Socialinės apsaugos ir darbo ministrės kandidatūrą vadovauti 20-ajai Vyriausybei pasiūlė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), iš pareigų pasitraukus ekspremjerui Gintautui Paluckui.
Socialdemokratai dėl naujos koalicijos dar derasi su „Nemuno aušra: ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos lenkų rinkimu akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Į būsimą koaliciją nepakviesta iki tol joje dirbusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Politinės krypties dėl jūros vėjo parkų projektų nekeis
15:06
Socialdemokratų kandidatė į premjero postą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad politinė jos vadovaujamos Vyriausybės kryptis dėl vėjo parkų Baltijos jūroje nebus keičiama.
„Politinės krypties (dėl jūros vėjo parkų – BNS) tikrai nekeisime“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija teigė I.Ruginienė.
Kandidatė į premjerus teigė neturinti priekaištų energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno veiklai.
„Esame visiškai patenkinti, tęsime juos (darbus – BNS). Tie darbai buvo bendrai nuspręsti ir patarti Vyriausybėje. Mano nuomonė apie ministrą yra gera. Manau, kad jis tą laikotarpį, kurį dirbo, puikiai dirbo“, – kalbėjo ji.
Konservatorius Kazys Starkevičius klausė ministrės nuomonės apie Ž.Vaičiūną ir jūros vėjo parkų statybas.
BNS rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda mato Ž.Vaičiūną tęsiant darbą būsimojoje Vyriausybėje – jis, anot prezidento, nėra ministrą delegavusios, bet naujoje koalicijoje nedalyvaujančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys ir politiškai savęs neidentifikavęs.
Kaip liepą rašė BNS, valdantieji socialdemokratai turėjo priekaištų valstybės kontroliuojamai energetikos grupei „Ignitis grupė“ dėl jos vystomo pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje.
„Ignitis grupė“ vasarį pripažino, jog 2030 metais numatyta komercinė parko veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų, nes tiek Baltijos šalyse, tiek Europoje vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis kyla sunkumų projekto finansavimui.
„Ignitis grupės“ vadovybė dėl to buvo sulaukusi buvusio premjero Gintauto Palucko, prezidento Gitano Nausėdos bei kai kurių politikų kritikos.
Seimas birželį pavedė Valstybės kontrolei atlikti projekto auditą, o G.Paluckas sudarė vyriausybinę darbo grupę abiejų vėjo parkų jūroje vystymo priežiūrai.
Klausė dėl požiūrio į Rusiją
14:45
Konservatoriai susitikime su Iinga Ruginiene taip pat domėjosi sprendimu koaliciją formuoti su „valstiečių“ frakcijos partneriais – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kėlė klausimus dėl požiūrio į Rusiją.
„Koks jūsų požiūris į Georgijaus juostelę? (…) Ką ji jums reiškia? Kaip jūs gerinsite santykius su Rusija, nes (Waldemaras – BNS) Tomaszevskis sako, kad tai yra krikščioniškos civilizacijos šalis ir santykius gerinti reikia“, – kalbėjo parlamentarė Daiva Ulbinaitė.
I.Ruginienė teigė, jog Lenkų rinkimų akcija derybose dėl koalicijos dalyvauja kaip „valstiečių“ partneriai. Tuo metu Georgijaus juostelės ji sako niekaip nevertinanti, nes niekada nelaikė jos „kažkokia tai vertybe“.
„Jokių kažkokių tai šiltesnių ar geresnių santykių su Rusija nežadu palaikyti ir niekada to nežadėjau“, – sakė politikė.
„Jeigu jūs bandote pritempti mane prie tam tikrų etikečių, tai aš galiu jums aiškiai pasakyti, kad mano vertybės lieka čia, Lietuvoje, aš čia gimiau ir dirbsiu vardan Lietuvos gerovės ir kitaip nebus“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie Kiniją, ji Azijos valstybę sakė laikanti grėsme, bet, pasak kandidatės, santykius su šia valstybe reiktų vystyti ieškant ir sekant bendrą Europos poziciją, bet individualią, kaip buvo praeityje.
