Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 11d. 10:18 , atnaujinta: 2018 liepos 11d. 11:26

Prezidentės veto: referendumui dėl dvigubos pilietybės žemesnės kartelės nereikia

Dalia Grybauskaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vetavo Seimo priimtus Referendumo įstatymo pakeitimus, kurie būtų leidę referendumui dėl dvigubos pilietybės taikyti žemesnius reikalavimus nei kitiems referendumams. Nors prezidentė sako palaikanti pačią dvigubos pilietybės idėją, anot jos, taikyti menkesnius kriterijus referendumui – antikonstituciška. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Seimas sieks atmesti veto.

Prezidentė savo sprendimą grindžia ir tuo, kad referendumui vykstant pagal palengvintas taisykles, jo rezultatai gali būti jau po referendumo skundžiami ir pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.

Todėl prezidentė ragina atsisakyti antikonstitucinių gudrybių ir referendumą organizuoti pagal dabar galiojančias taisykles.

Primenama, kad 1992 m. spalio 25 d. referendume dėl Konstitucijos priėmimo dalyvavo 1,9 mln. žmonių – daugiau nei pusė visų rinkėjų.

Kad referendumas įvyktų dabar, reikia kad jame dalyvautų ir teigiamai dėl dvigubos pilietybės pasisakytų apie 1,25 mln. žmonių. Jei kartelė būtų nuleista, būtų pakakę 840 tūkst. rinkėjų dalyvavimo.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė tikino, kad prezidentės nuomone, svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus turi lemti daugumos, o ne tik trečdalio visų rinkėjų balsai.

Prezidentė tiki, kad referendumas gali būti sėkmingas ir pagal nepalengvintas taisykles, jei referendume gausiai dalyvaus užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie šiuo metu rinkimuose dalyvauja gana vangiai (pastaruosiuose Seimo rinkimuose dalyvavo tik 16 tūkst. užsienyje gyvenančių rinkėjų).

„Emigracija palietė kiekvieną Lietuvos šeimą, tikrai esame pribrendę išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes. Kelias aiškus – Konstitucijos pakeitimas tautos referendume daugumos piliečių valia. Nešvaistykime laiko tuščiai ieškodami dirbtinių palengvinimų referendumui, o jau dabar telkime žmones referendumo sėkmei“, – išplatintame pranešime spaudai cituojama D.Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su Prezidento rinkimais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti.

Abejonių, kad toks pakeitimas gali prieštarauti Konstitucijai jau būta. Dėl to pastabų turėjo Seimo Teisės departamentas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis tuomet teigė, kad pradėjus rudens sesiją iškart bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl pataisų konstitucingumo. Jau registruotas ir tai numatantis Seimo nutarimo projektas.

Dabar R.Karbauskis tvirtina, kad prezidentės veto bus atmestas.

Pasak M.Lingės, jau ankstesnės abejonės Seime ir jau registruotas kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektas rodo, kad parlamentarai patys nujautė, jog įstatymas gali būti nekonstitucinis.

„Matosi, kad tų abejonių kyla ir jiems patiems. Yra jaučiama ir matoma, kad tas sprendimas yra antikonstitucinis. Iš tiesų pasekmės, jei įsigaliotų šitas įstatymas po veto atmetimo ir vykdomas būtų referendumas, būtų labai aiškios – galėtų būti didelis nusivylimas rinkėjų tarpe, jei įvyktų referendumas, o Konstitucinis Teismas pripažintų, kad jo rezultatai neteisėti ir negaliojantys. Tai ne tik neatlieptų žmonių lūkesčių, bet ir griautų žmonių pasitikėjimą valstybe“, – sakė jis.

R.Karbauskis: arba atmesime veto, arba priimsime panašų įstatymą

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad vetavusi mažesnę pilietybės referendumo kartelę įteisinančias įstatymo pataisas prezidentė Dalia Grybauskaitė atima pasirengimo būsimam balsavimui laiką.

„Mes arba atmesime veto, arba iš naujo priimsime panašų įstatymą. Prezidentė tiesiog atima iš mūsų laiką, nes turėsime daryti tą patį“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Jis patvirtino, kad siūlys Seimui atmesti šalies vadovės veto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dėl priimtų pataisų pateiktų išaiškinimą dar iki 2019 metų pavasarį suplanuoto referendumo dėl dvigubos pilietybės.

