„Manau, kad visoje šitoje istorijoje, kur yra be galo daug visokiausių aspektų, naujų atsirandančių aplinkybių, kertiniai yra du klausimai. Pirma, ar premjeras, būdamas premjeru, turėjo kokios nors įtakos ILTE paskolai suteikti? Ir antras klausimas – ar nėra nusikalstamo praturtėjimo požymių, kitaip tariant, ar galima įvertinti ir pateisinti visas tas pajamas, iš kurių buvo įsigytas nekilnojamasis turtas?“ – pirmadienį LRT televizijai sakė valstybės vadovas.
„Jeigu bent vienu iš šitų klausimų atsakymas bus „taip“, be abejo, kad premjeras nebegalės toliau dirbti savo darbo“, – pridūrė G. Nausėda.
Jis teigė, kad nepaisant to, jog klausimų Vyriausybės vadovui tik daugėja, sulaukti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) išvadų būtina.
Prezidentas sakė tikįs, kad jos bus paskelbtos labai greitai.
Jis akcentavo, kad dabartinė neapibrėžta situacija, kai dalis žmonių įsitikinę, jog premjeras turėtų trauktis, o kiti mano kitaip, skaldo visuomenę ir yra kenksminga valstybei.
„Blogai, kad šita istorija apskritai rutuliojasi jau tokį ilgą laiką, ir kalbama ne apie tuos darbus, kuriuos reikėtų atlikti, o kalbame apie visas šitas asmenines ir neasmenines premjero veiklos aplinkybes“, – tvirtino G. Nausėda.
BNS rašė, kad reaguodamos į „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ publikacijas, ikiteisminius tyrimus dėl premjero ir su juo susijusių įmonių atlieka STT bei FNTT.
Pastaroji aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200 tūkst. eurų paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo. Praėjusią savaitę G. Paluckas šioje byloje apklaustas liudytoju.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.
Sekmadienį tie patys žurnalistai paskelbė, kad G. Paluckas pamiršo sumokėti dalį Vilniaus miesto savivaldybei priteistos žalos.
Kaip rašė BNS, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 metais konstatavo, jog G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę. Už tai politikui skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir nurodyta Vilniaus miesto savivaldybei atlyginti maždaug 16,5 tūkst. eurų žalą.
Tyrimo duomenimis, žala turėjo būti atlyginta per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau 2013 metais, gavus G. Palucko prašymą, teismo sprendimo vykdymas tuometės savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus sprendimu atidėtas iki 2015 metų pabaigos.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, žalą atlyginti G. Paluckas pradėjo 2014 metų gegužę, kai savivaldybei pervedė 40 tūkst. litų (11,58 tūkst. eurų). Didžiąją dalį šio mokėjimo, kaip patvirtino ir premjero patarėjas Justinas Argustas, sudarė grynieji pinigai – tai buvo G. Palucko šeimos ir artimųjų santaupos.
Atlikęs šį mokėjimą, premjeras savivaldybei liko skolingas per 17 tūkst. litų (4,9 tūkst. eurų), tokią sumą G. Paluckas savivaldybei pervedė šių metų liepos 8 dieną.
Pirmadienį Vilniaus valdžia pranešė paskaičiavusi 3,7 tūkst. eurų palūkanų ir išsiuntusi prašymą premjerui šią sumą sumokėti.
G. Paluckas yra ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas.