I. Ruginienė taip pat teigė, jog tapus premjere savo pirmosiomis vizitų kryptimis pasirinktų „strategines kryptis“: Ukrainą ir Lenkiją.
Inga Ruginienė: norma dėl neliečiamybės atsisakymo koalicinėje sutartyje liktų
13:46
Socialdemokratų į premjeres siūloma socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog naujoje koalicinėje sutartyje liktų norma, numatanti, jog bet kuris jos narys iškart turi atsisakyti neliečiamybės.
„Punktas koalicinėje sutartyje, kuomet mes sakome, kad nesvarbu, kokiu klausimu ateitų generalinė prokurorė, tai nesusitelkim tik į „čekiukus“, gali būt įvairių klausimų, išlieka lygiai toks pat, kad žmogus turi atsisakyti teisinės neliečiamybės“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija kalbėjo I.Ruginienė.
Iki šiol dirbusios socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ koalicijos sutartyje numatyta, kad „bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
Šiuo metu dėl valdančiosios daugumos derybose dalyvauja socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“. Šios politinės jėgos sutarė tęsti diskusijas, tačiau dėl pozicijų pradžioje nutarė pasikonsultuoti politinių organizacijų viduje.
Didžiausios opozicinės jėgos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikai priminė, jog praėjusios Seimo pavasario sesijos metu parlamentas atsisakė panaikinti teisinę socialdemokrato Arūno Dudėno neliečiamybę, kad prokurorai galėtų jam pateikti įtarimus „čekiukų“ byloje.
Kaip rašė BNS, už politiko neliečiamybės panaikinimą balandį balsavo 69 parlamentarai, nors reikėjo 71. Tokiu būdu politikas išsaugojo imunitetą.
Balsavime nedalyvavo 30 socialdemokratų ir 16 „aušriečių“, dalis jų buvo užsienio komandiruotėse, tačiau dalis prieš balsavimą paliko Seimo salę.
Prokuratūra norėjo socialdemokratui pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo einant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais.
„Mano nuomonė labai aiški. Aš manau, kad žmogus turi atsisakyti (neliečiamybės – BNS) ir to tikrai sieksiu pati, kad taip atsitiktų. Ir noriu aiškiai deklaruoti, kad pamokas praeities išmokom ir labai tikiuosi, kad ateityje jų nekartosime“, – kalbėdama apie minėtą situaciją teigė I.Ruginienė.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė į Seimą kreipėsi ir dėl parlamentarų „aušriečio“ Sauliaus Bucevičiaus, socialdemokrato Tomo Martinaičio bei susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teisinės neliečiamybės panaikinimo, siekiant pareikšti įtarimus „čekiukų“ bylose.
Nors T.Martinaitis BNS patvirtino, kad leis Seimui naikinti jo imunitetą supaprastinta tvarka, „Nemuno aušros“ politikas teigė, jog pats nesutiks atsisakyti teisinės neliečiamybės, nes įtaria teisėsaugą politiniu susidorojimu.
I.Ruginienė sakė dėsianti visas pastangas, kad „žmonės apsispręstų tinkamai“.
Rimantas Mockus greičiausiai neliks teisingumo ministru
13:41
Teisėsaugos dėmesio sulaukęs teisingumo ministras Rimantas Mockus greičiausiai nebedirbs naujajame Ministrų kabinete, sako kandidatė į premjerus Inga Ruginienė.
„Tas pats ministras greičiausiai nepasiliks“, – susitikime su Seimo konservatorių frakcija sakė I.Ruginienė.
R.Mockų į ministrus delegavo „Nemuno aušra“.
