Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 12d. 09:57 , Atnaujinta: 2018 birželio 12d. 11:51

D.Grybauskaitė: demokratijos užvaldymą pristabdėme, nors skaudžiai nusideginome – taip pat ir aš

Dalia Grybauskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime paskelbė priešpaskutinį savo metinį pranešimą. Jame prezidentė kalbėjo apie partijų krizę, politinės korupcijos bylą, su kuria, kaip vylėsi prezidentė, prasideda ir naujoji mūsų šalies skaidrumo istorija. D.Grybauskaitė pranešime teigė, kad oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pavyko pristabdyti, nors visi skaudžiai nusidegino pirštus – taip pat ir ji. D.Grybauskaitė taip pat sakė, jog selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje.

Metiniame pranešime ji kelis kartus įkando „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui, tačiau šis nerodė jokių emocijų.

Nepamiršo ji ir premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimo, kad reikia užmegzti ryšius su Rusija, nei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pamąstymų, jog demokratija, tai kai mažuma klauso daugumos.

Iš politinių užkulisių prasiskverbia godumo kirminas

Atėjusi į tribūną prezidentė prisipažino, kad ją apima prieštaringas jausmas galvojant apie Lietuvą: „Iš vienos pusės, matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe.“

Tuo metu kitoje pusėje, anot prezidentės, iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur.

D.Grybauskaitė kalbėjo, kad tiek istorija, tiek dabartis mus nepaliauja mokyti, kad laisvė – tai nesibaigianti atsakomybė.

„Praeitame amžiuje turėjome didžių pasipriešinimo mokytojų, todėl iki šiol turime Valstybę. Nesitaikstyti ir nepasiduoti, patiems spręsti Lietuvos ateitį mus mokė Basanavičius, partizanai, Sąjūdis, Sausio 13-oji – visų Laisvės kovų dalyviai. Jų idealizmo šviesoje kiekvienas, o pirmiausia politikai, galime įvertinti savo darbus, norus ir ketinimus: kiek juose yra tarnavimo Lietuvai?“ – klausė ji.

Su naujuoju šimtmečiu, anot prezidentės, atsirado naujų išmėginimų banga, bet jis kartu apdovanojo mus drąsa į daug ką pažiūrėti kitomis akimis – išsivaduoti iš baimių, priklausomybės, įtakų ir nešvarių pinigų.

Sujudinus korupcinius vandenis atsivėrė „neregėta Lietuva“

„Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant. Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka ir poveikis – einamiausia prekė“, – kalbėjo prezidentė.

Anot jos, Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė.

Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvai reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų, pridūrė prezidentė.

Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti.

„Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti“, – teigė ji.

Anot D.Grybauskaitės, valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn šiandien stoja vis savarankiškesne tampanti teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija, kurių per pastaruosius kelerius metus sukūrėme pakankamai. Ilgametės pastangos ir įdirbis, nauji institucijų vadovai pradeda duoti rezultatus.

Turime išlikti teisinės viršenybės valstybe

Prezidentės įsitikinimu, fundamentaliems nacionalinio saugumo klausimams randasi ir vis daugiau politinės valios, o priešakines valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika, vidiniai sąjūdžiai jau užgimsta mokyklose, ligoninėse, socialiniuose tinkluose.

„Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius rubikonus, pažabojome gazprominius energijos vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“ įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Užsidaro „paskolų dėžučių“ ir „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato Valstybinė mokesčių inspekcija“, – vardijo ji.

Čia pat prezidentė įspėjo, kad atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja: „Bet tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką. Turime išlikti teisės viršenybės valstybe, rasdami tinkamą balansą tarp žinojimo, įtarimų ir įrodymų.“

D.Grybauskaitės teigimu, kad sąžiningas žmogus savo valstybėje jaustųsi oriai, turime teisiniais instrumentais galutinai nusikratyti korupcijos pančių, atnaujinti politinę sistemą ir pakilti iš nepasitikėjimo duobės, į kurią vis patenkame.

