o ne po D.Grybauskaitės žodžių, kai ji Rusiją pavadino teroristine valstybe. Po šio pareiškimo Rusijoje kilo didžiulis nepasitenkinimas, pasipylė aštrūs komentarai D.Grybauskaitės ir Lietuvos atžvilgiu, o netrukus Lietuvos vilkikai buvo pradėti stabdyti Rusijos pasienyje.

Tomo Urbelionio/BFL nuotr./prof. Ramūnas Vilpišauskas
Tomo Urbelionio/BFL nuotr./prof. Ramūnas Vilpišauskas

„Kalbant apie vieną pastarųjų pasisakymų, mano nuomone, pagrindinis klausimas – ar teigiant, kad viena iš kaimyninių šalių, kuri užsiima agresyvia politika ir dalyvauja kariniame konflikte su kita šalimi, buvo apgalvotas galimas reagavimo planas, jei ta kaimyninė šalis imsis priemonių atsakydama į šį viešą pareiškimą.

Pasakius, kad kuri nors šalis yra teroristinė valstybė, turėtų būti imamasi ir kitų atitinkamų sprendimų, – sako R.Vilpišauskas.

Iš tiesų kyla klausimas, kurį jau ne vienas kolega komentavo, ir manau, kad prieš viešai pasakant apie tai buvo prasminga Lietuvos institucijoms, kurios susijusios su saugumo reikalais, tarpusavy sutarti, kokia būtų reakcija. Abejoju, kad tai buvo padaryta. Nes pasakius, kad kuri nors šalis yra teroristinė valstybė, turėtų būti imamasi ir kitų atitinkamų sprendimų. Nes, kaip žinome iš praktikos, su teroristais nesiderama, paprastai su jais nepalaikomi diplomatiniai santykiai ir panašiai. Klausimas, ar tai buvo retorinė priemonė ir ar tai turėtų įgarsinti šalies vadovė, o jeigu taip, kas gali vykti po to. Galbūt dabar apie tai ir bus kalbama. Bet mes galime tik spėlioti. Gerai, kad bent dabar toks posėdis šaukiamas“, – svarstė R.Vilpišauskas. 

Jo teigimu, esant tokiai situacijai institucijos veiklos tarpusavio kordinavimas yra labai svarbus. 

„Dažnai Lietuvoj kyla problemos būtent dėl to, jog užsienio politika nėra suderinta su vidaus politikos veiksmais. Tai viena iš esminių Lietuvos politikos problemų ir tas atotrūkis dažnai nenaudingas mums patiems“, – sakė R.Vilpišauskas.

Visą laidos įrašą klausykite čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min