D.Grybauskaitei vetuojant įstatymą jos atstovai pabrėžė, kad toks kartelės sumažinimas kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Tačiau R. Karbauskis tvirtino, jog toks prezidentės sprendimas yra nesuvokiamas, nes pats Seimas planavo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

„Šitoje situacijoje prezidentė pati nutarė būti Konstituciniu Teismu. (...) Konstitucinis Teismas būtų padėjęs tašką šitu klausimu“, – sakė politikas.

Jis teigė besitikintis, kad Konstitucinis Teismas išaiškinimą pateiks dar iki referendumo, kuris suplanuotas kitąmet kartu su prezidento rinkimais.

„Jeigu atsitiks taip, kad iki referendumo datos turėsime kitokią normą, tai paprasčiausiai bus pakeistas reikalavimas žmonių skaičiaus. (...) Apskritai mes ir pasaulio lietuviai referendumui ruošiasi prie dabar egzistuojančios normos, kai reikia daugiau nei pusės visų Lietuvos piliečių balsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.

D.Henke: be galo gaila

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke trečiadienį BNS sakė, kad mažėja vilčių pasiekti teigiamą rezultatą.

„Be galo gaila. Visos viltys buvo sudėtos nors šiek tiek turėti galimybių priartėti prie teigiamos referendumo baigties. Dabar jos sumažėjo visiškai, reikės 1,3 mln. balsų“, – trečiadienį komentuodama prezidentės veto BNS sakė Dalia Henke.

„Tuo pačiu džiaugiamės, kad Lietuvos Respublikos prezidentė palaiko referendumą, palaiko, kad reikia spręsti tą klausimą, ir tik jeigu mes visi – ir prezidentė, ir Seimo pirmininkas, ir premjeras – susivienysime, sutelksime tautą spręsti klausimą, tikiuosi, vienybė ir nugalės“, – teigė PLB vadovė.

Ji pabrėžė, kad norint, jog referendumas įvyktų ir dvigubos pilietybės institutas būtų išplėstas, būtina, kad referendume pirmiausia aktyviai dalyvautų Lietuvoje gyvenantys piliečiai.

„Ne užsienyje gyvenančiųjų balsais bus padarytas sprendimas, oficialiai tik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių turi balsavimo teisę, o Lietuvoje įvyks sprendimas, nes reikės 1,3 mln. balsų. (...) Būtent Lietuvoje reikia sutelkti visas pastangas ir daryti viešinimo kampaniją apie pilietybės išlaikymo svarbą, kad esame plati, didelė ir diasporinė tauta ir kaip Lietuvai svarbus kiekvienas pilietis“, – tvirtino D. Henke.

A.Nekrošius: PLB turėtų įvertinti prezidentės poelgį

Seimo vicepirmininkas, Darbo grupės dėl referendumo formuluotės vadovas, „valstietis“ Arvydas Nekrošius neseniai vykusioje Pasaulio lietuvių bendruomenės konferencijoje yra sakęs, kad jei bus prezidentės veto, valdantieji sieks atmesti veto ir priėmus įstatymą bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

„Kreipsimės, kad įvykus referendumui kažkas neapskųstų Konstituciniam Teismui“, - paaiškino jis.

Trečiadienį A.Nekrošius 15min teigė, kad būta tokių pamąstymų, tačiau dėl tolimesnių valdančiųjų žingsnių po šio veto turėtų pasisakyti LVŽS frakcijos seniūnas.

„Aišku, gaila, kad taip atsitiko, kadangi tai yra Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymas, mes į jį atsižvelgdami tą įstatymą ir teikėme ir bandėme sumažinti kartelę (…) Tačiau prezidentė, deja, vetavo. Aš manau, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė turėtų įvertinti prezidentės poelgį“, - teigė „valstietis“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arvydas Nekrošius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arvydas Nekrošius

Kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės sumažinančios statymo pataisos buvo priimtos paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną. Už Referendumo įstatymo pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo trys ir 16 parlamentarų susilaikė.

Referendumo įstatymo pataisos Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, daro išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.

Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – Konstitucijos pataisoms būtina, kad už jas referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kaip ir kuomet galėtų vykti referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Referendumui planuojama teikti formuluotę, kad kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min