Partinės sistemos krizė gilėja

D.Grybauskaitės teigimu, nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų, todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, neatlaiko – trūkinėja, slenka, griūva.

„Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja. Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus. Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – pripažino D.Grybauskaitė.

Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš.

Ji pridūrė, kad atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis.

„Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų. Tuo tarpu konstitucinė sankloda, kurios dalis yra ir prezidentas, reikalavo ir reikalauja dirbti su visais, kuriuos lemia rinkimai ir žmonių valia“, – aiškino ji.

D.Grybauskaitė pripažino nuoširdžiai tikinti, kad kartu su trimis istorinėmis politinės korupcijos bylomis prasideda ir naujoji mūsų šalies skaidrumo istorija, kad perkrovę politikų ir verslo santykius pereisime į kokybiškai naują valstybės vystymosi ir politinės kultūros etapą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas

„Tai sudėtingas, bet labai svarbus ir valstybės ateičiai lemtingas laikotarpis. Gyventi be užkulisinių įtakų reikės mokytis visiems. Pirmiausia – partijoms, nes tik laisvi politikai gali priimti laisvus sprendimus. Žinau, kiek kainuoja nepriklausomumas ir principingumas“, – pabrėžė prezidentė.

Jos teigimu, tik atsiribojimas nuo įtartinų interesų – vienintelis kelias skaidriai politikai.

„Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas. Ir šiandien partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui. Turime 24 politines partijas, laikas turėti ir jų kokybės standartus bei demokratinio valdymo tradicijas“, – teigė prezidentė.

Savanorių reikia ir į partijas

D.Grybauskaitės teigimu, dešimtmečio reikėjo, kad prikeltume pasitikėjimą teismais. Taip pat žingsnis po žingsnio, apsivalydama nuo susitepusių veikėjų, keisdama ydingas praktikas, reikalaudama aukščiausių kompetencijos ir moralės standartų iš nepasitikėjimo liūno gali išbristi ir partinė sistema.

„Profesionali klaidų analizė, nuoseklus darbas ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų. Partijos, kurios pajėgs įveikti vidinį susipriešinimą, vienas kito niekinimą ir kompromitavimą, galios sukoncentravimą partinėse viršūnėse, eilinių narių izoliavimą, kurios remsis ne tik lyderio vardu, bet ir savo ideologija, bendraminčiais, vienijamais pažiūrų ir idėjų, tikrai turi ateitį“, – kalbėjo prezidentė.

Jos teigimu, kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkstančių žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai – kur kas daugiau buvo norinčių dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje.

„Kariuomenės rezervą papildė jau trečia savanorių šauktinių karta, vis daugiau žmonių pasirengę prireikus ginklu ginti tėvynę. Šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas, – įsitikinusi ji. – Antraip veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį, kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks neišsipildžiusi politinė svajonė.“

Rinkimų organizavimo skaidrumas išlieka iššūkiu

Ji įspėjo, kad antraip jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją.

Rinkimų komitetai, anot jos, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios.

„O nepavykus – transformuotis į naują komitetą. Valdžios ėmimas bet kokia kaina, kai tikslas pateisina priemones, grąžina į kitą santvarką. Kur tautos susitarimas negalioja. Negalioja ir priesaika, nei politinė, nei moralinė atsakomybė. Todėl rinkimų organizavimo skaidrumas išlieka iššūkiu mūsų trapiai demokratijai“, – pabrėžė ji.

D.Grybauskaitė teigė, kad juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose, o valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą.

„Gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų ribojimo, su šešėliu kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų“, – kalbėjo prezidentė.