Kaip rašė BNS, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) rugpjūčio pradžioje pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovo Mindaugo Kairio veiklai buvo daromas neteisėtas poveikis.
Naujienų portalo „Delfi“ duomenimis, ikiteisminis tyrimas atliekamas laikinojo teisingumo ministro R.Mockaus atžvilgiu, įtarimai tyrime kol kas niekam nepareikšti.
Ketvirtadienį Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti M.Kairio skundą dėl Vyriausybės jam skirto griežto papeikimo.
Skundu prašoma panaikinti pastarosios šių metų liepos 16 dienos nutarimą, kuriuo pareiškėjui M.Kairiui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Taip pat LKT vadovas teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas uždrausti Vyriausybei priimti nutarimą dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos.
Teisėsauga M.Kairiui yra suteikusi pranešėjo statusą. Šis, be kita ko, neleidžia jo nušalinti ar atleisti iš pareigų.
I.Ruginienė sako, kad ministras veiksmų dėl M.Kairio ėmėsi sulaukęs profsąjungų skundų.
„Profsąjungos indikavo problemas Kalėjimų tarnyboje ir ministras sureagavo. (...) Prieš kelias dienas aš gavau profesinių sąjungų kreipimąsi dėl ministro pozicijos, (...) jie siuntė padėką, kad buvo čia ir dabar sureaguota“, – kalbėjo socialdemokratė.
BNS skelbė, kad griežtas papeikimas M.Kairiui skirtas R.Mockaus sudarytai komisijai nustačius, jog Kalėjimų tarnybos vadovas nuo pernai rugpjūčio iki šių metų balandžio neteisėtai naudojosi tarnybiniu transportu, taip įstaigai padarydamas 2 tūkst. 156 eurų žalą.
Papeikimas LKT vadovui skirtas už Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimą, kai, anot komisijos, nepagrįstai pavesdamas inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, valdomam su „Vieningu Kaunu“ susijusio asmens, M.Kairys sukėlė tarnybai 35,6 tūkst. eurų žalą.
M.Kairys šiuos ministerijos veiksmus sieja su beveik 57 mln. eurų vertės Šiaulių kalėjimo statybos konkursu, kurį Apeliacinis teismas birželį nurodė nutraukti dėl subjektyvių jo sąlygų.
Teisingumo ministras tuomet sakė reikalausiantis Kalėjimų tarnybos vadovybės atsakomybės, o paaiškėjus apie M. Kairiui siekiamą skirti papeikimą neigė, kad šis susijęs su Šiaulių kalėjimo situacija.
Inga Ruginienė: kokius koalicijos partnerius bepasirinktume, vis tiek būtų kritikos strėlių
12:11
Socialdemokratų kandidatė į premjero postą Inga Ruginienė sako, kad ir kokius partnerius į valdančiąją koaliciją socdemai bepasirinktų, oponentai jiems turėtų priekaištų.
„Jeigu kalbame apie koalicijos partnerius, tai šiai dienai, man atrodo, kokius partnerius mes pasirinktume, kritikos strėlės būtų visiškai tokio pat turinio ir vienodos. Tai visuomenė išreiškė savo valią balsuodama per rinkimus 2024 metais ir mes matome rezultatus. Antra pagal dydį partija yra „Nemuno aušra“. Tai, man atrodo, kad tai yra visiškai logiškas pasirinkimas iš mūsų pusės“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė I.Ruginienė.
Pasak jos, kiekviena partija turi kažką „iš praeities, iš dabarties ir galbūt turės iš ateities“.
„Mes, socialdemokratai, demonstravome ir sakėme, kad labai svarbu susitelkimas į darbą. Dėl to prioritetas mūsų, pasirenkant partnerius, buvo suderinamumas bendrų tikslų ir darbų programos. Tai šiai dienai galiu pasakyt, kad su „Nemuno aušra“ pavyko sutarti, kad tęsime pradėtus darbus, laikomės Vyriausybės programos, kurią esame patvirtinę. Dėl to, mūsų požiūriu, mes galime keliauti toliau“, – kalbėjo socialdemokratė.
