Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Potvynis Kaune – kitą savaitę

Ledai Neryje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Ledai Neryje
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Prie Neries įsikūrę Kauno rajono gyventojai iki šiol su siaubu prisimena 2010 m. kovo 22-ąją, kai vidury nakties jų kiemus, būstus, automobilius akimirksniu užtvindė vanduo. Šiemet specialistai ramina, kad didelio potvynio nebus, nes Nemune ir Neryje nėra didelių ledų sangrūdų. Potvynis turėtų kilti kitą savaitę.

Nors grėsmės nėra, kauniečiai vis tiek, kaip jau tapo įprasta kiekvieną pavasarį, su nerimu žvilgčioja į upę. Pamokyti prieš keletą metų praūžusios gamtos stichijos, jie įsirengė garso signalizacijas, apsauginius pylimus, jei dingtų elektra – apsirūpino ir dyzeliniais generatoriais.

Tik nedidelė dalis gyventojų iki didžiojo potvynio (tokio didelio neatsimena net seniausiai gyventojai, panašus, esą, buvęs tik 1977-aisiais) buvo apdraudę savo turtą, todėl patyrė dešimtis ir net šimtus tūkstančių litų nuostolių. Dabar apsidraudusiųjų padaugėjo, nepaisant pablogėjusių draudimo sąlygų.

Nors ir išgąsdino, viską griaunantis potvynis neįtikino gražiame gamtos kampelyje įsikūrusių žmonių išsikraustyti į saugesnę vietą. „Toks pasitaiko tik kartą per šimtmetį, todėl artimiausiais metais tikrai nepasikartos“, – save drąsina vietos gyventojai.

Įsirengė pylimą

„Šiemet potvynio nebijome. Vanduo gražiai teka, net nenueinu prie upės pasižiūrėti, koks yra vandens lygis“, – ramybe dvelkia 38 m. grupės „16 Hz“ narys Petras Jucevičius.

Šalia Neries įsikūrusiame Radikių kaime šešis metus gyvenantis muzikantas vis dar gerai atsimena prieš keletą metų namus nusiaubusį potvynį. Todėl, nors jo turtas draustas, kartu su kaimynais jis įsirengė ir apsauginį pylimą. 200 metrų ilgio, 1,5 metro aukščio ir 4 metrų pločio žemės siena  turėtų sulaikyti net ir didelį potvynį.

„Jokių kitų priemonių nesiėmėme. Ir prieš tai apsidrausdavome savo turtą, namus. Tačiau nemanau, kad visi aplinkui apsidraudę savo turtą. Tai turbūt aktualiausia tiems, kad yra paėmę paskolas. Juk baisu ne tik potvynio atveju patiriame žala, bet ir, gal net labiau, pavyzdžiui, gaisro“, – svarstė  P.Jucevičius, net negalvojantis apie gyvenamosios vietos pakeitimą.

Nors ir išgąsdino, viską griaunantis potvynis neįtikino gražiame gamtos kampelyje įsikūrusių žmonių išsikraustyti į saugesnę vietą.

Ledonešis nulaužė medžius

Ne toks ramus, taip pat Radikiuose, tačiau kitame upės krante, gyvenantis dainininkas Rolandas Petrikis: „Dabar su nerimu laukiame kiekvieno pavasario. Takeliais žmonės nuolat eina pažiūrėti, koks upės lygis. Kaip saugomės? Draudėme turtą ir iki tol, ir po to“.

Atlikėjas iki šiol atsimena 2010-uosius. Tuomet jo namas ir visas turtas paskendo po vandeniu. Gyventojai bandė pagalbos kreiptis į savivaldybę, seniūniją, tačiau paaiškėjo, kad tuomet turėtas sodų bendrijos statusas buvo užtvėręs visas pagalbos galimybes.

„Dabar statusas pakeistas, esame Kauno rajono dalis, todėl tikimės, kad ledai pajudės. Be to, šiemet didelio potvynio tikrai nebus“, – viliasi R.Petrikis. Jo teigimu, pernai taip pat buvo nemažas potvynis, tačiau ne toks baisus kaip 2010 m.

