Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 26d. 06:45

Prekyba žmonėmis: dominuoja seksualinis išnaudojimas, daugės priverstinių santuokų

Prekyba žmonėmis
Andriaus Banelio iliustracija / Prekyba žmonėmis

Vergovė ir prekyba žmonėmis atrodo kaip blogas senų laikų prisiminimas. Manytum, kad šiuolaikiniame pasaulyje išsivysčiusiose šalyse prekyba žmonėmis tikrai neįmanoma. Deja, realybė visai kitokia. Beveik kiekvieną dieną teisėsaugos institucijos praneša apie prekybos žmonėmis atvejus įvairiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Pasaulyje į prekeivių žmonėmis tinklą patenka per 25 milijonus žmonių. Pernai vien tik ES registruota 1500 ikiteisminių tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis, ir per 5000 įtariamųjų asmenų.

Manoma, kad nelegalus pelnas, gaunamas iš prekybos žmonėmis, viršija pelną, gaunamą iš nelegalios prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Moderni vergovė – sunkus nusikaltimas

Prekyba žmonėmis yra išskirtinis socialinis reiškinys, šiandieninėje visuomenėje neretai įvardijamas kaip moderni vergovės forma, pažeidžianti esmines žmogaus teises. Tai latentiškas, sunkiai atpažįstamas nusikaltimas, susipynęs su kitomis nusikalstamomis veikomis ir keliantis grėsmę visoms pasaulio šalims. Prekyba žmonėmis yra žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus orumui ir neliečiamybei, apimantis visas prekybos žmonėmis formas ir visus asmenis, kurie tampa prekybos žmonėmis aukomis (moteris, vyrus ir vaikus). Dažnai šis nusikaltimas vadinamas „euronusikaltimu“ – tai yra ypač sunkus tarpvalstybinio masto nusikaltimas.

2000 m. Jungtinės Tautos priėmė Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja. Jame prekyba žmonėmis laikomos tokios nusikalstamos veikos kaip seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, išnaudojimas nusikaltimams vykdyti, prekyba organais, priverstinės santuokos, elgetavimas, vaikų pornografija, moterų išnaudojimas surogatinei motinystei, vaikų išnaudojimas kariuomenėse ir kt.

Tai latentiškas, sunkiai atpažįstamas nusikaltimas, susipynęs su kitomis nusikalstamomis veikomis ir keliantis grėsmę visoms pasaulio šalims.

Aukomis tampa pažeidžiamiausi asmenys

Į prekybos žmonėmis tinklus dažniausiai pakliūva pažeidžiami žmonės. Tačiau susiduriama su mitais, kad nukentėjusieji aukomis tampa savo noru. Toks klaidinantis įsivaizdavimas gali atsirasti dėl to, kad tai būna pagrindinis kaltinamųjų savigynos argumentas prekybos žmonėmis bylose. Kartais pasitaiko, kad nukentėjusieji net nesupranta, į ką yra įtraukiami būtent dėl savo pažeidžiamumo. Prekeiviai žmonėmis savo nusikalstamus kėslus pirmiausia nukreipia į nepilnamečius asmenis, žmones su fizine ar psichikos negalia.

Tai puikiai iliustruoja ir keli pavyzdžiai iš rezonansinio pobūdžio prekybos žmonėmis baudžiamųjų bylų, tirtų ES valstybėse. Vienoje prekybos žmonėmis byloje seksualiniam išnaudojimui buvo parduotos rumunų tautybės merginos, kurios visos buvo iš socialinių įgūdžių stokos centro ir turėjo psichikos negalią.

Priverstinio elgetavimo byloje auka buvo vyras iš Bulgarijos, 79 metų amžiaus, be kojų ir be rankų. Jis būdavo atvežamas neįgaliojo vežimėlyje prie turistų lankomų objektų ir verčiamas prašyti išmaldos. Visą šią žmogaus išnaudojimo bylą vainikavo tai, kad nusikaltėliai organizavo ir jo apsimestinę palaikymo kampaniją per Facebook socialinį tinklą. Per dieną į nusikaltėlių sąskaitą įplaukdavo daugiau kaip 1000 eurų, auka apie tai net nežinojo.

Kartais pasitaiko, kad nukentėjusieji net nesupranta, į ką yra įtraukiami būtent dėl savo pažeidžiamumo.

Per pastarąjį dešimtmetį, ES teisėsaugos institucijų duomenimis, smarkiai išaugo prekyba žmonėmis ES viduje. Europolas nustatė, kad per 70 proc. prekybos žmonėmis aukų buvo ES piliečiai. Šie procesai pasižymi dideliu latentiškumu ir visiškai neatsispindi oficialioje statistikoje, nes vis dažniau žmonių išnaudojimas slepiamas už kitų nusikalstamų veikų, tokių kaip prostitucija, nelegali migracija, nusikaltimai nuosavybei, ar net apsiribojama susidariusia darbo ginčų situacija. Žmonės išnaudojami įvairiais būdais ir įtraukiami į kitokias neteisėtas veikas, dėl to pasunkėja prekybos žmonėmis atvejų atpažinimas, jie nėra registruojami kaip prekyba žmonėmis.