Antradienį, kai Seime I.Ruginienė turėtų būti patvirtinta premjere, Vilniuje prie Prezidentūros ir Seimo vyks protestas „Gėdos diena“, pasisakantis prieš socialdemokratų siekį sudaryti koaliciją su „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Žinant mano praeitį, aš galiu reaguoti tiktai teigiamai į aktyvią pilietišką visuomenę. Tai kiekvienas pilietis, turėdamas savo nuomonę vienu ir kitu klausimu, turi turėti laisvę ją išsakyti. Tai, man atrodo, kad ir šiuo atveju, jeigu mūsų dalis visuomenės turi skirtingą nuomonę, jie turi teisę ją išsakyti ir tą pademonstruoti savo pasirinkta forma“, – teigė I.Ruginienė.
Kaip rašė BNS, derybas dėl naujos koalicijos socialdemokratai pradėjo iš pareigų pasitraukus ekspremjerui Gintautui Paluckui. Prie jos prisijungti kviečiama „Nemuno aušra“ ir „valstiečiai“. Dabartiniai partneriai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į koaliciją nebuvo pakviesti.
Inga Ruginienė tikina kiekvienai ministro pozicijai turinti po kelis kandidatus
12:02
Kandidatė vadovauti Vyriausybei Inga Ruginienė sako turinti po kelias pavardes kiekvienai ministro pozicijai.
„Apie visų ministrų personalijas kalbėsiu kitą savaitę, po to, kai gausiu Seimo pritarimą mano kandidatūrai. Visada sakiau, kad kiekvienai ministerijai, kiekvieno ministro pozicijai turiu po kelias pavardes (...). Man tikrai yra aiškumas apie kandidatus“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo socialdemokratė.
Pasak jos, itin svarbu turėti sutelktą ir stiprią Vyriausybę, todėl „jeigu kandidatas būtų netinkamas, jis bus keičiamas kitu asmeniu“.
Sprendimą dėl I.Ruginienės kandidatūros Seimas priims kitą antradienį.
Balsavimas dėl kandidatūros bus atviras, o patvirtinimui pakanka paprastos balsuojančiųjų daugumos.
Jei Seimas patvirtins naująją premjerę, politikė ne daugiau kaip per 15 dienų turės parlamentui pateikti su prezidentu suderintą naująjį Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Jai taip pat turės būti pritarta per balsavimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs Vyriausybėje nematantis teisėsaugos dėmesio „čekiukų“ byloje sulaukusio susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio bei aplinkos ministro Povilo Poderskio.
Opozicija Ingą Ruginienę vadina baltu lapu su rizikomis, potencialią koaliciją – prorusiška
11:35
Socialdemokratams į premjeres siūlant socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, opozicija jos kandidatūrą vadina baltu lapu su rizikomis, o potencialią koaliciją – prorusiška.
„Iš pliusų turbūt galima vardinti, kad tai yra kol kas baltas lapas, didžia dalimi baltas lapas, o kuo jis pildysis, tai tiktais laikas parodys. Tačiau, nepaisant to, yra nemažai rizikų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
„Prezidentas teikia kandidatūrą, kurios aplinkoje mato rizikas. Pati kandidatė renkasi dirbti su aplinka, kuri kelia rizikas, kad ji gali tapti prorusiškiausia koalicija per visą Europos Sąjungos buvimo laikotarpį, kiek Lietuva yra turėjusi“, – teigė jis.
Įvardindamas įžvelgiamas kandidatės keliamas rizikas, politikas įvardijo jos šeimyninius ir giminystės ryšius Rusijoje.
