Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 19, 14:52

Politologas Linas Kojala – apie britų karalienės Elžbietos II galią ir tai, koks bus Karolis III

Anapilin iškeliavusi britų monarchė Elžbieta II, nors ir laikėsi tradicijų, valstybėje ir pasaulyje turėjo ypatingą vaidmenį, kurį gludino metų metus, vis besikeičiant aplinkybėms. Koks bus jos įpėdinis Karolis III? Apie tai specialioje 15min video laidoje pokalbis su Rytų Europos studijų centro direktoriumi politologu Linu Kojala.
Linas Kojala
Linas Kojala / Vida Press ir asmeninio archyvo nuotr.

Pasak politologo, karalienės galia buvo dvejopa.

Čia, anot jo, reiktų prisiminti, kad nors Jungtinės Karalystės monarchas ir yra formaliai valstybės galva, tačiau svarbiausi valstybės sprendimai priimami demokratiškai išrinktose institucijose.

„Viena vertus, ji turėjo būdų pabendrauti su politiniais lyderiais, ypač tradicinių kassavaitinių susitikimų su premjerais metu ir jų turinys mums nėra žinomas – mes nežinome, kas buvo aptariama, kokia buvo karalienės laikysena, ką ji siūlė ar gal nesiūlė daryti politinių sprendimų priėmėjams, bet galime manyti, kad tokiu būdu ji galėjo paskatinti sprendimų priėmėjus elgtis vienaip ar kitaip, jų, be abejo, nespaudžiant, neturint jokios formalios įtakos formaliems sprendimams, bet bent jau išsakant poziciją“, – specialioje 15min laidoje sakė L.Kojala.

„Kitas dalykas – pats karalienės įvaizdis, čia jau galime globaliai kalbėti, kokį ji įvaizdį turėjo, kaip juo stiprino Jungtinės Karalystės diplomatines galias, pajėgumus. Tai turbūt atsispindi įvairiuose rodikliuose, pradedant ekonomika, turizmu ir kitais aspektais“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, naujasis britų monarchas yra kitoks, tačiau greičiausiai jis stengsis išlaikyti karalienės laikyseną.

„Kitoks jis žmogus, kuris nevengia išreikšti savo politinių nuostatų savo veikla, pavyzdžiui, kalbant apie klimato kaitos, aplinkosaugos problemas – jis turbūt buvo vienas iš tų, kuris jas pradėjo kelti dar tada, kai tai nebuvo pagrindinė politinė tema daugelyje valstybių, kaip kad yra dabar“, – pasakojo politologas.

„Tam tikra prasme jis uždavė tam tikrą toną, kuris leidžia šiandien sakyti, kad jis buvo įžvalgus – matė tas problemas, bandė atkreipti viso pasaulio dėmesio įvairiais veiksmais, apsilankymais įvairiuose pasaulio regionuose ir savo kalbėjimu, tad akivaizdu, kad jis nevengia pasisakyti“, – tęsė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karalius Karolis III ir karalienė konsortė Camilla
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karalius Karolis III ir karalienė konsortė Camilla

Anot jo, jis į politiką kišosi labiau nei Elžbieta II.

„Mes žinome garsiuosius laiškus, kuriuos jis rašydavo Vyriausybės vadovams, taip pat atskiriems ministerijų pareigūnams įvairiausiomis temomis – nuo maisto iki aplinkosaugos problematikos. Jis buvo aktyvesnis ir tai yra suprantama, nes jo pozicija tuo metu buvo šiek tiek kitokia. Ar dabar, būdamas karaliumi, jis tęs tokią pat tradiciją, bus aktyvus ar kaip tik perims tai, ką darė Elžbieta II, mes turbūt sužinosime pakankamai greitai“, – kalbėjo politikos ekspertas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Britanija ir pasaulis atsisveikina su karaliene Elžbieta II
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Britanija ir pasaulis atsisveikina su karaliene Elžbieta II

Karalienės reikšmė Lietuvai

Pasak politologo, Jungtinė Karalystė svarbi Lietuvos sąjungininkė, o britų monarchė yra parodžiusi dėmesį Lietuvai.

„Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, partnerė. Ne vienerius ir ne dvejus metus praleidome kartu būdami Europos Sąjungos nariais, šiuo metu esame NATO sąjungininkai ir apskritai šiuo metu matome, kiek problemų ir iššūkių šiuo metu patiria demokratija, tad tas tvarus ryšis tarp tokių valstybių kaip Jungtinė Karalystė ir Lietuva atsispindi visuose lygmenyse, įskaitant ir Elžbietą II, kuri taip pat yra parodžiusi asmeninį dėmesį Lietuvai“, – teigė L.Kojala.

Elžbieta II Lietuvoje lankėsi vienintelį kartą – 2006 metais. Įprastai britų monarchai konkrečioje šalyje apsilanko vieną kartą.

Pasak L.Kojalos, Lietuvai svarbus tvirtas ryšys su Jungtine Karalyste.

„Aš manau, kad Jungtinė Karalystė, kaip valstybė, atstovauja pasaulyje daugeliui principų, kurie reikšmingi ir mums, tad tas saitas išlieka tvirtas ir turbūt viena iš Jungtinės Karalystės stiprybių yra tai, kad net ir tokių nelaimių akivaizdoje, net ir tą akimirką, kai netektys, mes suprantame, kad šalis išliks, laikysis to paties principo ar jų tęstinumo ir toliau atstovaus demokratijai visame pasaulyje. Tai, be abejo, yra džiugi tendencija ir mums“, – teigė politologas.

