„Mes tikrai pasitikime Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.
„Tiek Prancūzija, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek kitos mums draugiškos šalys stiprina savo atgrasymo pajėgumus. Yra sveikintina, kad Prancūzija mato mato poreikį didinti atgrasymą Europoje, tai reiškia didesnį saugumą ir Lietuvai“, – pridūrė jis.
Taip R. Kaunas kalbėjo pritardamas šalies vadovo Gitano Nausėdos anksčiau šią savaitę išsakytai nuomonei, kad Paryžiaus planai papildo NATO branduolinį skėtį, tačiau negali pakeisti JAV užtikrinamo atgrasymo.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė teigė, kad visi sprendimai dėl jo turi būti priimami tuomet, kai bus suderinti tiek su ES, tiek NATO.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva nuo visų išorės grėsmių yra apsaugota NATO sutartimis, Aljanso įsipareigojimais. Anot jo, nereikėtų gąsdinti visuomenės kalbomis apie tai, kad Lietuva nėra po Prancūzijos branduoliniu skėčiu.
„Mes turime saugumo garantijas, tai turbūt yra svarbiausia. Ar tos saugumo garantijos yra su viena vėliava, ar su kita vėliava, turbūt didelio skirtumo nėra. Svarbiausia, kad jos yra“, – akcentavo R. Kaunas.
„Nereikėtų vertinti vieno skėčio, menkinant galbūt kito skėčio ar alternatyviai. Visi skėčiai yra reikalingi ir svarbiausia būti nors po vienu skėčiu“, – kalbėjo jis.
Be to, ministras teigė, kad tarp šalių nuolat vyksta diskusijos, peržiūrimi jų poreikiai bei galimybės atliepti vienokius ar kitokius sprendimus.
„Jeigu matysime, kad toks poreikis tikrai yra kritiškai svarbus, reikalinga individualiai papildomai inicijuoti kažkokias naujas diskusijas, kurios šiaip standartiškai vyksta, tai tikrai visą laiką tokių veiksmų ir imamės, tačiau reikia suprasti, kad darbas daromas visą laiką nuosekliai“, – teigė jis.
BNS rašė, kad pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad jo šalis padidins savo branduolinių galvučių skaičių, ir pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Anot prezidento, aštuonios Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti naujoje schemoje.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šios šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“.