„Žinant kokia tai yra jautri sritis ir kaip gali būti manipuliuojama toje šalyje ir netgi prieita prie įvairių gal net ir šantažo priemonių, tai tų rizikų tikrai matome ne vieną ir visos jos daugiau mažiau susijusios su nacionalinio saugumo interesais, o šiame geopolitiniame laike, ko gero, turbūt svarbesnio prioriteto nėra“, – kalbėjo M.Lingė.
Kaip rašė BNS, I.Ruginienė viešojoje erdvėje sulaukė klausimų ne tik dėl giminių Rusijoje ir vizitų į šią šalį, bet ir dėl vyro verslų bei per metus baigtų miškininkystės mokslų.
Konservatoriai trečiadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) prašydami susipažinti su informacija apie I.Ruginienę iki jos paskyrimo į pareigas.
„Mes norim turėti motyvuotą, visapusišką vertinimą kandidatės į premjeras, todėl tikrai neatsisakom galimybės ir susitikti, kaip tai numato Seimo statutas, ir kalbėtis frakcijoje. Ir, be abejo, laukiame ir Valstybės saugumo departamento sprendimo, ar bus leista susipažinti su ta informacija“, – sakė M.Lingė.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad frakcija I.Ruginienės kandidatūros nepalaikys dėl jos politinio požiūrio, kompetencijos trūkumo.
„Jos politikos turinys, tai yra kairioji premjerė, kairioji vyriausybė, dar labiau radikaliai kairioji, negu buvo iki tol, ir mūsų pažiūros į daugelį esminių klausimų, suprantama, susijusių su ekonomika, su mokesčiais, iš esmės skiriasi“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė politikė.
„Kitas dalykas – kiek teko bendrauti su Inga Ruginiene kaip su socialinių reikalų ministre, nepaisant to, kad tai yra, atrodytų, jos sritis, mums labai stigo konkretumo jos atsakymuose“, – teigė ji.
V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad liberalams nepriimtina ir planuojama naujoji politinė sąjunga.
„Dar neaišku, kokios koalicijos ministre pirmininke ji bus, bet aišku jau viena, kad tai bus koalicija su „Nemuno aušra“, – sakė liberalų lyderė.
„Ingos Ruginienės negirdėjome nei vieno pasakymo, kur ji kažkiek tai griežčiau atsilieptų ir apie Gintauto Palucko situaciją, ir apie bendradarbiavimą su Remigijumi Žemaitaičiu ir su jo politine jėga. Tai mums irgi atrodo nepriimtina. Kaip matote, priežasčių balsuoti prieš pakankamai“, – kalbėjo ji.
Kaip rašė BNS, derybas dėl naujos koalicijos socialdemokratai pradėjo iš pareigų pasitraukus ekspremjerui Gintautui Paluckui. Prie jos prisijungti kviečiama „Nemuno aušra“ ir „valstiečiai“. Dabartiniai partneriai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į koaliciją nebuvo pakviesti.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seimui pateikė socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjero pareigas.
Opoziciniai konservatoriai ir liberalai vėliau ketvirtadienį frakcijose susitiks su I.Ruginiene.
Inga Ruginienė: jeigu gynybai reikės išleisti daugiau, tai ir išleisime
11:32 Atnaujinta 12:34
Socialdemokratų į premjerus siūloma socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad formuojant kitų metų biudžetą investicijos į gynybą gali būti didinamos, jei būtų toks poreikis.
„Neabejotinai dėmesys gynybai išliks. Ir jeigu tai reikš, kad mes turėsime daugiau išleisti, tai, matyt, mes ir turėsime išleisti“, – ketvirtadienį Seime sakė I.Ruginienė atsakydama į konservatorių atstovės Gintarės Skaistės klausimą, kokių priemonių imsis subalansuoti kitų metų biudžetą.
„Palaukime tos dienos, kai biudžetas (2026 metų – BNS) atsidurs Seime, tad ir pasižiūrėsime, koks jis bus tvarus, kaip bus subalansuota fiskalinė drausmė ir kaip tie rodikliai atrodys“,– teigė I.Ruginienė.