„Manau, kad Lietuvos gyventojams svarbiausia, kad Jungtinė Karalystė būtų tvirta kaip valstybė ir priimtų tuos sprendimus, kurie šiai šaliai atrodo patys teisingiausi. Ji, kaip demokratinė valstybė, gali nuspręsti atsisakyti monarchijos, jeigu dauguma piliečių būtų nusistatę tokia kryptimi, bet kol kas, bent jau iš nuomonių apklausų, ilgamečių nuomonių apklausų, mes tarsi nematome tos aiškios tendencijos, kad būtų noras monarchijos atsisakyti ir tapti respublika formaliąja to žodžio prasme“, – kalbėjo jis.

Besikeičianti monarchija

L.Kojala taip pat teigė manantis, kad britų monarchija, prisitaikiusi prie kintančių aplinkybių, įrodė savo tvarumą.

„Mes žinome, kad šiandien monarchija tikrai nėra ta, kuri priima sprendimus, šiandien ji tikrai nėra tokia, kokia buvo prieš kelis šimtmečius, ir tas gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių yra to monarchijos tvarumo vienas iš požymių“, – teigė L.Kojala.

Pasak jo, Elžbieta II buvo labiau tradicinė monarchė, tačiau prisijaukino ir naujoves.

„Aš manau, kad ji bus sietina su tradicijomis, kurios jai buvo brangios. Mes matėme ir elgsenoje, stilistikoje, ir supratime apie jos pačios vaidmenį labai daug bruožų, kurie galėtų būti pavadinti tradiciniais, ir tai buvo neatskiriamas jos elementas, bet tuo pačiu tai buvo pokytis Jungtinėje Karalystėje, dramatiškas pokytis, įvykęs prieš septynis dešimtmečius ir apėmęs daugybę sričių – kultūrinių, socialinių, geografinių, politinių, tad jai tikrai tapo nelengva užduotis laikantis tradicinių principų surasti būdą pademonstruoti, kad monarchija gali prisitaikyti, pavyzdžiui, kad ji gali įsileisti į savo namus dokumentinių filmų kūrėjus, leisti transliuoti ceremonijas, kurios niekada anksčiau nebuvo matomos televizijos ekranuose, kad ji gali išsiųsti žinutę socialiniame tinkle „Twitter“, kad ji gali nusifilmuoti vaizdo klipe su animaciniu personažu, kad ji gali būti svarbi ir gana komiška tame epizode olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dalis“, – kalbėjo politikos ekspertas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II kalėdinis sveikinimas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II kalėdinis sveikinimas.

„Visa tai tikrai turbūt būtų buvę sunkiai suprantama jai pačiai pačioje pradžioje, kai ji tapo karaliene, ko gero, to pati labai ir nenorėdama, mirus jos tėčiui, bet tuo pačiu ir rodant gebėjimą keistis ir išlaikyti tą monarchijos kaip idėjos relevantiškumą. Tai tikrai nėra lengva užduotis“, – pridūrė jis.

„Scanpix“ nuotr./Karalienės Elizabeth II laidotuvės
„Scanpix“ nuotr./Karalienės Elizabeth II laidotuvės

Jis įsitikinęs, kad nelengvesnė užduotis lauks ir Karolio III.

„Tikrai ne lengvesnė užduotis lauks ir karaliaus Karolio III, nes akivaizdu, kad tie pokyčiai tikrai nesustoja, jie galbūt ir dar labiau intensyvėja“, – tvirtino L.Kojala.

Anot jo, bus įdomu stebėti, koks bus Karolio III valdymas.

„Bus įdomu stebėti, nes vienas iš Elžbietos II skiriamųjų bruožų buvo tai, kad mes nežinome, kokia buvo jos politinė pozicija įvairiais, labai svarbiais valstybės valdymo klausimais, įskaitant „Brexit“ referendumą ar Škotijos nepriklausomybės referendumą, nors ji trumpai yra pakomentavusi, bet neišreiškusi tikslios pozicijos. Ji tai darė labai tikslingai – ji puikiai suvokė, kad jeigu norima išlikti šiek tiek aukščiau einamųjų reikalų, yra svarbu, kad tie sprendimai arba ta nuomonė nebūtų matoma viešai, toks buvo jos suvokimas“, – sakė L.Kojala.

„Kaip elgsis Karolis III, mes sužinosime – jam turbūt tas pereinamasis laikotarpis bus šiek tiek kitoks, nes mes jau esame kalbėję apie tai, kaip jis išreikšdavo savo politines laikysenas anksčiau, bet manau, kad galima manyti, jog jis galbūt bus šiek tiek diskretiškesnis tapęs karaliumi, nes puikiai supras, kad monarcho pareiga nėra sąlygoti politinį procesą, jo pareiga rodyti tam tikrą stabilumo pavyzdį“, – teigė jis.

Karalienė Elžbieta II, valdžiusi septynis dešimtmečius, mirė rugsėjo 8 dieną. Šią žinią su ašaromis akyse sutiko didelė dalis pasaulio ir ypač Jungtinė Karalystė.

Pirmadienį vyksta britų monarchės laidotuvės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min