Reikia užtikrinti VRK objektyvumą

Ji pabrėžė, kad noras išlaikyti įtakos svertus neišlaisvina nuo partinės priklausomybės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas

D.Grybauskaitės teigimu, daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tokiose kaip Vokietija, Danija, Belgija, Švedija, Nyderlandai ir kitos, kurias sunku būtų pavadinti nedemokratiškomis, veikia komisijos be politinių partijų atstovų. „VRK objektyvumo užtikrinimas – svarbi politinės sistemos atsinaujinimo dalis“, – teigė ji.

Prezidentė įspėjo, kad nepakeitus ydingų įpročių ir toliau turėsime rimtų bėdų su valstybės valdymo kokybe ir atstovaujamąja demokratija.

Komisijų vajus didina neteisybės jausmą

D.Grybauskaitė kalbėjo, kad Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais ir lūkesčiais kol kas paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o rinkėjų patikėtas laikas tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.

„Parlamentas – Laisvės kovų bastionas – tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti. Persekiojimas ir draudimai verčia žmones jaustis svetimais savo šalyje. Neieškant bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės susipriešinimu: pensininkai su dirbančiais žmonėmis, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba“, – kalbėjo prezidentė.

Jos nuomone, selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje.

„Sukiršinti ir susiskaldę, praradę tarpusavio ryšius neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų. Kad ir kiek nagrinėtume praeitį, nuo atsakomybės už šiandienos sprendimus nepabėgsime“, – sakė ji.

D.Grybauskaitės teigimu, ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas

Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais, anot D.Grybauskaitės, ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Vėluojame panaudoti ES paramą

„Nepateisinamai vėluojame ir su Europos Sąjungos paramos panaudojimu. Štai kur reikėtų rimtos parlamentinės kontrolės. Demokratija yra grindžiama ne „mažuma klauso daugumos“, o viešo aptarimo, įtikinimo, įsiklausymo ir kompromiso principais, numato visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą. Tik taip sukursime pasitikėjimu grįstą visuomenę. Atsakinga politika reikalauja visas žmonių rinktas valdžias ne kariauti, o bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų mūsų žmonėms“, – sakė ji.

D.Grybauskaitė omenyje turėjo anksčiau Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio 15min konferencijoje pasakytus žodžius, kad demokratija tai, kai mažuma klauso daugumos.

Ekonomikos pakilimo laikotarpis – ne amžinas

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas, tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis ne amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti.

„Veikdami kryptingai su skirtingais Seimais ir Vyriausybėmis per rekordiškai trumpą laiką daugelyje sričių padarėme reikiamą pažangą ir tapome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais. Dabar mūsų ekonomikai atviros 36 pažangiausių pasaulio valstybių idėjos ir parama. Bet kartu tai didelis įpareigojimas skaidrinti ir tobulinti šalies vystymąsi, rūpintis konkurencingumu, inovacijų plėtra ir ekonomikos modernizavimu, progresyviu verslu, žmonių raštingumu ir strategine infrastruktūra“, – teigė prezidentė.

Mūsų variklis, anot D.Grybauskaitės, pasaulio ekonomikos greitkelyje – kvalifikuoti žmonės ir aukštos pridėtinės vertės produktai.

Inovacijų politika – interesų karo tarp Švietimo ir Ūkio ministerijų įkaitė

D.Grybauskaitė kalbėjo, kad inovacijų politika yra tapusi nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų įkaite.

„Šimtai milijonų eurų, išleistų mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, turi virsti ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir eksportui tinkamais produktais. Patentais, o ne vien moksliniais straipsniais pasaulyje matuojamas akademinis šalies potencialas. Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį greitai bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos“, – sakė ji.

Patentais, o ne vien moksliniais straipsniais pasaulyje matuojamas akademinis šalies potencialas.

Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos, pabrėžė prezidentė.

„Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius. Artėja dar vienos ES derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis – reikia apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos“, – teigė ji.

Socialiai orientuotoje politikoje ir atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvauja ir patys žmonės, teigė ji.

