Sekite 15min Google
Kaip rašoma pranešime spaudai, Klaipėdos karališkojo pašto pastatų komplekso tvarkybos projektas buvo parengtas dar 2015 metais.
Jau tuomet nuo istorinio pastato byrėjo raudonos jo plytos, o pastatas buvo apdengtas žaliais apsauginiais tinklais.
2019 metų rudenį iš pastato išsikraustė „Lietuvos paštas“ – nuo tada istorinis kompleksas stovi nenaudojamas. 2021 metais Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos užsakymu parengta Klaipėdos pašto komplekso įveiklinimo galimybių studija: joje išanalizuota pastato būklė, įvertintos galimos naujos funkcijos, finansavimo ir valdymo alternatyvos, pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų.
Studijoje įvardytos stogo, bokšto ir inžinerinių sistemų problemos, pabrėžta būtinybė stabilizuoti pastato būklę. 2022 metais Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė ketinimų protokolą dėl komplekso įveiklinimo.
2024 metais sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Kultūros ministerijai pavaldžiu Kultūros infrastruktūros centru. Tų pačių metų balandį dėl prastėjančios pašto bokšto būklės sustabdyti kariliono muzikos koncertai.
-
Kova dėl „funkiško“ kultūros paveldo Kaune: darbai atlikti nekokybiškai, nepriduoti, o verčia susimokėti
-
Paaiškėjus planams griauti Nemirsetos kurhauzą, paveldo komisija ragina sprendimus pagrįsti tyrimais
-
„Tragiškos būklės“ Klaipėdos pašto likimas: pažadų negailėjo ir naujas premjeras
-
Klaipėdos centrinio pašto kompleksui sutvarkyti trūksta milijonų: ministerija prašo papildomų 7,3 mln. eurų
Nauji planai – dar ne darbų pradžia
Šią savaitę žiniasklaidoje paskelbta, kad pastatą valdantis Kultūros infrastruktūros centras atnaujina 2015 metais parengtą tvarkybos projektą.
Iki 2027 metų vasaros planuojama parengti dokumentaciją ir gauti leidimus pastato išorės tvarkybos darbams. Teigiama, kad šiuo metu ekspertai vertina pastato būklę, taip pat, kad svarstoma galimybė tvarkybos darbus vykdyti etapais, pradedant labiausiai pažeistomis konstrukcijomis.
Kultūros infrastruktūros centro vadovo viešai pateiktais preliminariais vertinimais, vien išorės tvarkybos darbams galėtų prireikti 1,5–2 mln. eurų. Kultūros ministerija Finansų ministerijai taip pat yra pateikusi papildomą 7,3 mln. eurų finansavimo poreikį 2027–2029 metų valstybės biudžetui, tačiau prašomas finansavimas dar nėra užtikrintas, o atnaujinta projektinė dokumentacija ir gauti leidimai savaime negarantuoja, kad tvarkybos darbai prasidės.
Sieks paskatinti institucijų dialogą
VšĮ „Raudonos plytos“ inicijuojamos kampanijos „Klaipėdos paštas: kas toliau?“ tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie istorinio komplekso būklę ir skatinti konstruktyvų Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės bei Kultūros infrastruktūros centro dialogą dėl pastato apsaugos ir būsimo įveiklinimo. Nevyriausybinė organizacija sieks, kad diskusijose būtų aiškiai įvardyti neatidėliotini tvarkybos darbai, jų finansavimo galimybės, institucijų atsakomybės ir įgyvendinimo terminai.
„Per vienuolika metų buvo parengti projektai, galimybių studija, pasirašyti susitarimai. Matome ir naujus Kultūros infrastruktūros centro veiksmus, kurie teikia vilčių, tačiau visuomenei vis dar neaišku, kada prasidės esminiai pastato išsaugojimo darbai ir kaip bus užtikrintas jų finansavimas. Norime paskatinti valstybės ir savivaldybės institucijas susitarti dėl konkrečių veiksmų, atsakomybių ir terminų“, – sako VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė.
Pasak jos, kampanijos siekis – prisidėti prie viešo, argumentais ir ekspertinėmis žiniomis grįsto dialogo, kuriame pastato išsaugojimas būtų bendras valstybės, miesto ir visuomenės interesas.
Visuomenei bus pristatytos ir ekspertų įžvalgos
Spalio–lapkričio mėnesiais VšĮ „Raudonos plytos“ socialiniuose tinkluose publikuos 2023–2026 metais fiksuotas Klaipėdos pašto komplekso vidaus ir išorės fotografijas, vaizdus iš paukščio skrydžio, skelbs istorinius faktus, interviu su istorijos, architektūros ir paveldosaugos ekspertais, vėliau vyks komunikacija su atsakingomis institucijomis.
„Klaipėdos paštas nėra vien pastatas, kuriam reikia remonto – tai yra miesto architektūros, istorinės atminties ir tapatybės dalis, todėl klausimas, kas su juo bus toliau, svarbus ne tik institucijoms, bet ir visiems Klaipėdos gyventojams“, – pabrėžia E. Valinčienė.
Kampanijos eigą ir ekspertų įžvalgas bus galima sekti VšĮ „Raudonos plytos“ socialiniuose tinkluose ir interneto svetainėje raudonaplyta.lt
