Iš posto stumiamas ministras D.Kreivys nutarė, kad nebėra ko prarasti, ir premjerui sekmadienį perdavė slaptą pažymą apie kyšininkus bei nusikaltėlius viešųjų pirkimų srityje.
Ministras D.Kreivys prabilo apie korupcinius interesus ir spaudimą viešųjų pirkimų srityje: ir jam asmeniškai, ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriui Žydrūnui Plytnikui buvo siūlomi namai, nauji automobiliai, didžiulės sumos grynųjų, o po neigiamų atsakymų, anot ministro, pasigirsdavo kriminaliniai grasinimai.
Valstybės vadovei pareiškus nepasitikėjimą ūkio ministru, premjeras Andrius Kubilius pažadėjo spręsti pavaldinio likimą po savivaldybių tarybų rinkimų.
D.Kreivys savo ruožtu portalui 15min.lt ir dienraščiui „15minučių“ pareiškė po rinkimų esąs laisvas imtis aktyvių veiksmų, todėl perdavė Vyriausybės vadovui pažymą apie korupcinius interesus ir spaudimą.
– Premjeras sakė, kad jūsų likimas bus sprendžiamas po rinkimų. Kaip jaučiatės rinkimų dieną?
– Premjeras pasakė „po rinkimų“. Rinkimų diena svarbi mums visiems, mūsų partijai. Norime sulaukti rezultatų, pažiūrėti, kaip pasisekė. O visą kitą, kaip ir minėjo premjeras, spręsime pasibaigus rinkimams. Įvykus rinkimams, esu laisvas pateikti man žinomą informaciją. Nes kiekviena aštri informacija, kuri atskleidžiama prieš rinkimus, gali būti laikoma kampanijos dalimi.
– Kokių imsitės veiksmų?
– Norėčiau atsakyti į esminį klausimą – kodėl ūkio ministras yra puolamas. Kiekvienas puolimas turi priežastis, šiuo atveju tas priežastis mes įvardijame pažymoje, pateiktoje premjerui. Premjerui savaitgalį įteikiau pažymą, kurioje išvardyti visi atvejai, kaip įvairios verslo ir politikos grupės spaudė joms skirti Europos Sąjungos paramą ar nutraukti Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamus tyrimus.
– Apie kokį spaudimą kalbate?
– Palik ramybėje šitą pirkimą ir galėsi bet kuriame salone išsirinkti bet kokį automobilį. Domina namas? Sakyk tik kur.Sakė: smarkiai pulsi – susikulsi! Kai kurie atvejai iš tiesų gali būti laikomi kriminalinio pobūdžio grasinimais.
Ir man, ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Plytnikui buvo siūlomi ne tik namai, automobiliai, bet ir šimtatūkstantinės sumos. Tokių pasiūlymų būdavo ne vienas.
Būdavo, kad tiesiog prie namų sėdėdavo su vokais. Visi šie dalykai sugulė į pažymą.
– Jei apie tai prabilote, vadinasi, kyšiais nesusigundėte. Ar būdami nesukalbami sulaukėte grasinimų?
– Sakė: smarkiai pulsi – susikulsi! Kai kurie atvejai iš tiesų gali būti laikomi kriminalinio pobūdžio grasinimais. Beje, ta skambi frazė iš pakankamai rimtų žmonių lūpų nuskambėjo. Tie pasiūlymai ir grasinimai buvo, sakyčiau, nuolatinė darbinė būsena, kuri tęsėsi visus pastaruosius metus, kai mes valėme viešųjų pirkimų sistemą.
Pasiūlymai buvo atmesti, pasakyta, kad taip nebus. Rezultatas to, kad mes atsisakėme, nedarėme taip, kaip reikalavo, – organizuotas VPT vadovo ir manęs asmeniškai puolimas.
Paveldėjome didelį neskaidrų prisvilusį puodą, kuriame virė drumzlinas skystis. Bešveičiant tą puodą į paviršių kyla daug purvo. O kartais tie purvai bekildami aptaško ir tuos, kurie valo.
– Kas tie asmenys, bandę daryti neteisėtą įtaką jums ir VPT vadovui?
– Pavardžių dar negaliu sakyti. Tai asmenys, kurie buvo įpratę pelnytis iš viešųjų pirkimų sistemos neskaidrumo. Tie žmonės, be abejo, yra visuomenėje žinomi. Pasakysiu, kad jie nebūtinai politikai.
– Kokie konkretūs viešieji pirkimai minimi premjerui pateiktoje pažymoje?
– Didžiausi, sulaukę daugiausia visuomenės ir politikų dėmesio, pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų”, Valdovų rūmų. Jų yra nemažai ir aplink juos, nori nenori, yra daug interesų grupių. Daugiau konkrečių detalių negaliu atskleisti.
– Viešai nuskambėjo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės žodžiai apie Ž.Plytniko patiriamą politikų spaudimą. Ar VPT direktorius buvo informavęs apie tai jus?
– Taip. Ž.Plytnikas mane buvo informavęs apie pasikartojančius spaudimo atvejus. Atėjo ir pasakė, kad yra tokia problema.