„Lietuva yra pridavusi fiskalinį struktūrinį planą Europos Komisijai, kuris atitinka fiskalinės drausmės taisykles ir jame numatyta, kad Lietuvos struktūrinis balansas turėtų vidutiniškai jūsų kadencijos metu sudaryti minus 0,9. 2025 metų biudžete struktūrinis balansas yra minus 2,1 proc. Tai akivaizdu, kad mes turėtume mažinti išlaidas arba didinti valstybės pajamas“, – Seimo posėdyje kalbėjo G.Skaistė.
Parlamentarės teigimu, mokesčių reforma garantuoja, kad kitąmet bus surenkama tik 0,7 proc. daugiau pajamų.
„Tuo tarpu gynybos išlaidas planuojama didinti 2-3 proc. Akivaizdu, kad fiskalinės drausmės taisyklių atitikti negalėsime. Ne tik subalansuoto biudžeto neturėsime, neatitikti galime ir fiskalinės drausmės reikalavimų, nes planuojamos papildomos išlaidos tiek gynybai, tiek socialinei apsaugai nepadengia skirtumo“, – kalbėjo G.Skaistė.
Lietuva kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5,25 proc. BVP, tačiau, kaip yra sakęs finansų ministras Rimantas Šadžius, gynybai bus skiriamos ne vien valstybės biudžeto lėšos, todėl tokia dalis neatsispindės biudžete.
Gitanas Nausėda: svarbiausias išbandymas – biudžetas
11:16
„Valstybės biudžetas 2026-ųjų bus absoliučiai svarbiausias, pirmasis didžiulis šitos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos išbandymas“, – ketvirtadienį žurnalistas sakė šalies vadovas.
G.Nausėdos teigimu, susitarti nebus lengva, nes dėl koalicijos besiderančios trys politinės jėgos turi labai skirtingą įsivaizdavimą apie mokesčių pakeitimus, todėl esant tokiai nuomonių įvairovei rasti kompromisą bus sudėtinga, bet įmanoma.
Socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ trečiadienį vakare sutarė tęsti koalicijos derybas, tačiau dėl pozicijų pradžioje nutarė pasikonsultuoti politinių organizacijų viduje, tą politinės jėgos darys ketvirtadienį.
Iš Seimo tribūnos kiek anksčiau kalbėjęs prezidentas sakė, jog I.Ruginienė iki šiol sėkmingai ėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas, o kandidatės polinkis siekti kompromisų padėjo įgyvendinti sunkią antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą.
„Tikiu, kad Ingos Ruginienės suburta Vyriausybė eis vakarietiškų, socialiai teisingų sprendimų keliu, atlieps žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir konstruktyviai spręs jų problemas“, – sakė šalies vadovas.
Pasak jo, dėl sudėtingos geopolitinės situacijos kandidatės lauks didžiuliai iššūkiai.
Prezidento teigimu, taip pat privalu tęsti pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027-aisiais, skirti dėmesį skurdo ir atskirčių regionuose mažinimui, tvariam pensijų didinimui bei viešųjų paslaugų prieigos užtikrinimui.
Ketvirtadienį politikė Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus, vėliau atskirai ketina susitikti su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis.
Atsakymai į Seimo narių klausimus baigėsi, premjerės laukia frakcijos
11:12
Po 11 valandos baigėsi laikas Seimo nariams užduoti klausimus kandidatei į premjeres Ingai Ruginienei. Tačiau jos karšta diena dar nesibaigė. I.Ruginienės laukia dvi opozicinės frakcijos. 12.45 val. ją kamantinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, o 13.50 val. – Liberalų Sąjūdžio frakcija.
Konservatoriai pageidavo pratęsti klausimų I.Ruginienei laiką, nes daug Seimo narių liko nepaklausę, tačiau dauguma parlamentarų balsavo prieš tokį pasiūlymą.