Dainininkas prie Neries apsigyveno prie maždaug 15 metų. Per tą laiką labai didelių potvynių nebuvo, tačiau ir buvusių užteko nuo žemės paviršiaus nušluoti ant kranto gražiai augusius medelius ir krūmus. Dabar visas krantas – plynas.

Potvyniai buvo kasmet

Kauno hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas „15min“ patvirtino, kad labai didelio potvynio šį pavasarį nebus, tačiau „pasakyti, kad jo apskritai nebus – negalime. Kiekvienais metais būna potvynis. Šiuo momentu jis negresia, vandens lygis normalus, sniego nėra daug. Tačiau neaišku, kokios dar oro sąlygos laukia“.

Specialistas aiškina, kad viskas priklausys nuo to, kokia bus situacija Neries aukštupyje Baltarusijos teritorijoje, mat upės, išskyrus miestus, yra vis dar užšalusios. Tikimasi, kad antradienį, gavus naujausius duomenis iš baltarusių ir rusų, viskas paaiškės.

„Potvynio, kokio jis bus lygio – neaišku, laukiama kitą savaitę“, – sakė R.Bučinskas.

Draudimo ypatumai

Apie tai, ką reikėtų žinoti, norint būstą apdrausti nuo gamtos stichijų, pasakojo advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ advokatas Justas Jankauskas:

„Nors, sudarant bet kokią būsto draudimo sutartį, gamtinių jėgų draudimas įeina į visus draudimo paketus, paminėtina, jog draudimo bendrovės išskiria ir bendrus nedraudiminius įvykius, kuriems draudimo apsauga negalioja.

Justas Jankauskas
Justas Jankauskas

Paprastai, esminiai nedraudžiamieji įvykiai draudimo bendrovių išskiriami tie patys, tačiau, visgi, yra nemažai subtilumų, kurie gali ir skirtis. Dėl šių priežasčių, patartina, prieš draudžiant būstą ar namų turtą, visada žinoti nuo ko draudžiate, ir kada draudimas negalioja, atidžiai perskaityti kiekvienos konkrečios gamtos jėgos aprašymą, kadangi draudimas galios tik tais atvejais, nuo kurių draudžiamasi, kitais atvejais negalios.

Atlikėjas iki šiol atsimena 2010-uosius. Tuomet jo namas ir visas turtas paskendo po vandeniu.

Nereikia pamiršti ir fakto, jog, kadangi tai yra draudimo sutartis, tai ir santykiai turi būti draudiminiai, siekiantys suteikti apsaugą nuo rizikos, o rizika gali būti susijusi su netikėtais, tačiau prognozuojamais dalykais, tik nežinant, jie įvyks ar neįvyks.

Visgi, nors valstybė draudiminiuose santykiuose nedalyvauja, tačiau, atsižvelgiant į valstybės atsakomybę ir pareigą kitų asmenų,  žmonių bendruomenės ir ateities kartų atžvilgiu, pasitaiko atvejų, kuomet Vyriausybė paskiria lėšų gyventojams, kurių turtas dėl gamtos jėgų buvo suniokotas, atsiradusiems nuostoliams padengti. Tačiau, lėšos paprastai yra skiriamos pirmiausiai atsižvelgiant į šeimų socialinę ir turtinę padėtį.

Kiekvienam turto savininkui rekomenduojama patiems kruopščiai įvertinti naujai statomo ar įgyjamo turto vietą bei  pasirūpinti jo apsauga, maksimaliai siekiant išvengti bet kokios žalos savo turtui, tai darant įvairiomis priemonėmis, nepasikliaujant vien tik turto draudimo sutarties sudarymu, kadangi, kaip žinoma, draudimas  ne visada yra veiksminga priemonė kilus žalai“.

Šis straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „15min“. Visą savaitraštį skaitykite čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min