Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti
01 05 /12:08

Premjerė kviečia partijų vadovus, verslo, profsąjungų atstovus tartis dėl lėšų gynybai

Premjerė Ingrida Šimonytė kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Kelio Pabradė–Meškerinė atidarymas

„Atsižvelgdama į tai, kad mokesčių įstatymų pakeitimai turėtų būti priimami likus ne mažiau nei pusmečiui iki jų įsigaliojimo, tikslinga šiais klausimais pasitarti kuo platesniame rate, ieškant galimo konsensuso, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes“, – teigiama premjerės rašte, kurio kopiją matė BNS.

Ministrės pirmininkės ketvirtadienį parengtas raštas adresuotas visiems Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra.

I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

„Susitikime galėtume aptarti kokiu būdu ne papildomo skolinimosi sąskaita galėtume užtikrinti šių poreikių finansavimą pasibaigus Laikinojo bankų solidarumo įnašo taikymui“, – rašte sako premjerė.

Susitikimui siūlomos kelios galimos datos: sausio 22-oji, 24-oji arba 29-oji.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų