Rusišką šio teksto versiją rasite ČIA.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pradėjusi karą su būsima Seimo dauguma ir socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi, savo rankomis kuria stiprų oponentą būsimuose prezidento rinkimuose.
Priešprieša, kuri atsirado tarp prezidentės ir būsimosios valdančiosios daugumos, parodė ne tik Lietuvos demokratijos nebrandumą, bet atskleidė ir įdomių prezidentės psichologinių savybių bei labai aiškiai ir ryškiai nurodė netolimos ateities problemą – prezidento rinkimus 2014 m.
Ankščiau D. Grybauskaitė atrodė kaip politikė, kuri su savo kosminiu reitingu gali be jokių problemų būti išrinkta antrai kadencijai, o dabar ji jau turi tikrą, ne „popierinį“, varžovą – socialdemokratų pirmininką Algirdą Butkevičių. Ir tikru varžovu jį daro pati D.Grybauskaitė.
Dar visai neseniai atrodė: kas, jeigu ne ji, pakartotinai gali užimti rūmus S.Daukanto aikštėje? Tikrai ne Lietuvos politikos enfant terrible Viktoras Uspaskichas. Ir ne Rolandas Paksas, kuriam po apkaltos, rodos, uždrausta kelti kandidatūrą į bet kokį postą. Ir ne V.Ušackas, ir ne A.Zuokas, ir jau tikrai ne A.Paulauskas. Apie kitus reiktų išvis patylėti.
Formaliu kandidatu galėtų būti A.Butkevičius. Bet tik formaliu. Lietuvoje, kuri patyrė politinių lyderių krizę, A.Butkevičių galima vadinti antrojo ešelono politiko įsikūnijimu. Ir tai visai ne įžeidimas. Net „Oskarą“ kaip geriausias antrojo plano aktorius jis galėtų laimėti. A.Butkevičius gerai vaidino savo vaidmenis: buvo ir finansų ministras, ir susisiekimo ministras. Jis visada buvo geras atlikėjas, bet niekada neatrodė žmogumi, kuris gali kažką inicijuoti. Jis visada stovėjo kitų, daug stipresnių, figūrų šešėlyje. Ir net kai jis tapo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku, jis tapo lyderiu vėl tik formaliai. Tik popieriuje, bet ne realiai. Tai labai lengva paaiškinti. Bet kas, kas ateis prie šios partijos vairo po A.Brazausko, visada bus lyginamas su juo. Visi iki šiol atrodė tik kaip pablyškusi išėjusio lyderio kopija. V.Andriukaitis, J.Olekas, G.Kirkilas. Bet kuris. Visi visada lyginami su A.Brazausko masto figūra. Ir ne jų naudai. Po tokio sulyginimo nusivylę ir abejojantys lygintojai dažnai pasako: „Taip, susmulkėjo žmonės, susmulkėjo...“
A.Butkevičius niekada ir nebuvo politikas. Jis tapo juo tik prieš kelias savaites, kai atvirai nesutiko su D.Grybauskaitės ultimatumu kurti naują valdančiąją daugumą be Darbo partijos ir pulti į konservatorių glėbį. Jeigu ne šitas interesų susidūrimas, kur prireikė parodyti savo charakterį, jis taip ir liktų amžinai antru numeriu, „popieriniu“ premjeru, beveik tokiu pat patogiu D.Grybauskaitei, kaip ir A.Kubilius.
D.Grybauskaitė norėjo susidoroti su V.Uspaskichu, bet galiausiai juodojo diržo savininkė pakišo koją pati sau. Be naujo Seimo, kuris jau panašus į avilį, prezidentė dar gavo ir nepriklausomą nuo jos ministrą pirmininką, dabar jau turintį savo atskirą darbotvarkę. Ministrą pirmininką, kuris galėjo tapti tik formaliu Vyriausybės vadovu, bet dabar bus realus pretendentas į prezidento kėdę.