– Jeigu žinojote, kad jis yra terorizuojamas politikų, kokių veiksmų pats ėmėtės?
– Aš jam nurodžiau nedelsiant kreiptis į STT. Tai jis padarė nedelsdamas.
– Anksčiau skelbta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai perduotoje medžiagoje įvardijami penki politikai iš skirtingų partijų.
– Jei kalbame apie tuos penkis, kurie pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai, aš konkrečiai jų pavardžių nežinau. Aš kalbu apie tuos atvejus, kurie konkrečiai man žinomi, kurie yra atsitikę su manimi ar apie kuriuos man pasakojo VPT vadovas.
– Prašyčiau priminti – kiek mokesčių mokėtojų pinigų Lietuvos valstybė per praėjusius metus išleido viešiesiems pirkimams?
– Apie 10–11 milijardų litų. Iki krizės būdavo apie 13 milijardų litų. Mes iš esmės pakeitėme taisykles. Pakeitus taisykles, kilo visas šitas pasipriešinimas ir nepasitenkinimas. Viešojoje erdvėje netgi atsirado bandymų manipuliuoti, esą ūkio ministras nesutaria su VPT vadovu. Pakartosiu viešai pasakytus Ž.Plytniko žodžius: tokios kalbos – visiškas melas.
 |
| Ūkio ministerijos vadovas D.Kreivys ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Ž.Plytnikas (dešinėje). |
Darbinių diskusijų būna įvairių, kartais ir aštrių. Pavyzdžiui, daug ginčų sukėlė Aplinkos ministerijos daugiabučių renovacijos viešinimo konkursas. Renovacijos projekto reikšmė padarė šį konkursą vienu svarbiausių viešųjų pirkimų konkursų praėjusiais metais: nuo to priklausė, ar milijardas litų lėšų pateks į šalies ekonomiką.
Nuo viešinimo priklauso, ar milijardinė renovavimo programa pajudės iš vietos ir padės įveikti krizės pasekmes statybos sektoriuje. Toks, sakyčiau, strateginę reikšmę turintis konkursas buvo apskųstas teismams, reikėjo skubiai spręsti. Intensyviai ieškant išeities būta daug ginčų, kartais labai karštų. Viskas baigėsi tuo, kad sprendimas buvo patikėtas teismams.
Mano žiniomis, teismas rado išeitį – atmestus dalyvius grąžino į konkursą, nemažą dalį to konkurso bus galima tęsti.
Aštrių diskusijų viešojoje erdvėje dabar vyksta ir dėl Valdovų rūmų. Mes neginame sutarties su Panevėžio statybos trestu. Mes tik norime, kad Valdovų rūmai būtų baigti. Tai net ne noras, o būtinybė valstybei. Ieškosime sprendimų, kaip baigti šį objektą. Ne kaip pratęsti sutartį su Panevėžio statybos trestu, o kaip užbaigti objektą.Būdavo, kad tiesiog prie namų sėdėdavo su vokais.
– Leiskite bent įsivaizduoti apimtis: ar ilgas pažymoje minimų asmenų ir juos dominusių objektų, projektų sąrašas?
– Jų yra iki dešimties. Ne vienas ir ne du, ir ne dešimtimis.
– Papasakokite plačiau, kokiais būdais ir aplinkybėmis ministrui ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui yra siūlomi kyšiai, grasinama.
– Tai dažniausiai daroma per tarpininkus. Tarpininkais tampa asmenys, kuriuos pakankamai neblogai pažįstame, kurie yra arti. Bet buvo ir tokių, kurie nėra artimi. Žodžiu, yra keli tipai: arba pažįstamas, kuris ateina šalia tavęs ir dėlioja, arba nepažįstamas, kuris galbūt yra susijęs su viena ar kita partija.
– Ko tikitės iš jūsų pažymą gavusio premjero?
– Premjeras yra premjeras. Jis priima sprendimus, ne ministras. Pažyma pateikta tam, kad premjeras žinotų situaciją.
– Bet ar bus naudos iš tos pažymos, jei A.Kubilius padės ją į stalčių?
– Palikime premjerui spręsti, ką daryti su ta pažyma.
– Nenorėjote kopijos ar net originalo perduoti prezidentei, kurį viešai pareiškė nepasitikėjimą jumis ir kalbėjo apie toleranciją neskaidrumui, korupcijai, kitiems neigiamiems dalykams kaip apie labai prastą pavyzdį?
– Čia premjero prerogatyva. Pateikiau pažymą savo tiesioginiam vadovui.
– Ar tikitės, kad iš tos pažymos bus rezultatų – neteisėto spaudimo kaltininkai išgirs apkaltinamuosius teismo nuosprendžius?
– Visiems to norisi. Ir kuo greičiau šioje valstybėje mes turėsime tokius rezultatus, tuo geriau bus mums visiems. Ir aš visą laiką tikiu savo valstybe. Ministras negali netikėti valstybe, kuriai tarnauja.