„Pirmuose kampanijos „Už saugią Lietuvą“ susitikimuose savivaldybės net neturėjo socialinių paslaugų planų. Šiemet dauguma jau aiškiau planuoja, kaip dirbs su probleminėmis šeimomis, senoliais, neįgaliaisiais, budinčiais globotojais, kaip perorientuos paslaugas uždarius vaikų globos namus, kad žmonės neliktų be darbo“, – kalbėjo valstybės vadovė.

Ant skurdo ribos gyvena daug dirbančiųjų

Anot D.Grybauskaitės, socialinį žmonių saugumą didžia dalimi nulemia pajamos.

„Sodros“ vyšniniai vokai uždirbantiems mažiau nei minimalią algą su perspėjimu, kad jie neturi praktiškai jokių garantijų, anot D.Grybauskaitės, išjudino pačių žmonių sąmoningumą ir pabudino darbdavių sąžinę – algos ėmė didėti.

„Tačiau ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių. Socialiai atsakingas verslas, kurio šalyje vis daugėja, kuria naujas bendravimo tradicijas ir pagarbius tarpusavio santykius. Atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo“, – sakė ji.

Kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“, turėdama omenyje Širvintų rajono savivaldybės merės Ž.Pinskuvienės sprendimą tarybos posėdžių salėje už užtvarų pasodinti žurnalistus, kalbėjo D.Grybauskaitė.

„Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas“, – pabrėžė ji.

Pranešime D.Grybauskaitė minėjo, kad pilietinės galios indeksas nežymiai auga, ir žmonės pamažu ima suvokti, kad aktyviu dalyvavimu galima pakeisti valdžios sprendimus, pagaliau – savo paties gyvenimą.

„Dalyvaujamosios demokratijos kokybė taip pat turi keistis, kad už mus nespręstų kiti, kad netaptume pastumdėliais ir vasalais. Jeigu ir toliau manysime, kad užtenka susimokėti mokesčius ir kartais nueiti prie balsadėžių, o į visa kita geriau nesivelti, – laisvės ir demokratijos mažės. Pilietinis aktyvumas – tai įsisąmoninta atsakomybė“, – teigė ji.

D.Grybauskaitės teigimu, demokratija siūlo daugybę instrumentų, kaip dalyvauti priimant sprendimus, reikia tik išmokti jais tinkamai naudotis.

Žavisi Lietuvos medikų sąjūdžiu

„Nevyriausybinių organizacijų (NVO) balso stiprumas yra svarbiausias demokratijos matuoklis. Kuo dažniau politikai jį girdi ir priima sprendimus, atsižvelgdami būtent į šį barometrą, tuo didesnius teigiamus pokyčius turime. NVO stiprinimas išlieka svarbiu uždaviniu valstybėje, kitaip turėsime tik „daugumos“ demokratiją ir jos primestus sprendimus“, – sakė ji.

Pozicijų, anot prezidentės, vis dar neišsikovoja ir profesinės sąjungos.

„Dėl susiliejimo su valdžia ir vis dar iš mokslinių konferencijų Rusijoje parvežamos patirties jų pasitikėjimas ir autoritetas silpsta. Profesinėse sąjungose dalyvauja iki dešimties procentų visų darbuotojų ir jų kasmet mažėja. Neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai“, – teigė ji.

Anot D.Grybauskaitės, kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų.

„Jų balsas tapo girdimas“, – pridūrė ji.

Valstybės vadovės teigimu, visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis: formų yra įvairių, kaip išjudinti sprendimus ir kaip dalyvauti juos įteisinant valstybės mastu – nuo peticijų feisbuke iki gyvo protesto.

Ragino lavinti vaikų kritinį mąstymą

D.Grybauskaitė priminė, kad iš pusantro tūkstančio šimtmečio idėjų Lietuvai žmonės viena svarbiausių išrinko mokytojo profesijos prestižo stiprinimą.