Dominuoja seksualinis išnaudojimas

Lietuvoje 2019 m. daugiausia nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis asmenų priklausė 18–30 metų amžiaus grupei. Dažniausiai tai buvo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms ir priverstiniam darbui aukos. Beveik perpus mažiau nuo modernios vergovės nukenčia 31–40 metų žmonės, dar mažiau nukentėjusiųjų yra nepilnamečiai ir 51–60 metų amžiaus asmenys.

69 proc. visų nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis atvejų Lietuva buvo pagrindinė tikslo valstybė, t. y. daugiausia asmenų nuo prekybos žmonėmis nukentėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, Lietuvos Respublikos piliečiai buvo išnaudojami ir kitose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

123RF.com nuotr./Prekyba žmonėmis
123RF.com nuotr./Prekyba žmonėmis

Pernai, kaip ir 2017–2018 m., šiuolaikinės vergovės aukos dažniausiai buvo verbuojamos žodžiu, rečiau internetu ar skelbimais spaudoje. Tendencija verbuoti žodžiu, internetu ir skelbimais spaudoje išlieka būdinga įvairioms seksualinio išnaudojimo formoms. Kitoms prekybos žmonėmis formoms būdingas verbavimas tik žodžiu.

Nors skelbimuose dažniausiai pabrėžiama, kad darbas nesusijęs su intymių paslaugų teikimu, tačiau iš merginoms keliamų reikalavimų galima nuspėti, kokio pobūdžio bus tikrasis darbas. Tam, kad dar labiau merginas suviliotų darbo pasiūlymais, prie skelbimo pridedamas vienos iš tokį darbą jau dirbančių merginų rašomas blogas (dažniausiai melagingas). Juo bandoma įtikinti, kad merginos tikrai dirba mėgstamą, gerai apmokamą darbą, smagiai leidžia laisvalaikį ir pan.

Būtinas nusikaltimo požymis – priešingumas laisvei

Būtinas prekybos žmonėmis kaip nusikaltimo požymis yra ir jos priešingumas žmogaus laisvei, kuris siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaule, pasinaudojimu, pažeidžiamumu ir kt.) ir kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Kitaip tariant, tai – situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį galima pripažinti žmogaus įtraukimo į išnaudojimą faktą kaip būdą jam ištrūkti iš skurdo.

Pavyzdžiui, vienoje baudžiamojoje byloje organizuota prekeivių žmonėmis grupė, pasinaudodama dešimties nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl sunkios jų materialinės padėties, verbavo siūlydami bei žadėdami materialinį atlygį ir gabeno nukentėjusiuosius į užsienį, o ten išnaudojo nusikalstamoms veikoms – vagystėms iš parduotuvių. Visi nukentėjusieji išgyveno ekonominį nepriteklių, nepatyrė socialinio saugumo ir stabilumo, dauguma jų neturėjo kvalifikuoto išsilavinimo, jų šeiminės aplinkybės buvo komplikuotos.

VU nuotr./Instaliacija Poltavoje, Ukrainoje, siekianti atkreipti dėmesį į prekybą žmonėmis
VU nuotr./Instaliacija Poltavoje, Ukrainoje, siekianti atkreipti dėmesį į prekybą žmonėmis

Viena vertus, tai, kad nukentėjusieji sąmoningai neieškojo legalaus darbo, patys norėjo užsiimti tokia veikla, lyg ir rodo, kad jie nejautė materialinio nepritekliaus ir kad jie norėjo būtent tokiu būdu užsidirbti pinigų. Kita vertus, tai nepaneigia prekybos žmonėmis nusikaltimo nusikaltėlių veiksmuose, nes būtent nesugebėdami savo jėgomis surasti kitų legalių pragyvenimo šaltinių nukentėjusieji vis dėlto sutiko išvykti į užsienio valstybę ir imtis tokios nusikalstamos veikos. Nusikaltėliai nukentėjusiųjų asmenų valios laisvei darė varžomąjį poveikį.

Viliojama apgaulės būdu

Pagrindinės priežastys, dėl ko nukentėję asmenys priėmė prekeivių žmonėmis pasiūlymus, buvo jų pažeidžiamumas ir apgaulė, rečiau grasinimai ar fizinis smurtas. Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo tapatybę, siūlomas labai geras užmokestis už nekvalifikuotą darbą, nebūtinas užsienio kalbų mokėjimas, be to, nėra sudaromos jokios darbo sutartys.

Per pastaruosius penkerius metus dauguma prekybos žmonėmis atvejų buvo susiję su lietuvių organizuotais prekybos žmonėmis tinklais, orientuotais į aukas iš Lietuvos. Lietuva tapo šalimi, kuri ne tik eksportuoja prostitucijai užverbuotas moteris į Vakarus, bet ir priima tokias moteris iš kitų šalių – buvusių sovietinių respublikų.

Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo tapatybę, siūlomas labai geras užmokestis už nekvalifikuotą darbą.

