Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 10d. 15:46

Potvynis Klaipėdoje verčia ieškoti vaistų: kalti ne vien rudeniniai lapai

Dėl didžiulės naktinės liūties skendo Klaipėdos gatvės.
FCB grupės Reidas nuotr. / Dėl didžiulės naktinės liūties skendo Klaipėdos gatvės.

Vandens tiek, kad nors valtimi plauk – tokį vaizdą centrinėje miesto dalyje ketvirtadienio rytą išvydo klaipėdiečiai. Po kelias valandas trukusios stiprios naktinės liūties vanduo plytėjo daugiau nei dešimtyje gatvių, ir senamiestyje. Įvairių tarnybų atstovai popietę aiškinosi, ką daryti, kad staigūs lietūs neparalyžiuotų miesto. Potvynio priežastys įvardintos net kelios ir tai ne tik rudeniniai lapai, užkimšę nuotekų groteles.

Į susitikimą atstovus sukvietė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Jis teigė nenorintis nieko kaltinti ir mėtyti strėlių, tačiau kyla klausimas, kodėl tokia situacija susidarė. Štai H.Manto gatvėje, po viaduku, kur paprastai liūčių ženklai pasireikšdavo pirmiausiai, potvynio nebūta. Čia buvo atlikti paviršinių tinklų profilaktiniai darbai bei remontas. Rezultatas akivaizdus. Deja, probleminių vietų esama dar ne vienos.

Nuo 6 iki 9 val. ryto bendrovė „Klaipėdos vanduo“ sulaukė 16 pranešimų apie apsemtas gatves. Visos jos centrinėje miesto dalyje arba senamiestyje. Skunduose įvardintos įvairiausios gatvės: nuo Dubysos, Ryšininkų, Kauno, Rūtų gatvių iki Mokyklos, Naujojo Uosto, Liepų ir Žvejų gatvių. Nuvykę į nurodytas vietas specialistai, pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento vadovo Mariaus Martinaičio, dešimtyje vietų rado lapais „užsiklijavusias“ lietaus surinkimo groteles.

„Didžiausia bėda – grotelės užsikišusios. Statėme probleminėse vietose bordiūrines lietaus nubėgimo groteles, kad užsineštų, čia jau turi susiformuoti krūva lapų. Įrengėme jas maždaug 30 skirtingų miesto vietų“, – sakė M.Martinaitis. Iš šių teritorijų ketvirtadienio rytą nusiskundimų negauta.

Įvardintos ir kitos bėdos – lietaus nuotekos kai kur nuteka į esančius tvenkinius. Štai Malūno tvenkinys ir Smeltelės upeliai vandens nepriima, nes užžėlusios grotelės. Čia būtina išvalyti tvenkinius.

Sudėtinga situacija Klaipėdoje buvo ir prieš porą metų, kuomet dėl stiprios liūties skendo kiemai, buvo sugadinta dešimtys automobilių, jie buvo panirę po vandeniu. Tuomet taip pat kalbėta apie vandens suneštus lapus, užkimšusius surinkimo sistemas. Skundų prieš porą metų dėl potvynio liejosi aibės, jų sulaukta 102. Potvynis eibių prikrėtė ir šių metų rugpjūtį, kuomet dėl stipraus lietaus gatvėse kaupėsi vanduo.

Įvardijo keletą problemų

Buvęs bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas, dabar einantis Klaipėdos mero patarėjo pareigas, teigė įžvelgiantis keletą problemų, dėl kurių kyla potvynis, o lapai yra paskutinė problema.

„Kai kur nėra lietaus surinkimo tinklų, tai išsprendžiama per investicijas. Problemą galima sumažint, jei vykdant statybas neleistų sugadint sistemų. Yra ir nepakankamas pralaidumas. Problema sumažėtų, jei užstatant atskirus sklypus būtų reikalaujama, kad nuotekos būtų sutvarkomos lokaliai. Taip pat, sulūžę užsikišę tinklai“, – vardijo L.Makūnas. Jo teigimu, paskutinė priežastis yra lapai. Ši bėda išsprendžiama organizacinėmis priemonėmis.

Viešąsias uostamiesčio erdves prižiūrinčios bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Gediminas Valašinas posėdyje teigė, jog rudeninių lapų pikas dar neprasidėjo, nes nebūta šalnų.

„Mes kiekvieną dieną nuvalome prie grotelių du metrus į vieną ir kitą pusę. Kelkraščiai valomi rankiniu būdu, dažniau nei numatyta. Žinome problemines vietas. Šiąnakt buvo liūtis, net nežinau koks kiekis kritulių iškrito“, – apie gausų lietų kalbėjo G.Valašinas.

Jam antrino ir bendrovės „Ecoservice“ atstovas. Ši įmonė taip pat valo kai kurias miesto erdves. Viena didžiausių problemų gatvių valytojams – pakelėse sustatyti automobiliai. Po jais dažniausiai ir atsiduria lietaus surinkimo šulinėliai. Posėdyje nuspręsta Tilžės gatvėje ir kai kuriose kitose vietose pakeisti kelio ženklus, kad automobiliai kas antrą dieną būtų statomi skirtingose pusėse.

Posėdyje įvardintos problemos, reikalaujančios nemenkų lėšų vystant ir atnaujinant nuotekų tinklus. Pastebima, jog vykstant statyboms, dygstant naujiems komerciniams ir gyvenamiesiems kvartalams, arenoms ir baseinams, visi objektai pajungiami į esamas nuotekų sistemas. Šios nebepajėgios apdoroti tokio kiekio vandens. Per menkas ir esamų vamzdynų diametras.

Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienė, skyriui žinomos 59 probleminės vietos, kur daugelyje vietų potvynio priežastimi yra avarinė nuotekų tinklų būklė. Savivaldybė kasmet imasi spręsti situaciją bent keliose teritorijose, tačiau sąrašas vis dar ilgas.

L.Makūnas priminė, jog Klaipėda – pramoninis miestas, čia už nuotekų surinkimą moka komercinės įmonės bei viešosios įstaigos nuo mokyklų, ligoninių iki bažnyčių. Iškelta idėja, jog prisidėti prie nuotekų tvarkymo turėtų ir miesto gyventojai.

„Turime spręsti, ką daryti su nuotekų tinklais, nes vaistų ilgalaikių nėra. Reikia rimtai paruošti namų darbą, paruošti investicinį planą“, – išklausęs pašnekovų sakė administracijos direktorius G.Neniškis.

Šiuo metu bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atnaujina nuotekų tinklus Šilutės plente, čia statomi paviršinių nuotekų kolektoriai.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min