„Tai reiškia, kad švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija. Švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu, orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir kūrybinį mąstymą“, – įsitikinusi valstybės vadovė.

Jos teigimu, kol mokytojų rengimo pertvarka neįsivažiavo, mokyti finansinio raštingumo imasi bankai, kritinio mąstymo – žurnalistai ir visuomenininkai, socialinio – nevyriausybininkai, kompiuterinio – verslas.

„Kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė.Tik suteikę jaunimui deramą išsilavinimą šiandien, galime laiduoti už valstybės ateitį. Išsilavinusi tauta visada išliks laisva, kad ir kaip suktųsi pasaulis“, – teigė ji.

Globali daugiašalė demokratija išgyvena krizę

D.Grybauskaitės įsitikinimu, susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje.

Anot jos, prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją daro miglotą.

„Globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas. Aižėjančiame šiandienos pasaulyje saugumas tampa daugialypis, todėl ir priemonės turi būti visa apimančios“, – pabrėžė ji.

Prezidentės teigimu, būtina stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, plėsti draugų ratą. Ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.

„Geopolitiniai iššūkiai įpareigoja stiprinti šalies apginamumą“, – pridūrė ji.

Valstybės gynimo taryba jau patvirtino apsisprendimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai iki dviejų su puse procento BVP. Kartu būtina siekti didesnio partnerių įsitraukimo į mūsų regiono saugumą, priminė prezidentė.

„Tai – artimiausio NATO viršūnių susitikimo tikslas. Veikti išvien mokomės ir Lietuvoje vykstančiose šimtmečio pratybose, kuriose dalyvauja dauguma NATO valstybių ir Švedija bei Suomija. Nebijokime būti ir Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs. Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, – sakė ji.

D.Grybauskaitė pridūrė, kad didesnė ES atsakomybė už savo piliečių saugumą – tai, ko nori visi europiečiai.

Lietuva, anot D.Grybauskaitės, jau prisideda prie Europos saugumo stiprinimo: mūsų iniciatyva kuriamos greitojo reagavimo pajėgos kibernetinėms grėsmėms atremti ir kovoti su priešiška propaganda, patvirtinti bendri standartai ES išorės sienos apsaugai.

„Gindamiesi nuo „Gazpromo“ ir Astravo, spartindami elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa pasitarnaujame visos ES energetiniam saugumui. Šiandien kartu su bendraminčiais esame visur, kur ginama laisvė ir demokratinės vertybės: Ukrainoje, Afganistane, Irake, Malyje, Viduržemio jūroje“, – kalbėjo ji.

Naują kokybę, anot prezidentės, įgavo Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, Prancūzija, Lenkija ir Lietuvos saugumo atrama tapusia Vokietija.

„Jau beveik dešimtmetį sėkmingai einame Šiaurės kryptimi, lygiuodamiesi į skandinavišką gerovės, demokratijos, socialiai atsakingo verslo supratimą. Vasario 16-oji apibendrino mūsų užsienio politikos sėkmę: šimtmečio svečiai – pasaulio lyderiai, kurių šiemet tiek daug sulaukėme ir dar sulauksime. Visas demokratiškas pasaulis, traktuojantis mus kaip orią ir gerbiamą valstybę, šiandien yra su mumis“, – teigė ji.

„Turime pakankamai nuoširdžių draugų, todėl neieškokime vakarykštės dienos už rytinės sienos ir išlaikykime užsienio politikos kryptį“, – pridūrė ji. Prezidentė turėjo omenyje gana neseniai iš premjero Sauliaus Skvernelio lūpų išėjusį raginimą megzti kontaktus su Rusija.

D.Grybauskaitės teigimu, tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita, o drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta ir Pirmosios Respublikos dvasia.

„Šiandienos jaunimui nepriimtinos posovietinio gyvenimo tradicijos, jų netenkina dabartinė demokratijos kokybė ir politinė kultūra – jie pasirengę tai keisti. Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis: kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kažkas atneš pokyčius“, – kalbėjo ji.

