– Viena dienos aktualijų – Seimo sprendimas dėl patariamojo referendumo: statyti ar ne Lietuvoje naują atominę elektrinę. Premjere, Jūsų matymu, kaip tai paveiks derybų su regiono partneriais ir strateginiu investuotoju eigą?
– Prieš rinkimus visada pagausėja partijų ir politikų, kurie nėra užtikrinti sėkme rinkimuose, įvairiausių iniciatyvų rengti referendumus. Šiuo atveju lygiai taip pat traktuoju, kad tokia referendumo iniciatyva yra tuščias politikavimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis referendumas yra patariamasis ne dėl šio projekto, kurį rengia Vyriausybė, o apskritai dėl branduolinės energetikos politikos tęstinumo, nes yra keliamas klausimas, ar pritariate naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. Tie, kurie buvo labai dideli referendumo entuziastai – partijų vadovai A.Butkevičius, V.Uspaskichas, net ir R.Paksas – savo įvairiuose pareiškimuose ir partijų rinkimų programose pasisakantys dėl branduolinės energetikos tęstinumo, turės progą įrodyti rinkėjams savo rinkiminių nuostatų svarumą ir patikimumą.
– Politikai kartu sako, kad gyventojų pasirinkimas dėl atominės elektrinės nebus lemiantis. Jūsų vertinimu, kokia tokio referendumo prasmė, kiek ir kam gyventojų nuomonės tokiu atveju bus naudingos.
– Seime priėmus tokį sprendimą opozicijos balsais, vertinčiau referendumo perspektyvą kaip galimybę rinkimų kampanijos metu pagrindinį dėmesį skirti esminėms energetinės nepriklausomybės temoms. Mums kaip partijai tokia perspektyva diskutuoti ir labai aiškiai parodyti, kad atominė elektrinė yra vienas iš esminių energetinės nepriklausomybės strateginių projektų, atrodo visai patraukli. Tai yra geriausias sprendimas Lietuvai nebūti priklausomai nuo elektros importo iš Rusijos ir patiems gaminti bei eksportuoti. Taip pat būtina parodyti ir tuos, kas tokiam projektui labiausiai priešinasi. Nereikia bėgti nuo tiesos, nes yra visiškai akivaizdu, kad ypatingai įvairios Rusijos energetinės kompanijos nėra suinteresuotos Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto plėtra, ir turime apie tai labai atvirai kalbėti.
– Energetikos ekspertas J.Vilimas sako pasigendąs daugiau duomenų apie statybą ir pasekmes, kaip antai, kas būtų daroma, jeigu įvyktų avarija. Premjere, ar pakanka visuomenei tokios informacijos ir informacijos apie projekto privalumus ir naudą valstybei? Ką apie tai manote?
– Mane kartais linksmina, kartais turiu kraipyti galvą, kai skaitau tokių patyrusių ir vyresnio amžiaus ekspertų pasisakymus. Gal tai yra paveldėtos tam tikros nuostatos iš ankstesnių laikų, kai, priklausomai nuo to, kokioje pozicijoje yra akademikas J.Vilimas, jo nuomonė dėl atominės energetikos darosi visiškai priešinga. 2008 metais, Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais, gerbiamas Jurgis Vilimas buvo vienas iš LEO LT stebėtojų tarybos narių, „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir labai aktyviai pasisakė už LEO LT projektą ir už atominės energetikos plėtrą Lietuvoje. Kodėl dabar staiga atsirado tiek daug abejonių ir tiek skepsio? Jeigu paskaitytume gerbiamos socialdemokratės Birutės Vėsaitės žodžius, pasakytus Seimo posėdžiuose 2008 metais, pamatytume, kad ji kalbėjo, labai dramatiškai agituodama už atominės elektrinės įstatymą, už atominės projektą, įvardindama, kad tai – esminis Lietuvos konkurencingumo ateities klausimas, kad reikia skubėti, nes partneriai latviai ir estai nerimauja. Mano įsitikinimu, referendumas yra gera proga visiems pamatyti, kas yra kas, ir kiek galim pasitikėti partijomis, politikos lyderiais ar netgi ekspertais, kurie kaip kokie vėjarodžiai keičia savo nuomonę priklausomai nuo to, koks tuo metu pučia vėjas.