Prekiautojai žmonėmis vyrus ir berniukus iš Lietuvos išnaudoja kriminalinei veikai, pvz., vagystėms iš parduotuvių, lietuves moteris ir vaikus – prostitucijai Vakarų Europoje ir Skandinavijoje. Padaugėjo vyrų, nukentėjusių nuo priverstinio darbo ir priverstinės kriminalinės veikos. Jų skaičius sudarė didžiausią procentą nustatytų prekybos žmonėmis aukų. Darbininkai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos susiduria su pavojumi Lietuvoje tapti išnaudojimo darbui aukomis transporto, statybos ir laivybos sektoriuose.

Lietuva – tarp geriausiai pasiruošusių šalių

Tiek JAV valstybės departamento pateiktoje ataskaitoje, tiek Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) pranešime teigiamai įvertintos Lietuvos pastangos kovojant su prekyba žmonėmis. Lietuva patenka į geriausiai kovai su prekyba žmonėmis pasiruošusių šalių segmentą ir laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms dėl prekeiviams skiriamų bausmių.

Tačiau Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama aukų apsaugai, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir teisminiai procesai. Teisėsaugos pareigūnai ne visuomet atpažįsta prekybos žmonėmis aukas, nes labai dažnai prekybos žmonėmis bylose nusikaltėliai bando gintis nuo atsakomybės tuo, kad patys nukentėjusieji sutiko vykti į užsienį ar prašė jiems surasti darbą ir pan. Įtraukimo į prostitucijos tinklą bylose prekeiviai dažnai visą kaltę verčia pačioms aukoms, nukentėjusiosios būna prastos reputacijos ir žinomos teisėsaugai.

Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama aukų apsaugai, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir teisminiai procesai.

Kita vertus, įvertinus baudžiamosiose bylose esančią medžiagą, matyti visiškai kitokia realybė. Dažnai nustatoma, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo intensyviai naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Dėl nuolatinio fizinio smurto ir grasinimų jį panaudoti aukos bijo kam nors pasiskųsti, bijo kreiptis pagalbos.

Didės priverstinių santuokų skaičius

Europoje nerimą kelia tai, kad daugėja išnaudojimo priverstiniam darbui atvejų, ypač žemės ūkyje, statybose, valymo paslaugų ir maisto perdirbimo pramonėje. Organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai įdarbina žmones (ypač iš Afrikos žemyno šalių) sezoniniam darbui žemės ūkio sektoriuje. Darbininkai priverčiami pasirašyti darbo sutartis, kurios sudarytos užsienio (jiems nesuprantama) kalba, žadant 60 eurų dienos atlygį. Tačiau realybėje jų uždarbio dalis paimama už maistą, pervežimą, gyvenimą ir kitus „mokesčius“. Didžioji dalis aukų patenka į prekeivių žmonėmis spąstus, nes jiems melagingai žadama įdarbinti Europoje, siūlomos nemokamos kelionės į ES ir kitų išlaidų kompensavimas. Prekyba žmonėmis darbo jėgos išnaudojimui ir toliau daugiausia vykdoma mažiau kontroliuojamose pramonės šakose.

Didelė dalis prekybos žmonėmis atvejų – kai aukos įtraukiamos į nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais (pvz., žmonės verčiami auginti kanapes nelegaliose laboratorijose). Kita dalis aukų priverstinai išnaudojamos turtinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms – kišenvagystėms, vagystėms iš parduotuvių – vykdyti. Kai kurios prekybos žmonėmis aukos net nesuvokia, kad jos yra išnaudojamos. Daugelis tai traktuoja kaip galimybę turėti geresnį gyvenimą ir (arba) finansiškai padėti savo šeimoms jų gimtojoje šalyje. Kita vertus, aukos priverstos tai daryti dėl nelegalaus statuso toje šalyje, dėl savo gyvenimo saugumo, dėl prekeivių smurto jų atžvilgiu.

123RF.com nuotr./Prekyba žmonėmis
123RF.com nuotr./Prekyba žmonėmis

Seksualinis išnaudojimas, ypač moterų ir merginų iš ES rytinių šalių ir ne iš ES šalių, vis dar išlieka dominuojančia prekybos žmonėmis nusikalstama veika. Prekeiviai žmonėmis atsitraukia nuo gatvės prostitucijos ir vis labiau naudoja privačių gyvenamųjų, nuomojamų namų ir viešbučių patalpas savo nusikalstamiems tikslams. Su tuo susijęs padidėjęs internetinės erdvės naudojimas seksualinių paslaugų reklamai, aukų įdarbinimui, jų kontrolei.

Dabartinės prekybos žmonėmis tendencijos rodo, kad daugės atvejų, susijusių su išnaudojimu priverstiniam darbui ir seksualiniu išnaudojimu. Migracijos krizė Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose turės didžiulę įtaką prekybos žmonėmis atvejų gausėjimui. Siekdami įgyti galimybę legaliai gyventi ES trečiųjų šalių piliečiai naudosis priverstinėmis santuokomis. Tikėtina, kad jų skaičius tik didės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min