Anot D.Grybauskaitės, vadinasi, šimtmečio virsmas tikrai vyksta.

Prezidentė teigė, jog Lietuvą pasirinkę užsieniečiai jau dabar vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime.

„Ir užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau teigiamai vertina savo Tėvynės ateitį tikėdami, kad Lietuva bus sėkminga, klestinti ir pasauliui atvira valstybė. Tikėkime savo Lietuva labiau ir patys. Tuomet rasime sprendimus ir šiandienos išmėginimams, ir rytojaus išbandymams. Tikiu, kad keturi milijonai balsų gali susitelkti ne tik šimtmečio himnui. Kad su tuo pačiu užsidegimu ir tikėjimu dalyvausime rinkimuose, partijose, sąjūdžiuose ir bendruomenėse. Kad Lietuva skambėtų didingai ir patikimai, visur reikalinga kritinė masė neabejingų žmonių“, – sakė D.Grybauskaitė.

Baigdama kalbą ji klausė, kas kitas rinksis Lietuvą, jeigu nesirenkame jos patys, kas kitas, jeigu ne mes, mylės mūsų žmones ir gamtą?

„Kai mūsų žemę laimins Popiežius, o padangę sudrebins Dainų šventė – kiekvienas būsime Lietuva. Nuo mūsų visų priklausys, ką kitame šimtmetyje skelbs Nepriklausomybės varpas – prisikėlimą, sąjūdį, „Gloria“ ar nesibaigiančias rietenas ir pavojus mūsų Valstybei. Jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar, nes tai – vienintelis Lietuvos mums dovanotas laikas. Ačiū visiems, kam svarbi Lietuva“, – šiais žodžiais baigė metinį pranešimą D.Grybauskaitė.

Priešprieša su R.Karbauskiu pasiekė aukščiausią tašką

Seimui patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vykdyto tyrimo išvados, kuriose minimas koncernas „MG Baltic“, kompanija „Rosatom“, daug politikų, kuriems įtaką darė verslininkai, „valstiečiai“ pareiškė, kad reikia tirti ne tik konservatorių, bet ir prezidentės D.Grybauskaitės veiklą.

Likus kelioms dienoms iki metinio pranešimo trintis tarp D.Grybauskaitės ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pasiekė aukščiausią tašką.

D.Grybauskaitė pareiškė, kad „valstiečių“ lyderio veikla Seime gali prieštarauti Konstitucijai dėl jo verslo interesų, o R.Karbauskis dėl šio pareiškimo labai nustebo.

Praėjusiais metais kalbėjo, kad rimtoms permainoms reikia ir proto

Praėjusiais metais skaitytame metiniame pranešime prezidentė akcentavo, kad Lietuvai reikia talentingų reformatorių ir nuogąstavo, jog užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą.

„Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“, – akcentavo ji.

Prezidentė praėjusiais metais pabrėžė, kad pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas: „Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą negalima. Nes jie ir toliau balsuos kojomis.“

Kadangi kaip tik tuo metu buvo kilę nemažai diskusijų dėl „valstiečių“ planų mažinti alkoholio vartojimą, prezidentė sakė, kad nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Ji aiškino, kad reikia eiti ne draudimų keliu, o parodyti kitokį gyvenimą.

D.Grybauskaiė ragino neleisti merdėti mokslo ir inovacijų slėniams, ragino padėti į Lietuvą sugrįžti panorusiems emigrantams.

Užbaigdama kalbą ji paragino išnaudoti Lietuvai palankų metą, kad stiprėjančią ekonomiką pajaustų kiekvienas gyventojas.

„Šis laikas – mūsų turtas. Nešvaistykime jo antraeiliams dalykams, kad spėtume atliepti svarbiausius dabarties iššūkius“, – sakė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

03:27
01:36
03:31

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min